Didysis šuolis
„Didysis šuolis“ (大跃进, da yue jin) – Mao Dzedongo įsakymu pradėta ekonominė ir socialinė programa, 1958–1961 m. vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje. Ja siekta agrarinę Kinijos visuomenę paversti industrine ir modernia. Istorija Mao Dzedongas troško modernizuoti Kinijos ekonomiką, o geriausias būdas tai padaryti – vystyti pramonę ir žemės ūkį. 1958 m. visai Kinijai paskelbta apie ekonominę ir socialinę programą pavadinimu „Didysis šuolis“. Mao tikėjo, kad industrija yra priklausoma nuo žemės ūkio ir, atvirkščiai. Jo įsitikinimu, pramonė gali klestėti tik tuo atveju, jei darbo jėga bus gerai pamaitinta, o darbininkams pramonė reikalinga tam, kad būtų gaminami modernūs įrenginiai, reikalingi modernizacijai. Siekiant įgyvendinti Mao idėjas, 1958 m. Kinija buvo pertvarkyta į komunas. 1958 m. pabaigoje jau buvo įsteigta apie 25 000 komunų. Kiekvienoje jų apgyvendinta apie 5 000 šeimų. Žmonių gyvenimas komunose buvo labai sunkus – alinantis darbas, absoliuti kontrolė, nepriteklius. Didžiausias dėmesys...
Daugiau
Kinų kalendorius
Kinų kalendorius – Kinijoje ir daugelyje Azijos šalių naudojamas saulės-mėnulio (lunisoliarinis) kalendorius. Kinų kalendoriumi vadinamas todėl, kad jį apie 500 m. pr. m. e. ištobulino kinai. Pagal kinų kalendorių, 2014 m. sausio 30 d. prasidėjo 47011-ieji kinų eros metai, vadinami medinio (žaliojo) arklio (绿 午, luwu) metais. Istorija Kinų kultūros istorija pradėta rašyti daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. Tuo metu atsirado ir pati seniausia Žemėje iki šių dienų išlikusi I-Čingo knyga. Pagal šią filosofinę knygą dauguma kinų formuoja savo gyvenimą ir ieško patarimo, spręsdami kasdienes problemas (Bogun 1999, p. 166). Kinijoje gyvenusių įvairių tautų gyvenimus tūkstantmečiais veikė filosofinės-religinės sistemos: konfucianizmas, taoizmas ir budizmas, taigi astrologija, gamtos religijos ir I-Čingas vienas kitam turėjo įvairios įtakos. Kiekviena dinastija tarsi nustatydavo savą kalendorių, o jeigu jį pradėdavo taikyti kaimyninė valstybė, imperatoriaus rūmai tai priimdavo kaip nuolankumo ženklą. Daug šimtmečių sistema buvo tobulinama ir per...
Daugiau
Imperatorius Činas Ši Huangdis
Činas Ši Huangdis (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) pirmasis Činų (Qin) dinastijos imperatorius, sugebėjęs per dešimt metų suvienyti Kiniją ir baigti Kovojančių karalysčių laikotarpį (Istorijos enciklopedija 2003, p. 44). Jam valdant padaryta nemažai reformų, pastatyta Didžioji kinų siena ir Terakotinė armija su arkliais – tai vieni svarbiausių jo pasiekimų. Kaip pirmasis Kinijos imperatorius jis padarė didelę įtaką Kinijos istorijai ir kultūrai, kuri atsispindi ir šiomis dienomis. Nuo Činų dinastijos kildinamas ir Kinijos vardas (Kondratas, Kondratas 2006, p. 307). Ankstyvasis laikotarpis – imperatorystės pradžia Činas Ši Huangdis gimė kaip Ingas Džengas (嬴政 Ying Zheng) 259 m. pr. Kr. Rytų Džou (770–256 pr. Kr.) dinastijoje, jis buvo Činų valstybės karaliaus sūnus. 246 m. pr. Kr. Ingas Džengas į sostą atsisėdo būdamas 13 metų po tėvo mirties. Valdydamas karalystę ir būdamas agresyvus bei ambicingas, Ingas Džengas užkariavo valstybes vieną po kitos, o būdamas 22 įgijo visišką galią, kai atsikratė...
Daugiau
Pekino opera
Pekino opera (京剧 jingju) – tradicinio kinų teatro forma, kuri jungia muziką, vokalinį atlikimą, pantomimą, šokį ir akrobatiką. Opera kitaip dar vadinama Beidžingo opera, tai reiškia „šalies sostinė“ arba „Kinijos širdis“ (Li, 2008, p. 1). Istorija Nors ir vadinama Pekino opera, tačiau ši opera gimė ne Kinijos sostinėje. Pekino operos pirmtakė yra huabu opera, ji paplitusi Jangdzės upės (扬子江 Jangzijiang) žemupyje ir XVII a. viduryje buvo atliekama Anhujaus trupės (Xu, 2003, p. 13). 1790 m., Čingų dinastijos (清朝 Qingchao) laikais, Anhujaus trupė atvyko į Pekiną atlikti vaidinimą per 80-tąjį imperatoriaus Čianlongo (乾隆 Qianlong) gimtadienį (Xu, 2003, p. 15). Ši data laikoma Pekino operos gimtadieniu. Operos auditorija buvo labai įvairi: ne tik karališkosios šeimos nariai, valdininkai ir mokslininkai, bet ir pirkliai, miesto gyventojai, amatininkai (Xu, 2003, p. 15). Po 1860 m. Pekino opera greitai išplito po visą šalį. Anksčiausiai Pekino opera išpopuliarėjo Tiandzino (天津 Tianjin) bei Hebėjaus...
Daugiau
Daoizmas
Daoizmas, kitaip dar vadinamas Dao mokykla (道家 daojia), Dao mokymas (道教 daojiao) – Kinijoje kilusi religinė, filosofinė sistema, kurios pagrindas yra ontologija (būties teorija) ir natūrfilosofija (spekuliatyvus/abstraktus gamtos, kaip visumos, aiškinimas). Ji remiasi apmąstymais apie kosmoso, gamtos ir žmogaus būties problemas (Andrijauskas 2004, p.104). Pagrindinė filosofinė klasikinio daoizmo sąvoka – dao (道). Ji jungia spontaniško visatos atsiradimo, raidos ir išnykimo dėsnį, kuris įvardijamas dao keliu. Bendrąja prasme dao kelias yra viską apimantis egzistavimo dėsnis, skleidžiantis savo galią visuose pasaulio daiktuose ir reiškiniuose. Daoizmo ištakos Ankstyvasis daoizmo formavimosi etapas gana neaiškus. Jis siejamas su ankstyvaisiais Džou (周 Zhou) laikotarpyje (1050–221 m. pr. Kr.) klestėjusiais šamanų ritualais ir protomokslininkų magų (fangshi) mokymais. Pirmųjų daoizmo tyrinėtojų įsitikinimu, ši kryptis kaip vientisa doktrina formavosi Laodzi (老子 Laozi) filosofijoje, o visapusiškai išplėtota Džuangdzi (莊子Zhuangzi). Ilgainiui degradavo, nes apie I–II a. „klasikinį filosofinį“ daoizmą pamažu išstūmė įvairūs...
Daugiau
