Hirojukis Savano
Hirojukis Savano (jap. 澤野 弘之, Sawano Hiroyuki) – japonų muzikantas ir kompozitorius, geriausiai žinomas dėl savo kompozicijų, naudojamų įvairiose TV dramose, animė ir filmuose. Savano gimė 1980 m. rugsėjo 12 d. Tokijuje. Ankstyvasis gyvenimas Nuo pradinių klasių Hirojukis Savano grojo pianinu, o būdamas 17 metų mokėsi kompozicijos, aranžuotės, orkestravimo ir grojimo fortepijonu pas Nobučiką Tsuboi (jap. 坪井信親, Tsuboi Nobuchika). Interviu su gerai žinoma Amerikos kompanija „Crunchyroll“, užsiimančia animė bei dramų platinimu, leidyba, gamyba ir licencijavimu, Savano pasakojo, kad vaikystėje jį sužavėjo Čagės ir Askos (jap. チャゲ&飛鳥, Chage & Aska) muzika, o vėliau – Tetsujos Komuro (jap. 小室哲哉, Komuro Tetsuya), todėl Hirojukis nusprendė tapti muzikantu bei kompozitoriumi. Mokydamasis vidurinėje mokykloje, susidomėjo Riuičio Sakamoto (jap. 坂本龍一, Sakamoto Ryu’ichi) ir Džo Hisaišio (jap. 久石譲, Hisaishi Joe) kūriniais, jie paskatino domėtis vaizdinės muzikos pasauliu ir orientuotis į instrumentinės muzikos kūrimą (Crunchyroll, 2021). Vaikystėje...
DaugiauGeltonojo Turbano sukilimas
Geltonojo Turbano sukilimas Geltonojo Turbano sukilimas (kin. 黄巾之乱, Huángjīn zhī luàn) – tai karinis valstiečių sukilimas prasidėjęs 185 m. , valdant vėlyvajai Hanų (kin. 漢, Hàn) dinastijai, Imperatoriui Ling (kin.漢靈帝, Hàn Língdì). Nors pagrindis sukilimas buvo numalšintas 185m. mažesni sukilimai truko iki 205 m. Geltonasis Turbano sukilimas laikomas Trijų karalysčių (kin. 三國, Sānguó) konflikto pradžia, ir yra aprašomas kaip pirminis įvykisistorinėje XIV a. novelėje „ Trijų karalysčių romanas“(kin. 三國演義 Sānguó yǎnyì). Sukilimas savo pavadinimą įgijo dėl geltonų skarų kurias vilkėjo sukilėliai, kad galėtų vienas kitą atpažinti (Levy, 1956). Priežastys Pirmoji sukilimo priežastis yra priskiriama agrarinei krizei, kuri kilo šiauriniame Kinijos regione. Apytiksliai 175 m. Geltonosios upės potvynis užliejo supantį šiaurinį regioną – griaudamas namus, gyvenvietesnaikindamas dirbamą žemę.Tuo pat metu teritoriją siaubė badas, vėliau sausros (Levy, 1956). Dauguma gyventojų, ūkininkų, karinių naujakurių buvo priversti keliauti į pietus, ieškodami maisto, darbo ir pinigų. Tačiau, pietinėje...
Daugiau
Džiubokko
Džiubokko (jap. 樹木子, Jubokko) – tai medžio pavidalo japonų mitologinė būtybė, kuri prieš tapdama jokajumi (jap. 妖怪, Yōkai) buvo paprastu medžiu. Ši mitologinė būtybė yra sutinkama karų bei mūšių vietose, taip pat ir vietose, kuriose esą įvykę masinės mirtys. Šių būtybių mitybą sudaro kraujas. Džiubokko išvaizda ir elgesys Džiubokko galima sutikti vietose, kuriose esą mirę begalės žmonių, kur žemė „permirkusi“ krauju. Iš pirmo žvilgsnio, šios mitinės būtybės, kaip ir kita Japonijos mitologinė būtybė – kodama (jap. 木霊, 木魂, 木魅, Kodama), niekuo nesiskiria nuo paprastų medžių. Tik gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti šio „medžio“ keistai atrodančias „šakas“ ar aplink jį po žeme tūnančius kalnus mirusiųjų griaučių. Tai iš tolo pastebi retas netoli šių būtybių užklydęs asmuo. Tačiau, priėjus arčiau, net jei pavyksta pastebėti šiuos bruožus, pabėgti jau yra per vėlu, kadangi džiubokko puola iš karto, vos tik patekus į jų pasiekiamumo zoną. Džiubokko aukas pagriebia...
Daugiau
Undinė (japonų mitologija)
Ningjo (jap. 人魚, Ningyo) japonų folklore yra undinė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai). Manoma, jog žmogus, suvalgęs gardų undinės kūną, tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas. Išvaizda Vakaruose undinės vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją jūreivius vilioja šokti į jūrą ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinės paminėtos ankstyviausios rašytinės Japonijos istorijoje. Pirmieji paminėjimai užfiksuoti Nihon Shoki – vienoje iš seniausių klasikinės Japonijos istorijos knygų. Upėje sugautas padaras nebuvo nei žuvis, nei žmogus (Nihon Shoki, 619). Šie padarai yra panašūs į deformuotas žuvis su ilgais pirštais ir nagais, smulkiais dantimis. Jų dydis labai skirtingas: vienos undinės yra tokio dydžio kaip žmogaus kūdikis, kitų dydis – tarsi didžiųjų banginių. Istorija Viena žymiausių istorijų apie Japonijos folklore paminėtas undines yra Jao Bikuni (jap. 八百比, Yao Bikuni)....
Daugiau
Didysis Ju
Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200–2100 m. pr. m. e.), dar kitaip vadinamas Da Ju, yra senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070–1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, dėl nuopelnų buvo vadinamas legendiniu valdovu. Net kritiškasis Konfucijus jį pripažino ir laikė sektinu valdovo pavyzdžiu. Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyveno anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ) – seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta. Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e. – 220 m.). Dauguma žinomų faktų apie imperatorių buvo perduodama iš lūpų į lūpas. Hanų...
Daugiau
