Dokkebi
Dokkebi (도깨비), kitaip vadinami miško dievais duduri (두두리) ar korėjietiškais goblinais – tai Korėjos folklore dažnai minimos dvasios, įprastai įvairiose pasakose vaizduojamos kaip goblinai. Tai – kultūros ikona, pasirodanti animacijoje, komiksuose, muilo operose ir filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose. Dažnai dokkebi vardas yra naudojamas ir parduotuvių lentynose, ant įvarių produktų pakuočių. Dokkebi turi atgrasią išvaizdą, tačiau dažniausiai jie atvaizduojami geraširdžiai ir turintys gerą humoro jausmą. Pasakose minima, jog jie gyvena kalnuose, o į visus mirtinguosius kreipiasi pagarbia forma „Mr. Kim“. Dokkebi vizualiai yra panašūs į japonų mitologinę būtybę Oni (Mikyung 2013). Dokkebi išvaizda ir gyvenimo būdas Šios būtybės yra ypatingos tuo, jog turi savitą gyvenimo stilių. Sakoma, jog jos valgo specialų želė konsistencijos patiekalą, pavadinimu memilmuk (메밀묵). Goblinai, kaip ir kitos Korėjos mitologinės būtybės, nemėgsta raudonųjų pupelių sriubos patdžiuk (kor. 팥죽 patjuk). Per žiemos lygiadienį, kai naktis ilgiausia, visų dvasių ir būtybių...
Daugiau
Aštuoni nemirtingieji
Aštuoni nemirtingieji (八仙 Bāxiān), pagal daoizmo mokymą, yra grupė žmonių, kurie gyveno mirtingųjų gyvenimą žemėje (kai kuriais atvejais tai buvo tikros istorinės asmenybės), ir vėliau pasiekė nemirtingumą skirtingais būdais. Dabar jie leidžia amžinybę kartu. Liaudies pasakojimuose nemirtingieji vaizduojami kaip grupė keliaujančių žmonių, kurie patiria įvairius stebuklingus nuotykius (In Bloomsbury Dictionary of myth 1996). Taip pat legenda sako, jog Aštuoni nemirtingieji gyvena Penglajaus kalnuose (蓬莱山 Pénglái shān) (mistiniai kalnai kinų mituose). Kiekvienas nemirtingasis turi talismaną, kuris gali būti panaudotas kaip ginklas prieš blogį, ar kaip įrankis išgelbėti žmogui. Ypač populiari ir žinoma istorija apie Aštuonis nemirtinguosius yra pasakojimas, kaip jie keliavo į povandeninę jūrų karalystę, kurioje gyveno jūros karalius drakonas. Nemirtingieji įmetė savo talismanus į vandenį, kurie pavirto į povandenines valtis. Aštuonis nemirtinguosius kelionėje užpuolė jūrų drakonas su sūnumis, tačiau jie magijos pagalba nuvijo juos ir pasiekė savo tikslą. „Pasakojama, jog...
Daugiau
Dzigongas
Dzigongas (济公 Ji Gong) – Kinijos bei Taivano mitologinė būtybė, turto dievas, kurio žemiškasis vardas buvo Li Šiujuanas (Li Xiuyuan, 1133-1209). Istorija Li Šiujuanas gimė Jongningo (Yongning) kaime, Tiantai apskrityje, Džedziango (Zhejiang) provincijoje. Jo tėvas buvo Li Maočunas (Li Maochun) ir motina, kuri turėjo Vang (Wang) pavardę. Li Maočunas buvo beveik 40-ties metų ir vis dar neturėjo vaikų. Po trijų dienų badavimo, jis liepė savo žmonai Jongningo (Yong Ning) šventykloje melstis už sūnaus atėjimą į jų šeimą. Šis poelgis sulaukė ženklo, o tai reiškė, kad arhatas (skr: अर्हत् arhat; arahant, liet. „vienas gerbiamų Dievų“, dar sulyginamas kaip „idealus asmuo“, kuris pasiekė nirvaną) nusileido į žemę. Antrąją naktį iš antrojo mėnulio mėnesio 1130 m., gimė kūdikis, berniukas. Šis stebuklas ir buvo Dzigongas. Po dviejų dienų, abatas Šin Kongas išvyko aplankyti kūdikio su dovanomis ir pasveikinti jį. Kai abatas sužinojo istoriją, iš kur...
Daugiau
Sihė
Sihė (羲和 Xīhé) yra Kinijos saulės deivė. Viena iš dviejų (kartu su mėnulio deive Čange (嫦娥 Cháng’é)) imperatoriaus Didziuno (帝俊 Dìjùn) žmonų, ji buvo dešimties saulių motina, dažnai vaizduojama kaip trikojė varna. „Saulės sukūrimo“ motyvas randamas daugelio Kinijos etninių grupių mitologiniuose pasakojimuose. Saulė kartais vaizduojama kaip dievų kūrinys arba kartais kaip būtybė, pasivertusi iš mirusio dievo. Pavyzdžiui, buji etninė grupė saulės sukūrimą įsivaizduoja kaip dievo Vengo nuopelną, kuris, pagal mitą, pagimdė dangų, dieną ir naktį, saulę bei mėnulį. Etninių kinų mituose saulė vis dėlto dažniausiai yra siejama su jos motina Sihe ir tėvu Didziunu. Tačiau, panašiai kaip ir apie Čangę, kuri yra dvylikos mėnulių motina, Kinijos mitologiniuose tekstuose, dėl saulės deivės aukšto statuso, yra randama nedaug infomacijos apie Sihės mitą. Jos panteonas galutinai išsivystė Hanų dinastijoje (221-207 m. pr. kr). Apie juos nuopelnus daugiausia yra aprašyta „Kalnų ir jūrų knygoje“...
Daugiau
Guišinai
Guišinai (귀신 gwishin) – mirusiųjų vėlės Korėjoje, kurios atsisakė pasitraukti į pomirtinį pasaulį vien dėl to, jog turi tam tikrų neužbaigtų darbų čia, žemėje. Kaip teigia autorius Stevenas Redekeris, „Pietų Korėja taip pat kaip ir visos kitos šalys turi savitą dalį būtybių ir vaiduoklių, kurie yra išlikę nuo senų senovės“ (Redeker 2013). Taip ir guišinai yra vienos iš seniausių mitologinių būtybių Pietų Korėjoje. Šis terminas yra kilęs iš šamanistinių įsitikinimų, religijos, kuri vis dar labai populiari Korėjoje ir yra labiausiai susijusi su dvasiomis ir jų veikla mūsų pasaulyje. Labai daug šamanistinių apeigų yra skirta nuraminti šias vėles. Guišinai yra pilni pagiežos, pykčio bei keršto troškimo. Daugelyje istorijų pagrindinė guišinų motyvacija yra kerštas, tačiau pasitaiko ir kitokių siekių. Taip pat kaip ir vakaruose žinomi vaiduokliai, guišinai vaizduojami be kojų, sklandantys ore bei yra permatomi. Dažnai šios būtybės išsiskiria savo išvaizda...
Daugiau
