Islamas Indonezijoje
Islamas į Indoneziją atkeliavo VIII a., tačiau tik XIII a. jis buvo priimtas kaip valstybinė religija. 2010 m. duomenimis Indonezijoje gyvena apie 204 mln musulmonų, kurie sudaro 88% šalies populiacijos, kartu su mažumomis: krikščionimis, budistais ir induistais. Šalies šūkis: ,,vienybė yra įvairovė“. Taip pat tai yra šalis, kurioje gyvena daugiausiai žmonių išpažįstančių islamo tikėjimą. Tačiau prieš tampant musulmoniška šalimi Indonezija buvo pagoniška ir žmonėms prireikė daug laiko, kol įsisavino naują religiją. Iki šiol šalyje 6-ios oficialios religijos, įkaitant islamą, bei daug oficialiai nepripažintų animistinių tikėjimų. Istorija Islamas į Indoneziją atkeliavo tarptautiniais mainais. Tuo metu religija buvo labiau susitelkusi ties žmogaus siela ar ritualais. Kol kolonizacija dar nebuvo prasidėjusi, musulmonai pirkliai didino savo pajėgas, kartu darydami dažnesnius maršrutus į Pietryčių Aziją. Didėjantis islamo populiarumas nebuvo džihadas, priėmus naują religiją šalys priešinosi portugalų kolonizacijai bei perėmė griežtą Islamo valdymo kultūrą, kad...
Daugiau
Tibeto mirusiųjų knyga
Tibeto mirusiųjų knyga – tai tibetietiškų mokymų rinkinys apie mirtį, mirties tarpsnio kelionės vadovas, atskleidžiantis ankstesnio, dabartinio ir būsimo gyvenimo nepertraukiamumą, – aiškiai parodo, kaip mirties tikrovė atsispindi tibetiečių pasaulyje. Šios knygos tibetietiškojo originalo sutrumpintas pažodinis vertimas – „Išsilaisvinimas pomirtiniame tarpsnyje klausantis pamokymų“ atskleidžia knygos turinį ir tikslą. Knygos autoriumi laikomas guru Padmasambhava. Pirmą kartą šią knygą į anglų kalbą išvertė tibetietis Lama Kazi Dawa-Samdupas, o redagavo jo mokinys W. Y. Ewans-Wentzas, kuris tokį pavadinimą pritaikė remdamasis pagal anksčiau išleistą „Egipto mirusiųjų knyga“. Tibetas Tibetiečiai savo šalį vadina Bö, kartais pridėdami Khavačen – „Sniegynų žemė“. Tibeto civilizacija yra unikali, atšiauraus klimato užgrūdinti gyventojai nuo senų laikų buvo linkę daugiau dėmesio skirti dvasiniams dalykams. Tokiam reiškiniui didelę įtaką darė aplinka: įspūdingas Himalajų kalnų kraštovaizdis, kuris savaime skatino daugelį tibetiečių susikaupti ir medituoti. Stiprus įsitikinimas, kad „stiprioji jėga“ yra dvasinė, o...
Daugiau
Tradiciniai Korėjos šokiai
Tradiciniai Korėjos šokiai (전통무용, chondong muyong) turi itin glaudų ryšį su žemės ūkio ciklu ir manoma, jog yra išsivystę iš šamanizmo ritualų. Nuo vakarietiškų šokių korėjietiškieji skiriasi bent jau tuo, kad jose nėra konkrečios choreografijos. Tradiciniai Korėjietiški šokiai turi būti spontaniški ir improvizuojami. Šie šokiai skirti ne istorijai pasakoti, bet išreikšti vidiniam (hung) ir dvasiniam (mot) džiaugsmui, įkvėpimui. Kad pasiektų tiek dvasinį, tiek vidinį įkvėpimą, šokėjai turi labiau pasikliauti savo asmeniniais talentais, nei sukurtomis šokių technikomis. Tradiciniuose Korėjiečių šokiuose, rankos ir viršutinė kūno dalis atlieka tokią pat svarbią dalį kaip ir kojos. Visas kūnas paprastai yra slepiamas didelės apimties suknelės su pilnavidurėmis rankovėmis tam, kad būtų galima pavaizduoti gėles ir paukščius ir taip perteikti aplinkinių kultūrų įtaką, kuri yra pakeičiama tendencija ir rafinuotumu. Korėjietiškojo šokio atlikėjas niekada nėra ramus, šokio metu kažkurį kūno dalis visuomet juda ir auditorijai tai...
Daugiau
Džedžiu sala
Džedžiu sala (kor. 제주도, jeju-do) yra vulkaninės kilmės, didžiausia sala Pietų Korėjoje, esanti pietuose nuo Korėjos pusiasalio. Jos ilgis nuo pietų iki šiaurės siekia 70 kilometrų, plotis apie 30-35 kilometrus. Visas plotas – 1814 km2. Sala turi du pagrindinius miestus ir 556 natūralias gyvenvietes ir kaimus. Gyventojų skaičius – apie 604 800. Klimatas. Dėl savo geografinės padėties kaip vieniša sala toli jūroje, Džedžiu būdingos trumpos žiemos ir ilgos vasaros. Kasmetinis temperatūros vidurkis yra 15.5 °C; karščiausio mėnesio – rugpjūčio, temperatūros vidurkis yra 26.5 °C, o šalčiausio – Sausio, vidurkis yra 5.6 °C. (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p.3) Lankomiausios vietos Hallasan (kor. 한라산, hallasan) yra aukščiausias kalnas Pietų Korėjoje, siekiantis 1950 metrų virš jūros lygio. Šiam kalnui būdingas vulkaninis kraštovaizdis, kuriame matyti kalno viršūnėje esantis kraterio ežeras, akmeniniai klifai ir apie 40 vulkaninių pluoštų. Hallasan nuo 1970 metų...
Daugiau
Jutnoris
Jutnoris (kor. 윷놀이 Yutnori, liet. „žaidimas Yut lazdelėmis“) – tradicinis Korėjos stalo žaidimas, žaidžiamas Korėjos Naujųjų metų Solal (kor. 설날) pirmąją dieną bei per Pirmosios Pilnaties šventę (kor. 정월대보름, Jeongwol Daeboreum), kartu su šeimos nariais ar draugais. Senaisiais laikas, jutnoris nebuvo laikomas tiesiog žaidimu, tai buvo būdas išpranašauti ateinančių metų derlių ir ar bus sėkmingi metai. Jutnoris suburia šeimą ir draugus kartu smagiai praleisti laiką ir pamiršti visus sunkumus bei rūpesčius, tuo pačiu žaisdami jie linki vieni kitiems sėkmingų metų. Žaidimą gali žaisti įvairaus amžiaus, lyties ar socialinio statuso žmonės, jam nereikia ypatingo pasiruošimo ar sugebėjimų. Istorija. Manoma, kad jutnoris atsirado dar prieš Trijų Karalysčių (Bekdže, Goguryio, Šila) periodą (58 – 668 m.pr.Kr.). Nėra žinoma tikslios žaidimo kilmės vietos, tačiau, anot istoriko Šin Če-ho (kor. 신채호, 1880-1936 m.), jis galėjo susiformuoti senovės Bujo karalystyje (?-494 m.). Įdomu tai, kad yutnori...
Daugiau
