Kuraokami
Kuraokami (闇龗 Kuraokami-no-kami) yra legendinis Japonijos drakonas, sniego ir lietaus dievybė. Marinus Willem de Visser parašytoje knygoje „Drakonai Kinijoje ir Japonijoje“ pavadinimas 闇龗 užrašomas dviem rašmenimis: 闇 (kuro) reiškia „tamsus“, bet knygoje verčiamas kaip „slėniai“ arba „bedugnė“ ir 龗, kurio reikšmė nurodoma kaip „lietus ir drakonas“. Todėl, pasak David’o Jones’o, parašiusio knygą „Drakono instinktas“ (An Instinct for Dragon), Kuraokami vardas gali būti verčiamas kaip „Slėnių dievas drakonas“. Išvaizda Kuraokami turi drakono kūną, bet teigiama, kad jo kūnas panašus ir į gyvatę. Keliuose šaltiniuose Kuraokami apibūdinimas panašus į Kinijoje vaizduojamų drakonų: ilgas kaip gyvatės kūnas, drakono galva ir kojos. Šaltiniuose Kuraokami lytis nėra aiškiai nurodoma, tačiau apie jį rašoma kaip apie vyriškosios lyties dievybę. Kuraokami atsiradimas Mitologijoje Kuraokami atsiradimas nėra visai aiškus. Brolis ir sesuo, dievai kūrėjai Idzanagis (iš kurio gimė ir viena svarbiausių Japonijos dievybių – saulės deivė Amaterasu, taip pat audrų dievybė Susanoo) ir Idzanami (伊弉諾尊 Izanami-no-mikoto)...
Daugiau
Kinų astrologija
Kinų astrologija – astrologinė sistema, sukurta Kinijos civilizacijoje, kuri yra paremta 12 archetipinių temperamentų, atsispindinčių 12 simbolinių gyvūnų ženklų (Wu 2005, p. 11 – 12). Pagrindai Savęs pažinimo ir asmeninio identiteto klausimai tūkstantmečius nedavė žmonėms ramybės ir buvo siekiu. Pagrindinės prigimties žinojimas padeda savęs priėmimo ir nušvitimo ėjimo link, teikia ryšį su intymiausiais santykiais. Kinų astrologija yra vienas iš būdų, atsakančių į šiuos klausimus. Ji – kone seniausia žinoma horoskopų sistema pasaulyje datuojama ketvirtu tūkstantmečiu prieš Kristų. Senoviniai raštai rasti gerai išsilaikę Tibeto, Kinijos ir Pietryčių Azijos vienuolynuose. Dvasiniai mokytojai senovės Kinijoje buvo atsakingi už populiacijos gerovę ir išsilavinimą. Po daugelio amžių pradėtos plėtoti teorijos susijusios su žmogaus prigimtimi. Kinų astrologijos šaknys kilusios iš klasikų – Konfucijaus, Laozi – filosofijų. Charakterio, asmenybės skaitymo menas atsirado išplitus kinų rašto sistemai ir netrukus susiliejo su visa vyraujančia filosofija. Pradžioje ši liaudies išmintis buvo...
Daugiau
Longma
Longma (龙马 / 龍馬 lóngmǎ, liet. „Drakonas-arklys“) – kinų miotologinis personažas, kilęs II a. pr. Kr., vaizduojamas kaip arklys, turintis sparnus bei drakono žvynus. Žmonių buvo piešiamas su gyvatės uodega. Jis buvo pasiuntinys dievams jų kelionėse tarp žemės ir dangaus. Šis sutvėrimas galėjo vaikščioti vandeniu. Kinų mitologija jį parodo kaip didvyrį, teigdama, jog „Šventajam sėdint soste, Longma galėjo atbėgti iš Ming upės vidurio ir sau ant nugaros atnešti žemėlapį‘‘. Drakonas-arklys kinų mitologijoje galėjo reikšti ir įžymų ar iškilų žmogų. Longma taip pat buvo pusiausvyros simbolis tarp In ir Jang. Tipinis Longma įsivaizduojamas bėgantis per milžiniškas jūros bangas su ryšuliu rankraščių, nešantis dievams naujienas iš žemės. Nemažai klasikinių kinų tekstų pamini Drakoną-arklį. Šis personažas yra siejamas su mitinės Hetu Geltonosios upės diagrama, Luošu (Luoshu) kvadratu, kurie turėjo magišką reikšmę kinų kultūroje. X a. kinų enciklopedija „Taiping Julan“ (太平御覽 Tàipíng Yùlǎn)...
Daugiau
Baidze
Baidze (白泽 Baídzé), Japonijoje žinomas kaip Hakutaku – mitinis žvėris kinų ir japonų mitologijose. Pažodžiui jo vardas reiškia „baltą pelkę“. Kinų mitologijoje Kinų mitologijoje Baidze yra sniego baltumo spalvos būtybė, gyvenanti Kunluno kalnuose ir galinti kalbėti žmonių kalba. Jis gali būti laikomas visų gyvų sutvėrimų pradininku. Šis mitinis padaras pasirodo tik tada, kai valstybė valdoma išmintingo karaliaus. Jį galima laikyti tarsi karališkuoju sargybiniu. Taigi, jis priklauso gerosioms būtybėms, pasižymi aukštomis moralinėmis savybėmis, taip pat yra žinomas dėl savo išminties. Kartu yra laikomas ir laimę nešančiu padaru, kadangi tikima, jog gali išvyti blogį. Savo gyvenimą Baidze leidžia ties Kunluno kalnų viršūne, vietovėje, kuri yra kažkur tarp Tibeto ir Sindziango ir laikoma tarsi tibetiečių žmonių kilmės lopšiu. Vienas garsiausių pranešimų apie šią mitinę būtybę yra išlikęs iš legendinio Kinijos Geltonojo Imperatoriaus (2697-2597 pr. Kr.) laikų. Pranešime pasakojama, kad imperatorius keliavo po...
Daugiau
Fusangas
Fusangas (扶桑 Fúsāng) – keli skirtingi senovės kinų mitologijoje sutinkami objektai, dažniausiai apibūdinami kaip mitologinis gyvybės medis arba nežinoma vietovė rytuose. Fusango motyvas randamas viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos mitologijos šaltinių “Kalnų ir jūrų knygoje” bei kituose panašaus pobūdžio tuometiniuose mitologiniuose kūriniuose. Jis aprašomas kaip mistinis gyvybės šilkmedis, kaip spėjama, augantis tolimuose Kinijos rytuose, vėliau jis apibūdinamas kaip kinrožės pavidalo augalas. Kai kuriuose šaltiniuose Fusangas praranda augalo pavidalą ir pereinama prie taip vadinamos neaptiktos teritorijos į rytus nuo Kinijos. Viena dažniausiai vartotų Fusango interpretacijų buvo Japonija. Kinų mitologijoje Fusangas yra dieviškas medis ir sala rytuose, iš kur teka saulė. Panašus medis, vadinamas Žuomu (若木 Ruòmù), yra vakaruose, ir kiekvieną dieną saulė kyla iš Fusango ir nusileidžia į Žuomu. Kinų legenda apie dešimt trikojų varnų, gyvenančių tame medyje, kol devynios ilsisi, o viena neša saulę per dangų, turi panašumų su...
Daugiau
