Japoniški sodai
Japoniški sodai – tai meno forma, kuri šimtmečiais laikoma viena iš svarbiausių Japonijos istorijos dalių. Sodų dizainai Japonijoje labai susiję su filosofija ir šalies religijomis. Svarbiausias japoniškų sodų tikslas – nukopijuoti gamtos grožį ir parsigabenti jį namo, pritaikant daugybę įvairių stilių. Šintoizmas, budizmas ir daoizmas buvo panaudoti kuriant skirtingus stilius tam, kad sodams suteiktų dvasingumo ir padarytų juos vietomis, kur žmonės galėtų leisti laiką ramumoje bei apmąstymuose. Japoniškų sodų atsiradimo kilmė ir istorija. Sodų kūrimo praktika senovės Japonijoje siekia VIII a., Naros periodą (710–794 m.), tada buvo stipriai juntama Kinijos įtaka. Japonijai didelį poveikį darė iš Korėjos, kuri tuo metu buvo kinų kultūros eksportuotoja, plintantis budizmas, daoizmas, konfucianizmo etika ir politiniai idealai. Šiuo laikotarpiu plėtojosi menas, ypač poezija ir literatūra, pradėjo formuotis japoniškų sodų tradicija, tačiau patys sodai buvo labiau kiniškų rūmų sodų kopija, o ne kas nors savita. IX–XII a.,...
Daugiau
Manga
Manga (日本の漫画 Nihon-no-manga arba マンガ Manga) – japoniškos komiksų knygelės ir grafinės novelės, skirtos ir vaikams, ir suaugusiems. Mangos piešimo stilius yra panašus į animę (アニメ) Anime). Atsiradimo istorija Ankstyviausi mangos piešiniai, kurie paveikė moderniosios mangos vystymąsi, buvo rasti netgi XXI amžiuje. Darbai dažnai priskiriami vienuoliui ir astronomui Toba Sodžo (鳥羽僧正 Toba Sojo), dar vadinamu Kakuju (覚猷 Kakuyu). Pergamento ritinėliuose piešta piešiniai buvo visai nepanašūs į dabartinę mangą. Pergamente dažniausiai buvo vaizduojami gyvūnai ir jų gyvenimai. Ritinėliuose nebuvo pavaizduojami burbulai su veikėjo žodžiais ar ištiktukais, kaip dabartinėje mangoje, nebuvo ir jokių skirtingas scenas apibūdinančių sakinių. Tačiau kaip ir dabartinėje mangoje, vaizdas buvo vaizduojamas besikeičiantis, turintis veiksmą. Ritinėliai buvo skaitomi ridenant iš dešinės į kairę, taip kaip ir dabartinė japoniška manga yra skaitoma iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią. Neįprastą humorą jausmą turėjęs vienuolis pergamento ritinėliuose piešdavo kvailai besielgiančias beždžiones (pvz:...
Daugiau
Vokaloidai
Vokaloidas (ボーカロイド Bōkaroido, ang. Vocaloid) yra dainuojantis balso sintezatorius. Kiekvienas vokaloidas turi savo balso garsų rinkinį, jie gali būti moteriški ir vyriški, lengvai konfigūruojami, priklausomai nuo turėtojo poreikio. Jie yra pardavinėjami po vieną, kaip atskiras „dainininkas dėžutėje“, dažniausiai turintis savo atvaizdą ant pakuotės. Naudotojama ši kompiuterinė programinė sistema leidžia lengvai imituoti dainavimą, įrašant pasirinktus žodžius eilute ir vėliau pridedant muziką. Istorija Ši programinė įranga, leidžianti imituoti dainavimą, buvo sukurta įgyvendinant bendradarbiavimo projektą tarp kelių kompanijų, kuriam vadovavo Kenmoči Hideki (Kenmochi Hideki). Projektas buvo įgyvendintas 2000 m. Ispanijoje, Pompeu Fabra universitete (Barsenola). Projekto pradžioje nebuvo planuojama, kad ši programa bus naudojama komerciniams tikslams, tačiau su „Yamaha“ korporacijos pagalba 2003 m. buvo sukurta pirmoji „Vocaloid“ komercinė programa. Ši programinė sistema iš pat pradžių naudojo tik 2 kalbas. Patys pirmieji vokaloidai buvo Leon, Lola ir Miriam (2004 m.), jie dainavo anglų kalba. Po...
Daugiau
Meidži restauracija
Meidži restauracija (明治維新 Meiji Ishin) – 1868 m. sausio 3 d. coup d’etat (liet. valstybės perversmas) (Kodansha 1993). Įvykių virtinė, grąžinusi Japonijai imperinį valdymą. Jėgos, vedamos pietų Sacumos (薩摩 Satsuma) ir Čiošiū (長州 Chōshū) domenų (藩 han, toks teritorijos vienetas), „areštavo“ imperatoriškuosius rūmus Kiote bei paskelbė politinės jėgos grąžinimą imperatoriui Meidži (明治天皇 Meiji tennō). Restauracijos laikotarpis pasižymėjo politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis permainomis. Rytų Azijos šalis pavirto į greitai besivystančią, vieningą valstybę. Meidži restauracijos pavadinimas – pagal to meto imperatoriaus valdymo laikotarpį. Istorija Tenpo era (天保年号 Tenpō nengō) (1830-1844 m.) parodė pirmus aiškius vidaus bei užsienio krizių ženklus, kurie lėmė Tokugavos šiogunato (徳川幕府 Tokugawa bakufu) žlugimą ir Meidži valstybės gimimą. Šie metai buvo pažymėti ekonomikos nuosmūkiu, gilėjančiomis šiogunų (将軍 Shōgun, liet. karvedys) bei domenų fiskalinėmis problemomis. Prasidėjęs badas kurstė valstiečių sukilimus. Paskatintas tokių ekonominių ir socialinių problemų, šiogunatas ėmėsi Tenpo reformų (天保の改革...
Daugiau
Himedži pilis
Himedži pilis (姫路城 Himeji-jō), dar vadinama Baltojo garnio pilimi – viena lankomiausių Japonijos pilių. Kaip ir didžioji dauguma šalyje esančių, pastatyta XVII a. pr., Edo laikotarpiu, valdant feodalams Tokugavoms. Iškilusi ji Himedžio mieste ir per savo istoriją nė karto nebuvo sugriauta – būtent dėl to iki mūsų dienų išliko autentiška pilies architektūra. Pavadinimo reikšmė ir kilmė „Baltojo garnio pilimi“ pastatą japonai pavadino dėl to, kad su šiuo paukščiu asocijuojasi aukštos, baltai tinkuotos pilies sienos. Jos pagrindinio bokšto, išreiškiančio tradicinį japonišką stilių, stogai ir dvikraigiai stogai pakopa po pakopos iškyla aukštai virš pilies ir žvelgia į Himedžio miestą ir Kansajaus provincijos apylinkes. Tačiau iš tiesų Himedži pilis buvo pastatyta vien gynybos tikslias, o baltas stiukas panaudotas dėl jo puikių ugniai atsparių savybių. Kaip ir kitų to laikotarpio japonų statinių, Himedži statybai buvo naudojamas daugiausia medis, o stiukas padėjo apsisaugoti nuo ugnies...
Daugiau
Nindzė
Nindzė (忍者 ninja arba 忍び shinobi) – feodalinės Japonijos kariai, specializavęsi šnipinėjime, žvalgyboje, agitacijose, dažnai samdyti kaip užsakomi žudikai (Hayes 1985, p. 1). Naudojo savitą kovos meną nindžiucu (忍 ninjutsu). Istorija Dauguma istorikų sutinka, kad nindzės pradėjo formuotis jau VI a., Tangų dinastijos (kin. 唐朝, Tángcháo) metu, miškinguose vidurio ir pietų Japonijos kalnuose įsikūrus pabėgėliams iš Kinijos – kariams, vienuoliams, mistikams, kurie šiose teritorijose netrukdomi galėjo praktikuotis kovos menus, medituoti, tobulinti antgamtines galias (Poisso 2001). Palaipsniui susikūrė nindzių gyvenvietės, o vėliau jose susiformavo atskiros nindžiucu mokyklos. Pačios žymiausios gyvenvietės Iga (dabartinės Mie prefektūros vakarinėje dalyje) ir Koga (Šiga prefektūros pietinėje dalyje) (Bertrand 2006, p. 12). Manoma, kad šnipinėjimo, žvalgymo, informacijos rinkimo (karo tikslais) taktikos buvo naudojamos jau VII-VIII a. Kinijoje. Japonijoje, VI a. Princas Šotoku (聖徳太子 Shōtoku Taishi) minimas kaip pirmasis pasisamdęs nindzes, kad nugalėtų Mononobe klaną (物部氏 Mononobe shi) (Green 2001, p. 356). Nindzių...
Daugiau
BJD lėlės
BJD lėlės (angl. ball-jointed dolls) į lietuvių kalbą galėtų būti verčiamas kaip „šarnyrinės lėlės“, tačiau tai nėra visiškai tinkamas terminas tikrosioms BJD lėlėms apibūdinti. Mat šarnyrinės lėlės iš esmės gali būti bet kurios, kurių galūnės pritvirtintos sąnariais ir gali būti judinamos, o BJD turi tam tikrus išvaizdos ir jos keitimo apribojimus. Dažniausiai minint ball-jointed dolls yra kalbama konkrečiai apie azijietiškas lėles, kurios kartais dar gali būti trumpinamos kaip ABJD, tačiau iš tiesų šis trumpinys pasitaiko retokai. Taip pat, kadangi moderniųjų BJD lėlių gamyba prasidėjo su Volks kompanijos Super Dolfie linija, pastarasis terminas irgi gali būti vartojamas apibūdinti visoms azijietiškoms BJD lėlėms nepaisant gamintojo. Istorija Apskritai šarnyrinės lėlės iš molio ar medienos buvo gaminamos jau senovės Graikijos laikais, tačiau moderniųjų istorijos pradžia būtų galima laikyti XIX a., kai tokios lėlės imtos gaminti iš neglazūruoto porceliano šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija. Apie...
Daugiau
Tokugavų dinastija
Tokugavų dinastija arba Tokugavų šiogunatas (徳川幕府 Tokugawa bakufu, 1603-1868) – tai 265 metus trukusi feodalinė dinastija, kurią valdė šiogunai (shogun, liet. karo vadas). Tokugavų valdymo periodas yra priskiriamas Japonijos Edo istoriniam laikotarpiui dėl tuo metu Edo (dabartinis Tokijas) buvimo Tokugavų sostine. Tokugavų periodas Japonijoje dažnai apibūdinamas dviprasmiškai – anksčiau siejamas su tamsiu feodaliniu laikotarpiu, šiuo metu jis dažnai yra apibūdinamas kaip auksinis taikos ir suklestėjimo amžius, kuriame buvo išlaikyta ir išgryninta tikroji nepaliesta Japonijos kultūra prieš ją paveikiant Vakarų imperializmui. Istorinis Nobunagos, Hidejoši ir Iejasu vaidmuo Pirmasis Tokugavos šiogunas ir jo įkūrėjas buvo Tokugava Iejasu (1542-1616). Jis gimė ir subrendo politinės suirutės metu, Sengoku periode (1467-1590). Šio periodo metu centralizuota politinė valdžia – imperatoriškasis teismas ir karinė valdyba (šiogunatas, arba bakufu) – prarado savo veiksmingumą. Tiesioginė politinė įtaka buvo perleista apytiksliai dviem šimtams vietinių kunigaikščių, arba daimio, valdžiusių provincijų teritorijas. Sengoku periodo pabaigoje,...
Daugiau
Kendo
Kendo (剣道 „kardo kelias“) yra modernus kovos menas, kilęs iš Japonijos. Šis kovos menas susiformavo iš fechtavimosi meno. Kendo naudojami bambukiniai kardai šinajai (竹刀 shinai) ir apsauginiai šarvai (防具 bōgu). Šiomis dienomis kendo yra plačiai praktikuojamas tiek Japonijoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Kendo yra didelės fizinės bei psichologinės ištvermės reikalaujantis kovos menas, kuriame yra suderinta kovos menų praktika ir vertybės su sportiniu fiziniu krūviu. Besitreniruojantys kendo kovos meną yra vadinami kendoka (剣道家 kendōka). Istorija. Kendo – tai gan stipriai ritualizuota japonų fechtavimosi meno praktika, susiformavusi prieš kiek daugiau nei tūkstantį metų. Nors tikslios kendo šaknys nėra žinomos, šis kovos menas tikriausiai pamažu susiformavo iš realių dvikovų tarp samurajų. Kovotojai su kardais Japonijoje įsteigė kendžiucu (kenjutsu, liet. k. „kardo technika“; „kendo protėvis“) mokyklas, kurių egzistavimas tęsėsi keletą amžių ir šiandien sudaro kendo praktikos pagrindą. Formalieji kendo pratimai, vadinami kata, buvo sukurti kendžiucu mokyklų egzistavimo laikais, kaip pagrindas karius...
Daugiau
Haiku
Haiku (俳句) – specifinė japonų poezijos forma, sudaryta iš trijų eilučių, 17 skiemenų. Nepaisant to, kad eilėraštis yra toks trumpas, jis yra visiškai baigtas kūrinys. Pirmoji ir trečioji eilėraščio eilutė turi po penkias moras, o antroji – septynias (mora – tai garso vienetas, kuris prilyginamas skiemeniui (literarydevices.net). Haiku eilėraščiuose nenaudojamas rimas, išskyrus atsitiktinius atvejus arba vidinius rimus bei aliteracijas, susidarančias savaime, kiekvienam japonų kalbos skiemeniui baigiantis viena iš penkių balsių arba raide „n“, kuri skaitoma atskiru skiemeniu ir tariama taip, lyg po jos būtų balsis (proin.ktu.lt). Haiku yra laikomas viena svarbiausių tradicinės poezijos rūšių Japonijoje. Nuo senų laikų buvo painiojami terminai haiku, hokku ir haikai. Terminas hokku (発句) pažodžiui reiškia „pradžios posmą“ − tai tarsi atidarymo strofa. Haikai (俳諧) yra tradicinės japonų poezijos rūšis, šiek tiek panaši į haiku, tačiau haikai ilgis ir skiemenų skaičius skaičiuojami truputį kitaip nei...
Daugiau
