Dzu Čongdži
Dzu Čongdži (祖沖之 Zǔ Chōngzhī, 429-500) – tai garsus Kinijos matematikas ir astronomas, kuris gyveno Liu Song ir Pietų Či (Dzin) dinastijos laikotarpiu. Istorija Dzu Čongdži, dar kartais minimas kaip Cu Čung Či, gimė žinomoje ir išsilavinusioje šeimoje, Baodingo (保定 Bǎodìng), Hopeh provincijoje, vakarinėje Kinijos dalyje. Jo senelis buvo kilęs iš Činų dinastijos. Zu tėvai ir seneliai buvo itin talentingi. Matematiko senelis Dzu Čangas (祖昌), bandydamas išvengti karo metu buvusios grėsmės, persikėlė į Jangca (Yangtza), dar žinomą kaip didžiausią populiaciją turinčios Rytų Či (Dzin) dinastijos sritį. Dzu Čongdži senelis vienu metu buvo vyriausias Rūmų (大匠卿) ministras, kur užsiėmė valstybės konstrukcijos projektais. Dzu Čongdži tėtis, Dzu Šuo (祖朔 Zu Shuo) domėjosi teisės mokslu ir buvo didelės erudicijos žmogus. Matematiko šeima istoriškai buvo susijusi su astronomijos tyrimais, tad nuo pat vaikystės šis garsus žmogus buvo susijęs su matematika bei astronomija. Dzu Čongdži turėjo gerą reputaciją...
Daugiau
Vasaros rūmai
Vasaros rūmai (頤和園 Yihe Yuan) — tai kinų kraštovaizdžio dizaino šedevras Pekine, kuriame gamtos paveldas persipina su kultūriniu paveldu. Pastarajame, kalnai, upės, ežerai, sodai puikiai dera su tiltais, šventyklomis, rūmais, salėmis. Taip kartu sukurdami harmoningą vietą, kuri traukia turistus iš viso pasaulio. Vasaros rūmai labiausiai įžymūs dėl Ilgaamžiškumo kalvos (万寿山 Wàn shòushān) ir Kunmingo ežero (昆明湖 Kūnmíng Hu). Iškasus centre esantį Kunmingo ežerą, žemės buvo supiltos — taip suformuota Ilgaamžiškumo kalva, kuri yra tikras kontrasto pavyzdys tarp natūralaus gamtos grožio ir materialaus paveldo didybės (UNESCO, 1998). Imperatoriškieji Kinijos sodai (Vasaros rūmai) yra tarsi pagrindinis simbolis vienos didžiausių pasaulio civilizacijų. Imperatorius Cianlongas (乾隆皇帝 Qiánlóng huángdì) 1750 m. pradėjo kurti Vasaros rūmus, kurie buvo pavadinti Skaidrių ratilų sodu. Jis suplanavo išplėsti ežero plotą ir atlikti kitus patobulinimus. Užstatytoje teritorijos dalyje buvo rūmų, sodų ir kitų klasikinės architektūros pavyzdžių. Meistrai, kurdami sodus, atkartojo...
Daugiau
Himedži pilis
Himedži pilis (姫路城 Himeji-jō), dar vadinama Baltojo garnio pilimi – viena lankomiausių Japonijos pilių. Kaip ir didžioji dauguma šalyje esančių, pastatyta XVII a. pr., Edo laikotarpiu, valdant feodalams Tokugavoms. Iškilusi ji Himedžio mieste ir per savo istoriją nė karto nebuvo sugriauta – būtent dėl to iki mūsų dienų išliko autentiška pilies architektūra. Pavadinimo reikšmė ir kilmė „Baltojo garnio pilimi“ pastatą japonai pavadino dėl to, kad su šiuo paukščiu asocijuojasi aukštos, baltai tinkuotos pilies sienos. Jos pagrindinio bokšto, išreiškiančio tradicinį japonišką stilių, stogai ir dvikraigiai stogai pakopa po pakopos iškyla aukštai virš pilies ir žvelgia į Himedžio miestą ir Kansajaus provincijos apylinkes. Tačiau iš tiesų Himedži pilis buvo pastatyta vien gynybos tikslias, o baltas stiukas panaudotas dėl jo puikių ugniai atsparių savybių. Kaip ir kitų to laikotarpio japonų statinių, Himedži statybai buvo naudojamas daugiausia medis, o stiukas padėjo apsisaugoti nuo ugnies...
Daugiau
Kantono virtuvė
Kantono virtuvė (广东 菜 Guǎngdōngcài) – kitaip žinoma kaip Jue virtuvė. Tai viena iš aštuonių kulinarinių Kinijos virtuvės tradicijų. Ji paplitusi pietinėje Kinijos pakrantėje, Guangdongo ( 广东 Guǎngdōng) provincijoje. Kantono virtuve ji buvo pradėta vadinti dar XIX a., nes Guangdžou (广州 Guǎngzhōu) miestas vakarietiškoje tradicijoje buvo vadinamas Kantonu. Dėl palankios geografinės padėties ši virtuvė gali pasiūlyti platų maisto spektrą. Tai pirmoji regioninė virtuvė paplitusi Kinijoje (Wu 2015). Ji turi labai gerą reputaciją šalyje ir užsienyje dėl unikalių ir specifinių patiekalų, o vyrėjai apmokyti Kantono virtuvėje yra labai vertinami pačioje valstybėje. Jei vakariečiai kalba apie kinų virtuvę, dažniausiai apibūdindami maistą jie kalba apie kantono virtuvę (Civiltello 2011). Geografinės padėties įtaka Kantono virtuvė yra įsikūrusi pietinėje Kinijos pakrantėje, kur gausu gyvūnų ir augalų šaltinių. Taip yra todėl, kad tai gausi kritulių atogrąžų klimato zona. Taip pat Guangdžou miestas buvo uostas, kuris sulaukdavo nemažai užsieniečių, kurie...
Daugiau
Kinų kaligrafija
Kinų kaligrafija (书法 shūfa) tai dailyraščio, gražaus rašymo menas – autentiška Kinijos meno forma, ilgainiui išplitusi tokiose Rytų Azijos šalyse kaip Japonija, Korėja, Singapūras, Vietnamas. Kaligrafija, pažodžiui verčiama kaip „rašymo kelias“, yra viena iš keturių tradicinių meno rūšių Kinijoje, įskaitant tapybos meną (畫 huà), grojimą styginiu instrumentu (琴 qín) ir gebėjimą žaisti tradicinėmis šaškėmis (棋 qí). Kaligrafijos raida ir stilistika Nagrinėjant kaligrafijos, kaip rašymo meno, kilmę, reikia pradėti nuo to, jog rašytinė kinų kalba pradėjo vystytis jau prieš 3 tūkstančius metų. Vieni seniausių kinų užrašų, dar vadinamų Jia-gu-wen, buvo rasti išraižyti ant nefrito lakštų bei orakulų apeigoms naudotų kaulų ir yra priskiriami Šangų (Shang) dinastijos laikotarpiui (1600-1050 m. pr. Kr.). Šie pranašavimo kaulai buvo naudojami užfiksuoti dievų atsakymus į užduodamus klausimus, pavyzdžiui apie derliaus gausumą, mūšio lemtį ar kasdienius rūpesčius. Tokie klausimai, atsakymai bei rezultatai, taip pat būdavo išraižomi ant...
Daugiau
