Takemikadzučis
Dievas Takemikadzučis (建御雷神/武甕槌神 Takemikadzuchi-no-kami), kitaip žinomas kaip Kašima (鹿島神 Kashima-no-kami) – tai šintoizmo mitologinė karo dievybė (神 kami), perkūno, kardo bei Kašimos maldyklos (鹿島神宮 Kashima Jingū) vyriausias dievas. Pirmasis mitologijoje užfiksuotas dievas, varžęsis sumo imtynėse. Kodžiki kronikoje (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) kartais rašomi kiti dievybės vardai: Takemirai Jukio (建御雷之男神 Takemirai-yukio-kami), Takefucu (建布都神 Takefutsu-no-kami), Tojofucu (豊布都神 Toyofutsu-no-kami). Japonijos kronikose Nihon Šioki (日本書紀 Nihon Shoki), dar vadinamose Nihongi (日本紀), norint apibūdinti šią dievybę, kartais naudojami skirtingi hieroglifai, Viljamo Džordžo Astono (William George Aston, 1896 m.) transkribuoti kaip Ikadzuči (武甕雷男神 Ikazuchi-no-kami). Istorija Takemikadzučis atsirado iš kraujo, užtiškusio ant kardo, kurį Izanagis naudojo nužudydamas savo sūnų, ugnies dievą Kagucučį, todėl yra manoma, kad jis yra dangiškojo kardo Ame-no-ohabario (天の尾羽張 Ame-no-Ohabari) sūnus (Ashkenazi 2003, p. 266). Kartą deivė Amaterasu, norėdama padaryti savo anūką Ninigį (瓊瓊杵尊 Ninigi-no-Mikoto), dar žinomą kaip Ame-nigiši-kuni-nigiši-amacuhiko-hiko-ho-no-Ninigi-no-mikoto, Centrinės nendrynų šalies (葦原中国...
Daugiau
Vaiduokliai (Japonija)
Vaiduokliai (Japonija) Jūrei (幽霊 Yūrei), arba japoniški vaiduokliai, – tai mirusių žmonių dvasios, kurios dėl tam tikrų priežasčių nenori arba negali peržengti ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Jūrei labai dažnai painiojami su jokajais. To priežastis – terminų neapibrėžtumas. Mokslininkai turi skirtingas nuomones dėl jokajų ir jūrei ryšio bei atsiradimo. Japoniški vaiduokliai išsiskiria tam tikrais bruožais: balti trikampiai galvos apdangalai, kilę iš senųjų budistinių laidojimo ceremonijų; ilgi, netvarkingi, susivėlę plaukai ir kabančios rankos, dažniausiai su ilgomis rankovėmis; baltas kimono, apsuktas atvirkščiai nei mirtingųjų drabužiai; hitodamos (人魂 hitodama) – šviečiantys įvairių spalvų kamuoliai, skraidantys aplink jūrei; neturi kojų. Pagrindinės rūšys Onrio (怨霊 Onryo) – pagiežingos, kerštingos dvasios. Dažniausiai šie vaiduokliai būna moters pavidalo. Onrio tampa žiaurių katastrofų, savižudybių, išdavysčių ar nužudymų aukos. Ant jų kūnų būna ryškių, lengvai atpažįstamų žaizdų, patirtos nelaimių metu. Onrio sielos negali pereiti į kitą pasaulį,...
Daugiau
Hebo
Hebo (河伯 Hebo) – kinų mitologijos dievybė, kuri kontroliuoja ir valdo upes, ypač siejama su Geltonosios upės valdymu, žmonių dar vadinama „Upės grafu”. Geltonosios upės dievybė turi net keletą vardų: Fengi (冯夷 / 馮夷 Féng yí), Bingi (冰夷 Bīng yí) ir Hopo (Jordan 1993, p. 127). Dievybė Hebo yra Geltonosios upės įasmeninimas. Laikomas geranorišku, bet gobšiu, nenuspėjamu ir pavojingu kaip ir pati upė. Hebo taip pat turėjo svarbų vaidmenį istorijoje, religiniame garbinime Kinijoje (ypač Šiaurės Kinijoje), kultūroje, literatūroje ir poezijoje. Atsiradimo mitai Apie šią dievybę yra net keletas skirtingų pasakojimų, kurie aiškina jo atsiradimą. Vienas iš jų teigia, jog tai buvo žmogus, kuris pasiekė nemirtingumą, prisirišdamas sunkius akmenis ir nusiskandindamas Geltonojoje upėje, taip tapdamas jos dievu (Jordan 1993, p. 127). Kitas mitas teigia, jog tai buvo paprastas žmogus, kuris bandydamas perbristi Geltonąją upę nuskendo, tačiau dangaus imperatorius Tiandi (天帝...
Daugiau
Pricesė Bari
Princesė Bari (바리공주 Bari-gongju), dar žinoma kaip „Išmestoji princesė“, yra vienas svarbiausių ir populiariausių Korėjos šamanistinių mitų, kuriame pasakojama apie pirmąją mudang, arba šamanę. Princesė Bari vaizduojama kaip galinga dievybė, kuri padeda mirusiųjų dvasioms keliauti į pomirtinį gyvenimą. Mitinė giesmė, giedama laidotuvių metu arba per mirties metines, kai šamanas Princesę Bari pasikviečia kaip pagalbininkę, tradicinio gut ritualo metu, kad ši padėtų dvasiai pomirtinėje kelionėje. Korėjoje yra užrašyta daugiau nei 40 šio teksto versijų. Siužetas Mitas pasakoja, kad gyvenęs karalius, kuris turėjo 15 metų sūnų. Sūnui būnant vieninteliu įpėdiniu visoje karalystėje, karalius kreipėsi į šamanus su klausimu, kada sūnui vesti. Šamanai išpranašavo, kad karaliaus sūnui vedus kitais metais, gims 7 dukterys ir nei vieno sūnaus, bet jeigu jis vestų dar kitais metais, gimsią trys princai. „Jie išmetė ryžių ir perlų ant nefrito stalelio: Pirmasis ženklas pranašavo šamanų likimą, Antrasis ženklas pranašavo...
Daugiau
Rokurokubi
Rokurokubiai (ろくろ首 / 轆轤首 Rokuro-kubi) – vieni iš japoniškųjų jokajų. Yra dvi rokurokubių rūšys: tie, kurių kaklai išsitempia, ir tie, kurių galvos atsiskiria nuo kūno ir plaukioja aplinkui. Jie dažnai minimi japoniškose siaubo istorijose ir rašiniuose. Savo išvaizda rokurokubiai mažai kuo skiriasi nuo paprastų žmonių. Rokurokubiai, kurių kaklai išsitempia, vaizduojami su labai greitai išsitempiančiais ir vėl susitraukiančiais kaklais. Žodis rokurokubis turi kelias kilmės versijas. Viena jų pasakoja, kad puodžiaus naudojamas žiedimo ratas (rokuro) primena pabaisos ištemptą kaklą, kita – kad panaudojus skėčio išskleidimo mechanizmą jo rankena atrodo ilgesnė (rokuro), ir pan. Rokurokubiai, kurių galvos atsiskiria nuo kūno (nukekubiai) Šio tipo rokurokubiai laikomi pirmaisiais, originaliaisiais rokurokubiais. Nukekubiai yra blogi, jie puola žmones naktį ir geria jų kraują. Sakoma, kad, nukekubiams miegant, jų galvos atsiskiria nuo kūno ir skraidžioja aplinkui, o kūnas tampa jų silpnybe: jeigu kūnas pajudinamas, galva nebegali priaugti...
Daugiau
