Munšinas
Munšinas (문신 Munshin) yra korėjiečių šamanizme egzistuojantis durų dievas. Nors labiausiai yra garbinamas Pietų Korėjos Džedžu saloje, ten jis vadinamas Mundžionu (문전 Munjeon), tačiau jis atlieka svarbų vaidmenį ir visoje šalyje. Munšinas gali būti kategorizuojamas kaip kosminė dievybė, vietinis dievas, namų saugotojas ar žmogus-dievas. Pirmą kartą Munšinas kaip dievybė buvo paminėtas Korėjos istorijos analuose Samguk Jusa (삼국유사 Samguk Yusa) kitu vardu – Čiojongas (처용 Cheoyong). Čiojongas buvo pietų jūros drakono sūnus, kuris buvo garbinamas kaip durų dievas. Tačiau yra daug spėliojimų kas iš tikrųjų buvo Čiojongas. Tai galėjo būti ir dievas-drakonas, ir šamanas, ir pasiturinčios šeimos sūnus. (Encyclopedia of Korean Folk Literature, 2014, p. 105-106). Mitas Namų saugotojų mitai Pietų Korėjoje vadinami gašinų (가신 gashin) mitais. Gašinai – daugybė dievybių, kurios, tikima, apsaugo įvairias namo dalis (pvz., įėjimą ar virtuvę). Gašinų garbinimas yra korėjiečių šamanizmo centras. Šie mitai pasakoja...
Daugiau
Okiku
Okiku (お菊) yra viena iš įdomiausių jūrei – japoniškų vaiduoklių. Pasakojimas apie Okiku ir devynias lėkštes – vienas žymiausių Japonijos folklore. Jis turi daugybę skirtingų versijų, kurias jungia vaiduoklis, išlendantis iš šulinio, skaičiuojantis nuo vieno iki devynių ir, sušukęs „dešimt“, pratrūkstantis gailiai raudoti. Okiku legenda yra labai sena, todėl tikrosios ištakos nežinomos. Pirmąkart legenda paminėta japonų kabukio vaidinime „Bančio lėkščių rūmai“ (番町皿屋敷 Bancho Sarayashiki). Legendos versijos Pagrindinė legendos versija pasakoja, kad graži mergina Okiku tarnavo samurajaus Aojamos namuose. Samurajus norėjo, kad Okiku taptų slapta jo mylimąja, bet ji vis nesutikdavo. Iš pykčio Aojama paslėpė vieną iš dešimt brangių lėkščių ir dėl aplaidumo apkaltino Okiku. Ji vis skaičiavo, tačiau dešimtos lėkštės taip ir nerado. Aojamai darkart pasiūlius Okiku tapti jo meiluže ir jai vėl atsisakius, samurajus įmetė merginą į šulinį. Sakoma, kad Okiku tapo kerštinga dvasia onrio (怨霊 onryō), persekiojančia...
Daugiau
Fusi
Fusi (伏羲 Fuxi) – kinų mitologijoje laikomas kultūros herojumi, žmonių protėviu ir vienu galingiausių pirmykščių valdovų. Antikinėje literatūroje jis dar vadinamas Paosi (庖犧 Paoxi) arba Baosi (包牺 Baoxi) (Deming, Yang 2005, p. 118). Fusi mitas Šiuo metu galima rasti daugybę mitų, pasakojančių apie Fusi gyvenimą. Pagrindinis mitas pasakojamas skirtingai. Vienas populiarus pasakojimas apie Fusi vaikystę sujungia potvynio ir sukūrimo mitus. Pasakojama, kad Fusi tėvas dirbdamas laukuose išgirdo griaustinį. Nuvedęs Fusi su seserimi į namą, tėvas nuėjo į daržinę pasiimti šakių ir geležinio narvo. Jis pakabino narvą ant gegnių ir, laikydamas šakes rankoje, laukė griaustinio dievo Leigongo. Staiga stiprus griaustinis sudrebino namą ir pasirodė Leigongas, rankoje laikydamas kirvį. Fusi tėvas šakėmis dūrė Leigongą, šis pašoko į viršų ir nusileido į geležinį narvą – jame iškart buvo užrakintas. Kitą rytą tėvas nusprendė nužudyti griaustinio dievą ir laikyti jį užmarinuotą stiklainyje. Jis...
Daugiau
Oni
Oni (鬼 おに) yra vieni žymiausių Japonijos mitologinių būtybių, dažniausia vaizduojami kaip demonai, kurie baudžia nusidėjėlius pragare. Taip pat juos galima sutikti urvuose, kalnuose ir apleistose, atokiose vietovėse. Kadangi oni yra siejami su įvairiomis negandomis, griaustiniu, prakeiksmais ir ligomis, jie yra vieni iš baisiausių jokajų (妖怪 yōkai) japonų mitologijoje. Išvaizda Oni dažniausia vaizduojami dideli ir baisūs, turintys raudonos ar mėlynos spalvos odą, su ragais ir aštriais dantimis. Vienintelis drabužis, kurį jie dėvi, yra gyvūno (dažniausia liūto) kailis ar oda, dengianti klubus; vienintelis jų ginklas – didelis spygliuotas vėzdas. Kadangi oni yra aukštesni negu žmonės, todėl kai kuriuose šaltiniuose jie vaizduojami kaip milžiniški žmogėdros. Netgi yra sukurtas japoniškas posakis: oni hitokuči (鬼一口 oni hitokuchi, liet. „oni vienas kąsnis“); tai reiškia, kad oni iš karto gali praryti visą žmogų. Kilmė ir istorija Nėra vienareikšmiškai aiškios ir visiems priimtinos oni kilmės teorijos, tačiau tikima, kad jų šaknys...
Daugiau
Namadzu
Namadzu (鯰 Namazu) – japonų mitologinė būtybė, milžiniškas šamas, sukeliantis žemės drebėjimus, dar žinomas kaip antgamtinė būtybė jokajus. Tikima, kad Namadzu gyvena purve po žeme. Jis plaukioja po pasaulio gelmes ir savo didele uodega sukelia žemės drebėjimus. Šį milžinišką šamą gali suvaldyti tik griaustinio dievas Kašima. Kartą Kašima atsivežė Kaname akmenį, su kuriuo vėliau prispausdavo Namadzu galvą. Kartais Kašima vaizduojamas smeigiantis kardu Namadzu. Namadzu mite teigiama, kad tais atvejais, kai dievas Kašima pavargdavo ar tapdavo išsiblaškęs, Namadzu tuo naudodavosi: imdavo judinti savo uodegą ir taip keldavo žemės drebėjimus. Populiarus pasakymas: „Jurugu to mo jomoja nukedži no kaname-iši Kašima no kami no aran kagiri va“ reiškė, kad kol dievas Kašima yra ten, kaname iši akmuo tikrai neišslys iš savo vietos, net jei žemė drebės. Nors griaustinio ir žemės drebėjimų dievybės kėlė baimę, tačiau kai kuriems jos duodavo ir materialinės naudos. Turtingi žmonės per žemės...
Daugiau
