Keturi pasaulio sergėtojai
Keturi pasaulio sergėtojai (四獸 sìshòu) – tai keturios Kinijos mitologijoje paplitusios būtybės, saugančios pasaulį: baltasis tigras, juodasis karys, raudonasis paukštis ir mėlynasis drakonas. Kiekvienas iš jų atstovauja tam tikrai pasaulio krypčiai, spalvai, metų laikui ir elementui. Šios būtybės būdingos Japonijos, Korėjos ir Vietnamo mitologijoms ir šiais laikais dažnai tampa manga žanro knygų ar animė filmų herojais. Mitas Pasak kinų kosmogoninių mitų, pasaulis buvo sukurtas, kai Pangu (盘古 Pángǔ) – pirmykštis žmogus – praskėlė kosminį kiaušinį, kuriame vyravo chaosas, ir savo kūnu atskyrė apatinę bei viršutinę kiaušinio dalis. Jis 18 tūkstančių metų stovėjo laikydamas jas atskirai ir taip atsirado Žemė bei Dangus. Kai kuriose šio mito versijose Pangu kurti pasaulį padėjo keturi mitiniai gyvūnai: vėžlys, drakonas, raudonasis paukštis ir vienaragis (麒麟 Qílín). Tada, kai Žemė ir Dangus buvo galutinai atskirti, Pangu atsigulė ir numirė, o iš jo kūno susiformavo įvairūs...
Daugiau
Pangu
Pangu (盘古/盤古 Pángǔ) – pirmasis žmogus ir pasaulio kūrėjas kinų mitologijoje. Pangu mitas – vienas seniausių Kinijoje, rodantis to meto žmonių supratimą apie dangaus, žemės ir žmonių kilmę. Legenda Pasak legendos, senovės laikais vyravo chaosas, dangus ir žemė buvo susijungę į vieną kūną, panašų į paukščio kiaušinį. To kiaušinio viduje miegojo Pangu – būtybė su dviem ragais, dviem iltimis ir plaukuotu kūnu. Vieną dieną Pangu pabudo ir su didžiuliu kirviu prakirto kiaušinio lukštą, taip atskirdamas dangų ir žemę. Veikiant in ir jang principui, viskas, kas buvo švaru, šviesu ir atitiko in, pakilo į viršų ir tapo dangumi, o viskas, kas buvo tamsu, prilygo jang, tapo žeme. Kiekvieną dieną dangus pakildavo po vieną džangą (3 m), žemė sustorėdavo per vieną džangą (Sun 2010, p. 1). Kartu augo ir Pangu, rankomis remdamasis į dangų, o kojomis įsispyręs į žemę, taip saugodamas, kad...
Daugiau
Sun Vukongas
Sun Vukongas (孙悟空 Sun Wukong) – vienas pagrindinių veikėjų Kinijos klasikiniame romane „Kelionė į vakarus“ (西游记 Xiyouji). Knyga išleista XVI a., jos autorius yra Vu Čengenas (吴承恩 Wu Cheng‘en). Romane pasakojama, kaip Sun Vukongas, dar vadinamas beždžionių karaliumi ir laikomas triksteriu, lydėjo įžymų budistų vienuolį Siuandzangą (玄奘 Xuanzang) į Indiją, kad atrastų šventas sutras (Leeming 2001, p. 120). Istorija ir vardo reikšmė Knygoje „Kelionė į vakarus“ pasakojama, kad Sun Vukongas gimė ant Gėlių ir vaisių kalno. Sun Vukongas atsirado iš akmeninio kiaušinio, kurį sukūrė stebuklingas akmuo, veikiant Dangui, Žemei, Saulei ir Mėnuliui. Papūtus vėjui, iš kiaušinio atsirado beždžionė (Wu 1592, p. 5–6), todėl neretai šis veikėjas vadinamas Akmens beždžione. Nors vartojami ir kiti vardai, pvz., Beždžionių karalius, Didysis išminčius, lygus dangui (齐天大圣 qi tian da sheng) ir pan., tačiau įprasta šią būtybę vadinti Sun Vukongu. Tai yra budistinis vardas,...
Daugiau
Bakekudžira
Bakekudžira (化鯨 bakekujira) – japonų mitologijoje paplitęs, jūrose plaukiojantis ūsuotojo banginio skeletas. Jis yra vienas iš jokajų būtybių, kildinamas iš vakarinės Japonijos dalies. Manoma, kad skeletas siekia atkeršyti visiems, medžiojantiems banginius ar valgantiems jų mėsą. Pavadinimas 化鯨 sudarytas iš dviejų rašmenų: 化 (bake) – „pa(si)keisti“ ir 鯨 (kujira) – „banginis“. Šiuo atveju bake neverčiamas kaip „pasikeitimas“. Tikslesnis vertimas – „banginis vaiduoklis“. Visi bake- sutvėrimai, pvz., bakeneko, bakenezumi ir kt., siejami su transformacija, galimybe keisti išvaizdą. Legenda apie bakekudžirą Vieną lietingą naktį Šimanės prefektūroje, Okino salos krante, pasirodė didžiulis, baltas, nepažįstamas objektas. Tuo metu pajūryje buvęs žvejys jį pastebėjo ir, vedamas nenumaldomo smalsumo, įsėdo į savo irklinę valtį ir nuplaukė paskui. Iš padaro dydžio buvo galima spėti, kad tai banginis, tačiau žvejys nežinojo, kokios rūšies, nes niekada nebuvo regėjęs nieko panašaus. Valčiai priplaukus arčiau, žmogus pamatė tūkstančius žvilgančių nežinomos rūšies...
Daugiau
Drakonas
Drakonas (龙 lóng) – Rytų Azijos šalyse paplitusi mitinė būtybė, viena iš seniausių ir svarbiausių Kinijos mitologijoje, atpažįstama iš daugybės vardų, pvz., Long Mengas, Longvangas, Na-ačia, Naga ir t. t. Kitaip nei Europos mituose, kuriuose drakonas įkūnija blogio idėją, Rytų Azijoje drakonai dažniausiai simbolizuoja dangiškąjį gėrį (Encyclopædia Britannica 2014). Pirmąjį drakono atvaizdą (jo ilgis siekia apie 1, 78 m) ant bronzinio kiauto, nupieštą prieš 6000 m., archeologai aptiko dabartinės Kinijos pasienyje. 1987 m. Pujango valstybėje, Henano provincijoje, iškastuose kapuose ant bronzinių kiautų rasti drakono ir liūto atvaizdai (Yang 2005, p. 100). Drakono kilmės ištakos randamos ir viename iš seniausių Kinijos mitologijos šaltinių – „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海经 Shanhai Jing). Joje apstu pasakojimų apie įvairių pavidalų drakonus ir pateikiama vieno iš svarbiausio – žvakės drakono (燭龙 Zhulong) – gyvenimo istorija. Taip pat „Vėlyvosios Hanų dinastijos istorija“ (後漢書 Hou Han Shu)...
Daugiau
