Šaolino vienuolynas
Šaolino vienuolynas (少林寺 Shao Lin Si) yra viena žinomiausių šventyklų Kinijoje, ir ne vien dėl savo plačios istorijos, ar vaidmens budizme, bet ir dėl savo kovos menų. Šaolino vienuolynas yra Sung Šano (嵩山 Song Shan) kalnuose, apie 80,5 km į pietvakarius nuo Džengdžou (郑州市 Zhengzhou) miesto, Henano provincijos sostinės. Šaolino vienuolynas buvo pastatytas 495 mūsų eros metais, kuomet indų budizmo vienuolis Ba Tuo, arba Buddhabhadra, atvyko į Kiniją skleisti budizmo. Šiaurinės Vei (北魏 Bei Wei, 386-535) dinastijos imperatorius Siao Ven Di (北魏孝文帝 Xiao Wen Di, 471-499 m.) įsakė šio vienuolio garbei pastatyti vienuolyną. Pagal vieną iš legendų, po vienuolyno statybų, teritorija buvo apsodinta jaunais medeliais, o iš to ir kilo vienuolyno pavadinimas (Shao – jaunas, Lin – miškas) (Shaolin Temple: beyond the Martial Arts 2005, p. 33). Iš tikrųjų, vienuolyno pavadinimas buvo pasiskolintas iš šalia esančio Šao Ši Šan (少室山) kalno, pavadinimas tiesiog nurodė, jog vienuolynas...
Daugiau
Longmeno urvai
Longmeno urvai (龙门石窟 lóngmén shíkū) – tai religinio meno paminklai, imperatorių statulos, kurios yra sukurtos nišose bei urvuose. Tai yra didžiausia ir įspūdingiausia kinų meno kolekcija iš Šiaurės Vei (Wei) ir Tangų (唐朝) dinastijų laikų (316-907 m.). Longmenas – tai natūralūs vartai į Luojango (洛阳 Luòyáng) pietus. Čia aukštyn kyla stačios uolos, o tarp jų teka I upė (伊河 Yī Hé). Henano (河南 Hénán) provinciją apima daugiau kaip 2300 urvų ir nišų, iškaltų į stačias klinties uolas, kurios yra nusidriekusios 1 km ilgiu. Ten galima pamatyti beveik 110 000 Budos statulų, daugiau kaip 60 pagodų ir 2800 raižinių akmeninėse lentelėse. Visos statulos iškaltos skirtingu laikotarpiu, tad skiriasi tiek savo išvaizda, tiek stiliumi. Įtakos stiliams turėjo ir kaimyninės šalys. Luojange tradicinė kultūra susiliejo su Indijos civilizacija. Spalvingai nudažytos apsaros – vienos laisvai skraidančios tarp judančių debesų, kitos laikančios aukojamus vaisius ar barstančios žiedų lietų danguje...
Daugiau
Panda
Didžioji panda, arba bambukinė meška (Ailuropoda melanoleuca) – lokinių (Ursidae) šeimos rūšis. Pats žodis panda kilęs iš nepalietiško pavadinimo „nigalya poonya„, reiškiančio „bambukų valgytoją“. Nors didžioji panda yra klasifikuojama plėšriesiems žinduoliams, ji yra žolėdė. Požymiai Didžiosios pandos yra maždaug 150-180 cm ilgio (10-15 cm. ilgio uodega) ir sveria 75-110 kg. Tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lopais. Nors pagrindinė pandos spalva yra balta, jos kailis gali būti ir šiek tiek oranžinės ar rusvos spalvos. Gyvūno nosis bei ausys juodos, mažas akis dengia juodos ovalios dėmės. Priekinės ir užpakalinės kojos taipogi juodos, o priekinių kojų juoda spalva pereina į pečius ir sudaro diržą – juostą, apimančią priekinę kūno dalį. Letenos plačios su ilgais, kailiuku apgaubtais įtraukiamais nagais, kurie padeda tvirtai įsikabinti lipant medžiu. Taip pat didžioji panda turi papildomą „nykštį“, kuris yra prailgintas kaulas, reikalingas bambuko stiebams patogiau griebti....
Daugiau
Mao Dzedungas
Mao Dzedungas (毛澤東 Máo Zédōng) – Kinijos Liaudies Respublikos vyriausiasis pirmininkas, kiniško komunizmo teoretikas bei steigėjas, Kinijos revoliucijos lyderis. Gimė 1893 m. gruodžio 26 d., Hunano (湖南 Húnán) provincijoje, pietinėje Kinijos dalyje esančiame Šaošano (韶山 Sháoshān) miestelyje. Mirė 1976 m. rugsėjo 9 d., sulaukęs 82 metų. Mao yra laikomas „vienu iš šešių svarbiausių politinių veikėjų modernaus pasaulio istorijoje“ (Oxford University Press, 2006). Jaunystė Mao tėvas buvo labai griežtas bei valdingas ūkininkas, kuris neretai mušdavo savo keturias atžalas – jaunėlį Dzedungą, du jo brolius, bei įvaikintą seserį. Todėl viskas šeimoje buvo griežtai kontroliuojama. Vos tik pradėjusį skaityti, Mao domino tik istorinės knygos apie karus, imperatorius bei kitas garsias praeities asmenybes – Napoleoną, Cezarį ir k.t. Suėjus keturiolikai metų, tėvas jį ištekino už trejais metais vyresnės merginos, tačiau jam tai labai nepatiko, todėl laikinai buvo pabėgęs iš namų ir visą gyvenimą buvo nusistatęs prieš...
Daugiau
Boksininkų sukilimas
Boksininkų sukilimas (Ihetuan sukilimas; 义和团起义 Yìhétuán Qǐyì) – kinų socialinio pobūdžio pasipriešinimas reakcinei vyriausybei, peraugęs į 1900-1901 m. sukilimą prieš Vakarų šalių kolonizatorius. Sukilimas dar vadinamas ichetvanininkų sukilimu pagal sukurtos „Kumščio vardan taikos ir teisingumo“ organizacijos pavadinimą, nors istorijoje plačiau žinomas kaip „boksininkų“ sukilimas. Ši slapta grupė “boksininkais” buvo pavadinta todėl, kad praktikavo kovos menus ir slaptus ritualus, bet siekė nenaudoti ginklų. Ihetvanininkų judėjimas virto realia grėsme užsienio šalių privilegijoms Kinijoje, todėl Vakarų šalys nutarė pasiųsti į Kiniją intervencines kariuomenes. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Italijos, Rusijos, JAV ir Japonijos kariniai daliniai sukilimą greit numalšino, Kinija buvo priversta vykdyti „atvirų durų“ politiką. Tačiau šalis nebuvo galutinai pasidalyta į įtakos sferas, nes paaštrėjo didžiųjų valstybių tarpusavio prieštaravimai. Situacija iki konflikto Iki XIX a. pabaigos Kinijai teko pasirašyti apie 13 nelygiaverčių sutarčių su Europos valstybėmis, JAV, Japonija. Bandymai imtis reformų ir modernizuoti valstybę (kaip...
Daugiau
