Japonijos imperijos ekspansionizmas (1868-1945)
Japonijos imperijos ekspansionizmas yra bendra teritorinės ir idėjinės plėtros visuma, prasidėjusi po 1868 m. įvykusios Meidži restauracijos, nors ir iki tol Japonija ne kartą buvo pradėjusi vykdyti ekspansionistinę politiką į kitas Rytų Azijos valstybes. Japonijos imperijos plėtra vyko iki 1945 m. pasibaigusio Antrojo Pasaulinio karo, kurį pralaimėjusiai Japonijai, buvo skirtos griežtos sankcijos, įskaitant ir užimtų kolonijų netekimą. Meidži revoliucija Japonijoje 1853 m. prie Japonijos krantų atvykus komandoro Metjaus K. Perio „Juodiesiems laivams“ ir paskelbus ultimatumą Japonija buvo priversta atšaukti Sakoku politiką, kuri buvo vykdoma daugiau nei du šimtus metų, kol Japonija buvo valdoma Tokugavų šiogūnato, kuris per daugiau nei pora savo valdymo šimtmečių nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir visame pasaulyje prasidėjusio kolonializmo. Atgyvenęs šiogūnato valdymas nesugebėjo pasipriešinti stipriam spaudimui iš Vakarų, siekiančiam atverti Japoniją prekybai ir bendradarbiavimui. Tuo pačiu metu dalis daimijų, kurie po Sekigaharos mūšio buvo netekę savo...
Daugiau
Sengoku era
Sengoku era (戦国時代 Sengoku jidai) arba Kariaujančių žemių laikotarpis yra vadinamas maždaug šimtmečio ilgumo periodas Japonijoje, kuris pasižymi socialine suirute, politinėmis intrigomis ir beveik nuolatos vykstančiais kariniais konfliktais. Tai chaoso ir sumaišties metas. Šio laikotarpio pradžią žymi Onin karas (1467-1477 m.), o pabaigą Japonijos susivienijimas, maždaug 1598 metais. Sengoku periodas išskirtinis tuo, jog jis pilnas nusikaltimų, pilietinių karų, kuriuose Japonijos karvedžiai varžėsi nesibaigenčiose kovose dėl valdžios ir įtakos skirtingose Japonijos teritorijose. Tokia padėtis šalyje lėmė samurajų luomo iškilimą, kurie japonų istorijoje siejami su kultūra, tačiau Sengoku eroje jie atliko svarbų vaidmenenį karinėje srityje. Kariaujančių valstybių eros pavadinimas prigijo dėl daugybės neramumų aptariamuoju metu. Dauguma istorikų laiko šį laikotarpį paskutiniu viduramžių periodu Japonijoje. Samurajų padėtis Sengoku periodas yra įdomus ir svarbus tuo, jog tuo metu itin suklestėjo samurajų luomas. XV-XVI amžius Japonijoje buvo labai chaotiškas, šalis skilo į dešimtis nepriklausomų...
Daugiau
Japonijos kovos menai
Japonijos kovos menai – tai kovos menų visuma, susiformavusi Japonijos teritorijoje. Japonijos kovos menų vystymasis prasidėjo kartu su samurajų iškilimu. Samurajai (侍 samurai) atsirado Heiano laikotarpio (平安時代, Heian jidai) pabaigioje ir klestėjo iki pat Meidži restauracijos (明治維新 Meiji Ishin). Nuo dvylikto amžiaus iki pat 1600 metų kovos menai Japonijoje buvo naudojami realiose kovose. Edo laikotarpio (江戸時代 Edo jidai) metu Japonijoje vyravo taika, tuomet kovos menams buvo skirta daugiau dėmesio, kovos menai tapo labiau orientuoti į savigyną. (Buckley, 2002) Budo sąvokos atsiradimas Terminai: budžiucu (武術 bujutsu), kitaip vadinamas bugei džiuhapan (武芸十八般 bugei juhappan), tačiau šiais laikais vadinamas budo (武道 budō) ar „kovos kelias“, apima kelis kovos menus. Senasis terminas bugei džiuhapan (18 kovos menų) sudaro šaudymo iš lanko, jojimo, ieties metimo menus, taip pat špagavimosi, plaukimo, lazdų, durklų kovos menus ir kitus. Edo laikotarpio metu, be kitų akademinių dalykų, kariai turėjo mokytis šešis kovos...
Daugiau
UNESCO paveldo objektai Japonijoje
UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) paveldo objektai Japonijoje – tai Japonijoje esančios žymios kultūrinės bei gamtinės vietos, dėl reikšmės ir svarbos identifikuotos kaip turinčios išskirtinę pasaulinę vertę ir įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų bei užsaugoti jų autentiškumą. Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Japonija prie konvencijos prisijungė 1992 metais, o į UNESCO paveldo sąrašą šiuo metu yra įtraukta 20 šios šalies objektų – 16 kultūrinių ir 4 gamtiniai objektai. Pagal į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių, Japonija užimta tryliktąją vietą iš visų pasaulio šalių. Per metus Japoniją aplanko apie 20 milijonų turistų ir pačios didžiausios traukos vietos yra Pasaulio paveldo sąraše esantys objektai, pavyzdžiui, Hirošimos taikos memorialas bei Fudži kalnas, kurie sulaukia daugiausia...
Daugiau
Šiuolaikinė Japonijos muzika
Šiuolaikinė Japonijos muzika apima daugybę skiringų atlikėjų bei grupių, kurių atlikimo stilius gali būti tiek modernus, tiek tradicinis. Pats žodis „muzika“ japoniškai tariamas ongaku (音楽) ir susideda iš kandži ženklų 音 (on, liet. garsas) bei 楽 (gaku, liet. mėgautis). Šiais laikais japonų muzikos srityje egzistuoja didelė stilių įvairovė. Juos visiškai nevengiama maišyti tarpusavyje, o taip pat derinti vakarietiškus elementus su japoniškais bei tradicinę muziką su modernia. Trumpa istorija Japonijoje pop – roko scena išpopuliarėjo tik 1950-aisiais, po Amerikos muzikos revuliucijos. Jauni vaikinai ir meginos būriais plūdo į vakarietiškos muzikos festivalius, kuriuose girdėdavo ir semdavosi įkvėpimo iš Elvio Prestlio bei Gene Vincent muzikos. Vėliau vietinės grupės imituodavo The Beatles ir The Rolling Stones muziką, kuri buvo didžiausias kūrybos įkvėpimas tuo laikotarpiu. 1970- 1980 metais Japonijos muzikos industrija išgyveno „dievaičių“- idol (アイドル, aidoru) laikotarpį. Šios mielos, gražios bei dainuojančios mergaitės buvo...
Daugiau
Studija GHIBLI
Studio Ghibli (sk. džibli) yra 1985 m. Tokijuje (Japonija) įkurta animacinių filmų studija. Įkūrėjai – Hajao Mijadzakis (宮崎 駿 Miyazaki Hayao), Isao Takahata (高畑 勲 Takahata Isao) ir Tošijas Sudzukis (鈴木 敏夫 Suzuki Toshio). Studija pasaulyje garsi savo unikaliais, romantiškais animė filmais. Daugumoje studijos darbų matoma daug pasikartojančių motyvų: pagrindinės veikėjos – mažos mergaitės, kalbančios katės, malonios senelės, aviacijos motyvai, traukiniai, veikėjai, galintys keisti pavidalą, nesuprasti vaikinai, paslaptys ir paslaptingos vietos, į paukščius panašūs gyviai. Studijos logotipe pavaizduota miško dvasia Totoro iš vieno populiariausių studijos filmų – „Mano kaimynas Totoro“ (となりのトトロ Tonari no Totoro). Studio Ghibli yra išleidusi keletą trumpametražių filmų, televizijos reklaminių projektų ir 18 pilnametražių filmų. Filmas „Stebuklingi Čihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (千と千尋の神隠し Sen to Chihiro no Kamikakushi) 2002 m. pelnė „Auksinio lokio“ apdovanojimą Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje bei „Oskarą“ (The Film Magazine). Studijos Ghibli pavadinimas yra kilęs nuo arabų kalboje vartojamo Siroko (stiprus...
Daugiau
Nintendo
Nintendo Company, Limited (jap. 任天堂株式会社 Nintendō Kabushiki-kaisha) – tarptautinė elektronikos ir kompiuterinės įrangos kompanija, kurios pagrindiniai padaliniai yra Kiote, Japonijoje. Nintendo, kurią 1889-aisiais įkūrė Fusadžiro Jamaučis, dabar yra viena didžiausių kompiuterinių žaidimų kūrėjų pasaulyje. Istorija Kompanijos istorija prasidėjo dar XIX a. pab. Tuo pačiu metu kai Japonijoje prasidėjo valstybės modernizacija, dar žinoma kaip Meidži restauracija, kurios metu buvo įteisinta nemažai dalykų tarp jų – lošimas kortomis. Po šio įteisinimo kortų žaidimų populiarumas ženkliai smuko. Tačiau 1889 m. Fusadžiro Jamaučis (jap. 山内 房治郎) įkūrė mažą įmonę Kiote pavadinimu ,,Nintendo Koppai“, kuri pardavinėjo Hanafuda (jap. 花札) kortas. Taip siekdamas gražinti šioms kortoms populiarumą. Hanafuda nuo vakarietiškų įprastų kortų skiriasi tuo, kad Hanafuda neturi skaičių, jos skirstomos pagal 12 grupių (pagal metų mėnesius) po 4 kortas ir vienoje kaladėje būdavo 48 kortos (Jones 2013). Pirmieji verslo metai buvo labai prasti. Kadangi kortos...
Daugiau
E-sportas Rytų Azijoje
Elektroninis sportas – tai vienas iš varžymosi būdų žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Į tai įeina: pirmo asmens šaudyklės, platforminiai koviniai žaidimai, strateginiai ar kortų žaidimai. E-sporto pradžia yra siejama su 1998 m., nes JAV kompiuterinių žaidimų kūrėja „Blizzard Entertainment“ išleido realaus laiko strateginį žaidimą „Starcraft“, ir jis tapo sensacija visame pasaulyje, dėl aukštos kokybes grafinio dizaino, puikios muzikos kompozicijos bei paprasto ir įdomaus valdymo. Šioje srityje taip pat yra profesionalūs atletai, kurie, kaip ir įvairiausių sporto šakų profesionalai koncentruojasi į konkretų žaidimą ir siekia tapti geriausiais. E-sporto profesionalus taip pat reikėtų vadinti sportininkais, bet šiais laikais dauguma žmonių, šių atletų nepripažįsta. Nors, kaip ir kiekvienas sportininkas, šie profesionalai patiria didžiulį krūvį, laikydamiesi griežto kasdienio grafiko, kuris reikalauja nuolatinių treniruočių 12 ar daugiau valandų per parą. Dažnai yra rengiami įvairiausių tipų žaidimų turnyrai, kurių priziniai fondai siekia 10 000 JAV dolerių....
Daugiau
Moteriškos mokyklinės uniformos Japonijoje
Mokyklinė uniforma – standartizuota apranga, skirta dėvėti mokykloje. Uniforma sukuria bendrą organizacijos įvaizdį ir simbolizuoja narių statusą visuomenėje (English Dictionary, 2016). Japonijoje mokyklinės uniformos gyvuoja apie 150 metų. Japonai turi specialų žodį, apibūdinantį mokyklinę uniformą – seifuku. Maždaug 95 % vidurinių mokyklų Japonijoje yra įvedusios uniformą kaip privalomą aprangą (Ashcraft, Ueda 2010, p. 11). Tombou uniformų muziejus – vienintelė Japonijoje mokyklinių drabužių saugykla. Šis muziejus įsikūręs netoli Tombou mokyklinių uniformų gamyklos, kurioje siūlai paverčiami audiniais visos šalies moksleivių uniformoms. Okajama – Japonijos uniformų sostinė ir jeigu vilkite japonišką mokyklinę uniformą, greičiausiai ji yra iš Okajamos. Tombou uniformų muziejuje kostiumuoti manekenai surikiuoti eilės tvarka pagal chronologiją – taip parodoma uniformų evoliucija (Ashcraft, Ueda 2010, p.12). Meidži periodu (1868–1912 m.) Japonija staiga ėmė vytis Vakarus: į savo šalį priėmė daugybę užsienietiškų idėjų, madų ir technologijos atradimų. Įdomumo dėlei paminėtina, kad tarp jų yra ir naujausių šaunamųjų...
Daugiau
Salarymanas
Salarymanas (サラリーマン sararīman iš ang. salary + man) – kompanijos darbuotojas vyras Japonijoje, kurio visos pajamos pagrįstos atlyginimu (English Dictionary, 2016). Nors pažodinis termino vertimas – vyras, gyvenantis iš atlyginimo, šis terminas neapibūdina visų darbuotojų, kurie gauna pastovų nustatytą atlyginimą. Pvz.: gydytojai, inžinieriai, advokatai, buhalteriai, muzikantai, aktoriai, politikai, savarankiškai dirbantys asmenys ir įmonių vadovai nėra vadinami salarymanais. Šiuo terminu apibūdinami tik tie vyrai, kurie dirba didelėje biurokratinėje verslo įstaigoje ar įmonėje (Vogel 1973, p. 5). Salarymano terminas tiesiogiai siejamas tik su vyriškąja lytimi, moterims naudojami terminai – „karjeros moteris“ (angl. career woman) arba žemesnio rango darbuotojoms „biuro ponia“ (angl. office lady, OL) (English Dictionary, 2016). Svarbiausios su salarymanu susijusios sąvokos: mirtis nuo persidirbimo – karoši (過労死 karōshi), ir atkaklūs darbuotojai (猛烈社員 mōretsu shain) – tai salarymanai, kurie visą savo laiką ir energiją paskiria įmonei (Palumbo, Herbig 1994, p. 11). Samprata Pats terminas „salarymanas“ pradėtas plačiai vartoti nuo...
Daugiau
