Džu Si
Džu Si (朱熹 Zhu Xi) (1130–1200 m.) – tai įtakingiausias Songų epochos neokonfucianizmo ideologas ir filosofas, kuris neokonfucianistinį mokymą pavertė universaliu bei sistemingu. Kinijos kultūros istorijoje tai – žymiausias Konfucijaus idėjų skleidėjas, klasikinių konfucianistinių tekstų komentatorius, mokslininkas enciklopedistas, tekstologas, pedagogas. Dažnai mąstytojas laikomas antruoju po Konfucijaus pagal svarbą ir įtaką konfucianizmo filosofu, naujos neokonfucianizmo ideologijos pagrindėju. Džu Si sukūrė naują sinkretinę neokonfucionizmo sistemą, remdamasis mokymais iš knygos „Mencijus“, „Didysis Mokymas“ „Mokymas apie vidurio ir pastovumo kelią“. Taip pat jo mokymai remiasi idėjomis iš „Sunzi“, „Permainų knygos“ knygų, Yin ir Jang mokyklos mokymais bei 5 elementų teorija (Yao 2000 p. 105). Džu Si gimė mokslininko valdininko šeimoje. Aštuoniolikos metų išlaikęs valstybinius egzaminus, gavo aukščiausią mokslininko laipsnį. Nuo 1178 m. pradėjo aukštas valstybes pareigūno pareigas einančio valdininko karjerą: buvo provincijos administratorius bei rašė įvarius mokslinio pažinimo sritis tiriančius veikalus. 1196 m. Džu Si...
Daugiau
Japoniški sodai
Japoniški sodai – tai meno forma, kuri šimtmečiais laikoma viena iš svarbiausių Japonijos istorijos dalių. Sodų dizainai Japonijoje labai susiję su filosofija ir šalies religijomis. Svarbiausias japoniškų sodų tikslas – nukopijuoti gamtos grožį ir parsigabenti jį namo, pritaikant daugybę įvairių stilių. Šintoizmas, budizmas ir daoizmas buvo panaudoti kuriant skirtingus stilius tam, kad sodams suteiktų dvasingumo ir padarytų juos vietomis, kur žmonės galėtų leisti laiką ramumoje bei apmąstymuose. Japoniškų sodų atsiradimo kilmė ir istorija. Sodų kūrimo praktika senovės Japonijoje siekia VIII a., Naros periodą (710–794 m.), tada buvo stipriai juntama Kinijos įtaka. Japonijai didelį poveikį darė iš Korėjos, kuri tuo metu buvo kinų kultūros eksportuotoja, plintantis budizmas, daoizmas, konfucianizmo etika ir politiniai idealai. Šiuo laikotarpiu plėtojosi menas, ypač poezija ir literatūra, pradėjo formuotis japoniškų sodų tradicija, tačiau patys sodai buvo labiau kiniškų rūmų sodų kopija, o ne kas nors savita. IX–XII a.,...
Daugiau
Junanio lankytini objektai
Junanis (Yunnan) – pietų Kinijoje esanti šešta pagal dydį provincija. Išvertus iš kinų kalbos, regiono pavadinimas reiškia „į pietus nuo debesų“ (yun nan). Regiono sostinė Kunmingas. Didžiausios regiono upės: Jangdzė, Mekongas ir Salvinas. Šioje provincijoje gyvena daugiau nei 45 mln. žmonių. Klimatas subtropinis. Žiemos švelnios, vasaros karštos. Regiono pietuose temperatūra beveik visus metus siekia apie 30 laipsnių karščio. Čia aptinkama bemaž pusė visos Kinijos gyvūnų bei augalų rūšių. Tai vienas įdomiausių Kinijos regionų, galintis pasiūlyti civilizacijos nenuniokotą gamtą, palankų klimatą, turtingą istoriją, virtuvės įvairovę bei ramų poilsį. Regiono istorija Junanis ilgą laiką turėjo savo valstybingumą. Junanio teritorija seniau apėmė ne tik dabartinę regiono provinciją, bet ir pietinį Sičuaną (Sichuan), vakarinį Guidžou (Guizhou), šiaurinį Mianmarą. Prie Kinijos buvo prijungta Juanio (Juan) dinastijos laikais (XIII a.), jį užkariavus mongolams. Kinų šaltiniai mini Diano valstybę, atsiradusią IV a. pr. m. e. 109 m. pr. m. e. Kinijos imperatorius Vudi užėmė šias...
Daugiau
Čangdoko rūmai
Čangdoko rūmai (창덕궁 Changdeokgung, 昌德宮, liet. „Klestinčių dorybių rūmai“), esantys Varijong-donge, Jongno-gu, Seule, yra vieni iš penkerių Karališkųjų Rūmų (1392-1910 m.) ir vis dar yra orginalios rūmų struktūros. Rūmai buvo pastatyti 1405 metais, kaip Karališkoji Vila, bet tapo Džoseono Dinastijos oficialia Karališkąja Gyvenamąja vieta po to, kai 1592 metais Giongbokgunge esantys originalūs pagrindiniai rūmai buvo sunaikinti gaisro dėl japonų pajėgų, užgrobusių Korėją. Nuo to laiko, rūmai palaikė savo prestižinę padėtį iki 1867 metų, kai Giongbokgunge buvo suremontuoti ir grąžinti į originalią padėtį. 1997 metais, Čangdegugo rūmai buvo įrašyti į sąrašą kaip UNESCO Pasaulio Paveldas. Be to, tai buvo pastatyta per Džiosono Periodą. Čangdokas atspindi padarytos architektūrinės Gorijo tradicijos pėdsakus, tokius kaip – vieta kalno papėdėje. Karališkieji rūmai būdavo tipiškai statomi pagal suplanuotą sustatymą, kad pabrėžtų orumą ir jo gyventojo valdžią, bet Čangdoko sustatymas buvo suplanuotas taip, kad pabrėžtų geografines...
Daugiau
Paskutinis Kinijos imperatorius
Paskutinysis Kinijos imperatorius Puji (溥仪 Pǔyí) gimė Šiaurės rytų Kinijoje, Pekine 1906 m. vasario 7 dieną. Gimęs kaip vienlaikis tuometinio Kinijos imperatoriaus sūnėnas, jis atsidūrė pačiame „Uždraustojo miesto“ intrigų centre. Puji bei dauguma to meto imperatoriškosios valdžios buvo mandžiūrų kilmės. Mandžiūrais laikomi 1644 m. dalį Kinijos užgrobę mongolai, kurie įkūrė Čingų (Qing) dinastiją. Nuo pat 1870-ųjų metų, Kinijos imperijos valdžią savo rankose laikė Cisi (慈禧太后 Cíxǐ Tàihòu), kilmingoji našlė-imperatorė. Ji turėjo tiek įtakos imperijos valdyme, kad 1898 m. privertė tuometinį imperatorių Guanšu laikytis jos nustatyto namų arešto dėl to, jog jis inicijavo reformas, kurios kėlė pavojų egzistuojančioms Kinijos socialinėms bei politinėms struktūroms. 1908 m. Cisi, būdama savo mirties patale, pasinaudojo laikinai imperatoriaus pareigas einančio Puji tėvo valdžia ir paskyrė dviejų metų berniuką 12-uoju Čingų dinastijos imperatoriumi. Naujasis Kinijos imperatorius iki 1924 m. augo imperatoriškųjų rūmų teritorijoje, iki 13 metų amžiaus jis buvo mokomas klasikinių mokslų bei savo...
Daugiau
