Niuva
Niuva (女媧 Nǚwā) – viena iš legendinių Kinijos valdovių, mitologinis personažas, žmonių giminės sukūrėja, pasaulio tvarkytoja. Dažnai minima kartu su broliu-vyru Fusi (伏羲 fúxī). Ji vaizduojama turinti gyvatės kūną ir žmogaus galvą (Philip 2005, p. 97). Legenda Kai Žemė atsiskyrė nuo dangaus, joje jau buvo kalnų, upių, žolės ir medžių, netgi paukščių, žvėrių, vabzdžių bei žuvų, tačiau vis dar nebuvo žmonių, todėl pasaulis buvo erdvus ir tylus. Žemėje klajojo didžioji dvasia Niuva. Savo širdyje ji jautė neapsakomą vienatvę ir suprato – kad Žemė atgytų, reikia dar kažką sukurti. Kartą ji atsisėdo ant tvenkinio kranto, paėmė saują geltono molio, suvilgė vandeniu ir žiūrėdama į savo atvaizdą nulipdė kažką panašaus į mažą mergytę. Vos tik pastatė ją ant žemės, mažoji figūrėlė atgijo, sušuko „ua ua“ ir pradėjo džiaugsmingai straksėti. Niuva buvo labai patenkinta savo kūriniu ir, tęsdama šį darbą, iš molio...
Daugiau
Amaterasu
Amaterasu (天照, liet. „apšviečianti dangų“) – svarbiausia dievybė japonų šintoizmo panteone – saulės ir visatos deivė, Japonijos imperatorių pirmtakė. Pirmą kartą dievybė paminėta mitologinėse istorijose, pateiktose Kodžikio (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) ir Nihono Šiokio knygose (日本書紀 Nihon Shoki, liet. „Japonijos kronikos“). Istorija Pagal šintoizmo pasaulio sukūrimo mitą, Amaterasu yra Idzanagio ir Idzanamės (伊弉冉尊/伊邪那美命 Izanami) dukra. Kodžikio knygoje teigiama, kad deivė atsirado iš kairiosios Idzanagio akies, pastarajam sugrįžus iš Jomi (黄泉 Yomi, liet. „pomirtinio pasaulio“) po nesėkmingo bandymo išgelbėti Idzanami, kai jis upėje atliko švarinimosi ritualą. Idzanagis Amaterasu įteikė brangenybių vėrinį magatamą (勾玉) ir teisę valdyti Takamagaharą (高天原 Takamagahara) – dangų, visų kami (神, liet. „dievas, dievai“) buveinę. Nihono Šiokio knygoje teigiama, kad Idzanami buvo gyva, kai jie abu su Idzanagiu nusprendė sukurti vyriausiąją dievybę. Amaterasu ir Susanoo Susanoo – Amaterasu brolis, audros dievas. Jam buvo skirta valdyti jūras, tačiau...
Daugiau
Paukštis Dženas
Dženas, arba Dženniao (鴆鳥 zhènniǎo, zhèn), – paukštis nuodingomis plunksnomis, kuris, manoma, senovėje gyveno dabartinės pietų Kinijos teritorijoje. Apie jį užsimenama daugelyje Kinijos mitų ir kitų raštų. Kinų rašytojas Guo Pu (郭璞 GuōPú) apibūdina Dženo išvaizdą taip: violetinis pilvas, plunksnos žaliais galais ir skaisčiai raudonas kaklas. Šie paukščiai gamino nuodus, nes lesė nuodingų gyvačių galvas. Vyriškos lyties paukštis vadintas Keliaujančia saule (迴陽 huíyáng), moteriškos lyties – In harmonija (阴氳 yīnyūn). Kitas apibūdinimas – iš Songų dinastijos laikotarpio Pijos žodyno (埤雅 Píyǎ). Rašoma, kad paukštis atrodė kaip žąsis tamsiai violetiniu kūnu ir bronziniu kaklu, kurio ilgis 7–8 cunai (kiniškas matavimo vienetas: 1 cunas = 3,33 cm). Pijos žodyne rašoma, kad Dženo kūnas yra nuodingas iki pat plunksnų galiukų. Nuodai vadinami džendu (鴆毒 zhèndú) arba tiesiog Dženo nuodais. Skystis, kuriame būdavo pamirkytos plunksnos, tapdavo nuodingas. Paukščio išmatos, kaip teigta, galėjo ištirpdyti akmenis,...
Daugiau
Nekomata
Nekomata – antgamtinė japonų mitologinė būtybė, primenanti katę. Kartais ji painiojama su bakeneko (化け猫, „pasikeitusi katė“), tačiau nekomata išsiskiria dideliu kūnu ir viena ar dviem per vidurį perskeltomis uodegomis. Nekomata dažniausiai sutinkama miesteliuose ir kaimuose, neretai kalnuose. Tik seniausios ir didžiausios katės, turinčios ilgiausias uodegas (jos laikytos stiprybės ir išminties simboliu), turėjo galimybę pavirsti į nekomatą. Ši būtybė dažnai vaizduojama vaikštanti ant užpakalinių kojų ir kalbanti žmonių kalba; manoma, kad ji yra mėsėdė, dažnai minta žmonėmis. Nekomata yra pagiežinga ir arši, į žmones žvelgia su panieka, todėl gali sukelti gaisrų, pareikalaujančių daug gyvybių. Kartais nekomatai būdingos nekromantinės galios – kontroliuoja lavonus kaip marionetes, šantažuoja ir priverčia žmones vykdyti jos paliepimus. Etimologija ir užrašymas Žodis nekomata gali būti užrašomas trimis būdais, bet tarimas išlieka toks pats. Pats seniausias variantas 猫また susideda iš hieroglifo 猫 (neko, „katė“) ir kitos žodžio dalies,...
Daugiau
Dziuejuanas
Dziuejuanas, arba kakuenas (kin. 玃猿 jué yuán, jap. カク猿 kakuen), – tai Kinijos Sičuano, Junanio regionų ir Japonijos mitologinis padaras. Šie mitiniai gyvūnai taip pat vadinami dziue, kaku (玃 jué, kaku), dziuefu (玃父 jué fù), dzia (猳 jiā), dziaguo / kakoku (猳國 jiā guó, kakoku), mahua, baka (馬化 mǎhuà, baka). Dziuejuanai gana panašūs į beždžiones ir garsėjo tuo, kad grobdavo ir išniekindavo moteris. Įvairiuose šaltiniuose pateikiami aprašymaiKinijos rašytojo Li Šidženo medicininėje knygoje „Bencao Gagmu“ (本草綱目 Běncǎo gāngmù) dziuejuanai (šioje knygoje vadinama dziue, dziuefu) aprašomi kaip itin didelės beždžionės, turinčios tam tikras gyvenimo stadijas. Pvz.: mihou (獼猴 míhóu), kuri išgyvenusi 800 metų tampa juanu (猨 yuán), tada išgyvenusi dar 500 metų pasiekia dziue stadiją ir tada gali gyventi dar 1000 metų. Taip pat knygoje „Bencao Gangmu“ rašoma, kad šie mitiniai padarai paprastai pamatomi tik tada, kai būna subrendę, turi tamsiai mėlynos spalvos kailį, vaikšto taip pat kaip žmonės – stačiomis – ir dažnai pagrobia kokius nors žmonių...
Daugiau
