Sundzi „Karo menas“
Sundzi (孫子 Sūnzǐ)(544 m. pr. Kr. – 496 m. per. Kr.) kilęs iš Či valstybės buvo kinų karvedys, kurio įžvalgos lyginamos su kitu garsiu kinų išminčiumi Konfucijumi. Apie jo gyvenimą yra žinoma mažai (Giles, 1910). Jo parašytas kūrinys yra „Karo menas“ (兵法 Bīngfǎ). Kūrinio autentiškumas Ilgą laiką buvo manoma, jog „Karo menas“ yra seniausias ir įžvalgiausias Kinijos traktatas apie karybą, o visos kitos knygos – antrarūšiai veikalai. Tradiciškai traktato autoriumi laikomas istorinis asmuo Sun Tzu, apie kurio aktyvią veiklą nuo 512 m. pr. Kr. byloja ir rašytiniai šaltiniai Ši Či ir U ir Jue Pavasario ir Rudens laikotarpis. Tačiau kiti mokslininkai išlikusiame „Karo meno“ tekste aptiko, pirma, daugybę anachronizmų, tarp jų: terminų, įvykių, technologijų ir filosofinų sąvokų; antra, tyrinėtojai pažymi, jog nėra jokių duomenų (jie turėtų būti veikale Dzuo Džuan – klasikiniame to laikmečio politinių įvykių metraštyje), patvirtinančių strateginį Sun...
DaugiauSandzuvu
Sanzuvu (三足烏 Sanzuwu) – mitologinis paukštis su trimis kojomis, pasirodantis kinų mitologiijoje. Šis motyvas figūruoja daugybėje centrinės, rytų Azijos, Egipto ir šiaurės Afrikos tradicinių legendų bei mene. Rytų Azijos kultūroje šis paukštis simbolizuoja saulę. Japonijoje šio paukščio atitikmuo yra Jatagarasu, Korėjoje – Samdžoku. Mitas Pirmieji paukščio-saulės motyvai ar totemiški straipsniai iškasti maždaug 5000 m. pr. m. e. iš apatinės Jangdzės upės deltos srities. Paukščio-saulės totemo paveldas buvo pastebėtas vėlesniosiose Jangšao (仰韶文化, 5000-3000 m. pr. m. e) ir Longšano (龍山文化, 3000-2000 m. pr. m. e.) kultūrose (Kawagoe 2011). Kinai turi keletą versijų varnos ir saulės-varnos mitų. Bet populiariausias saulės-varnos vaizdavimas ir mitas yra Jangu (Yangwu) arba Dzinu (Jinwu), arba “auksinė varna”. Nors paukštis yra apibūdamas kaip varna ar varnas, dažniausiai jis vietoj juodos spalvos vaizduojamas raudonas (Kawagoe 2011). Jatagarasu pradmuo yra plačiai priskirtas kiniškam dešimties varnų mitui. Kinų mitologijoje Sihė (羲和...
DaugiauAlkanų vaiduoklių šventė
Alkanų vaiduoklių šventė Alkanų vaiduoklių, arba Džongjuan, šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) švenčiama kiekvienais metais, septinto Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė – viena iš tradicinių Kinijos švenčių, per kurią garbinami protėviai. Taip pat minima Singapūre ir Malaizijoje. Daoistinės ištakosDaoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba 三官, San Guan) dar vadinami Trijų valdovų elementais. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan) yra valdovas Dzi Vei (kin. 紫微大帝, Zi Wei dadi), kuris gimė pirmojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną. Vandens elementas (kin. 水官, Sui Guan) vardu Dong In (kin. 洞阴大帝, Dong Yin dadi), o Žemės elemento (kin. 地官, Di Guan) vardas Čing Siu (kin. 清虚大帝, Qing Xu dadi). Jis gimė septintojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktą dieną, per kurią švenčiama Alkanų vaiduoklių šventė. Jo...
DaugiauKinų vestuvių tradicijos
Kinų vestuvių tradicijos – vedybų metu taikomų papročių, ritualų ir apeigų visuma, per ilgą laiką susiformavusi kinų sociokultūrinėje aplinkoje. Šias tradicijas apibrėžia keletas esminių aspektų. Sutampantis socialinis statusas Senovės Kinijos kultūroje buvo labai svarbus faktorius. Dvidešimtmetis vaikinas ir šešiolikmetė mergina – senais laikais buvo idealus derinys sutuoktuvėms. Kalbant apie socialinį statuso sutapimą, jo reikšmė išaugo jau Vakarų Džou dinastijos (周朝 Zhōu Cháo) laikotarpiu (1046-771 pr. Kr). Tuo metu didikų ir prasčiokų vestuvės, pagal įstatymą, buvo draudžiamos. Tačiau po Džou dinastijos gyvavusių kitų valdančiųjų vykdyta feodalinė santvarka nepaliko absoliučiai jokies vilties santuokai tarp didikų ir prasčiokų. Šis draudimas gyvavo ir Čingų dinastijos (清朝 Qīng cháo) laikotarpiu (1644-1911). Nors vėliau, vakarams padarius itin didelę įtaką, šis draudimas po truputį blėso, tačiau dar ir šiais laikais populiaru patiems tėvams surasti antrąją pusę savo vaikui. Supiršti vaikinas ir mergina laikydavosi tėvų nustatytų taisyklių ir vykdydavo...
DaugiauKavinių kultūra Japonijoje
Kavinių kultūra Japonijoje – vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, pradėjęs sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kaip teigia Mike Oakland (2011). Tradicinės japonų kavinės yra vadinamos kissaten (喫茶店), pažodžiui verčiant iš japonų kalbos – „arbatos kambarys“. Juose prekiaujama kava, arbata, lengvais užkandžiais. Kadangi didžioji dalis jų buvo įkurtos praeitame amžiuje, interjeras dažnai būna nostalgiškas ir tuo pačiu jaukus. Tačiau Japonijos kavinių kultūra neapsiriboja vien tradicinėmis vietomis. Egzistuoja labai gausus teminių kavinių pasirinkimas, kuriose galima sutikti įvairių gyvūnų, mėgautis liokajų arba netikrų mamų kompanija. Šalyje taip pat puikiai klesti didžiausias pasaulyje kavinių tinklas “Starbucks” ir Azijoje garsus “Doutor coffee”. Pasak Oakland (2011), japonų kavos kultūra labai skiriasi nuo vakarų. Didžioji dalis kavinių yra pritaikytos greitam gyvenimo ritmui, kad klientas galėtų greitai nusipirkti kavos ir užkandžių pakeliui į savo darbą. Jei nėra laiko, galima įsigyti karštos arba šaltos kavos skardinėje iš...
Daugiau