Inglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų dainose“ (kin. 楚辞, Chǔcí) bei „Kalnų ir jūrų“ knygoje (kin. 山海经, Shānhǎi Jīng). Jose Inglongas atlieka pagalbinio veikėjo vaidmenį, padėdamas herojams pasiekti jų užsibrėžtus tikslus (Mythicalrealm.com 2019). Džoulu mūšis Džoulu mūšis (kin. 涿鹿之战, Zhuōlùzhīzhàn) – vienas žinomiausių mūšių Kinijos mitologijoje tarp Dziuli (kin. 九黎, Jiǔlí) genties vado Čijou (kin. 蚩尤, Chī Yóu) bei Geltonojo imperatoriaus (kin. 黃帝, Huángdì). Čijou valdomos gentys užpuolė Geltonąjį imperatorių, norėdamos susigrąžinti anksčiau prarastas teritorijas. Inglongas atliko simbolinį vaidmenį Džoulu mūšio metu. Kadangi Inglongas gebėjo valdyti vandens stichiją, Geltonasis imperatorius paprašė drakono pagalbos kovoje prieš Čijou: „Čijou gali užleisti didelį rūką, o mano Inglongas gali...
Daugiau
Longmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais. Legenda Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì), gimė apie 290 m. pr. m. e. netoli Sidziango (kin. 西江, Xījiāng) upės (Guru 2015). Ven Ši dažnai keliaudavo prie Sidziango upės, norėdama ten išsiplauti rūbus ar sužvejoti maisto. Vieną dieną, atkeliavusi prie upės Ven Ši pastebėjo keistai atrodantį baltą akmenį. Ji nusprendė parsinešti jį namo, tačiau sugrįžusi suprato, jog tai ne paprastas akmuo, o kiaušinis. Neilgai trukus iš jo...
Daugiau
Cao Cao
Hanų dinastijos valdymo pabaigoje, istorijos vingiuose iškilo daug žymių žmonių, kurių vardus minime iki šiol. Vienas iš jų buvo Cao Cao (kin. 曹操, Cao Cao) (155-220 m.). Jis geriausiai žinomas kaip karvedys, vadovavęs teritorijai, kuri vėliau tapo Vei (kin. 魏, Wei) valstybe. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip negailestingas tironas, tačiau tuo pačiu metu buvo aukštinamas kaip nuostabus valdytojas ir genialus karo strategas. Cao Cao tėvas Cao Songas (kin. 曹嵩, Cao Song) ėjo aukštas pareigas įvairiose vietose, bet geriausiai žinoma, kad 187 metais Cao Songas sumokėjo šimtus milijonų, kad taptų didžiuoju vadu, tuo metu tai buvo aukščiausios pareigos visuomenėje. Cao Songas buvo įvaikintas Cao Tengo (kin. 曹騰, Cao Teng), eunucho, tarnavusio pačiam imperatoriui. Yra manoma, kad Cao Songas buvo įvaikintas iš Siahou (Xiahou) giminės, kuri tuo metu buvo viena įtakingiausių giminių ir tai paaiškintu glaudžius Cao Cao ryšius su šia gimine. Cao Cao turėjo gausų palikuonių skaičių,...
Daugiau
Keturi dangiškieji karaliai
Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...
Daugiau
Taotie
Taotie (kin. 饕餮) – būtybė, sutinkama kinų mitologijoje. Tai yra zoomorfinė figūra, dažniausiai vaizduojama gyvūno pavidalu. Taotie gali būti vadinama pabaisa, kuri yra sudaryta iš įvairių gamtoje egzistuojančių gyvūnų formų. Taip pat, šiuo pavadinimu gali būti apibūdinamas fizinio kūno neturintis vienagalvis monstras. Nors Taotie apibūdinimas yra nevienareikšmis, tačiau abejais atvejais Taotie simbolika išlieka nepakitusi. Taotie – tai godumo, besaikiškumo bei savanaudiškumo simbolis. Taotie atvaizdai dažniausiai randami ant įvairių Šangų (kin. 商, Shang) (XVII – XI a. pr. Kr.) bei Džou (kin. 周, Zhou. XI a. – 221 m. pr. Kr.) dinastijų laikotarpio dirbinių. Manoma, kad būtybės kilmė yra susijusi su ritualinėmis aukojimo dievams praktikomis. Taotie vardo kilmė Pažodinis Taotie žodžio vertimas iš kinų kalbos reiškia „maisto valgymas“ (Dolan, 2010). Ši mitinė būtybė buvo paminėta „Antikvarinių vertybių vertinimo knygoje“ (kin. 宣和博古圖, Xuanhe Bogu Tu) ankstyvojoje kinų literatūroje, Songų dinastijos laikotarpiu (kin. 宋 Song) (960 – 1279 m.). Vis dėlto, pirmasis Taotie...
Daugiau
Jab-jum
Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) simbolio kilmė yra siejama su Indija. Tai yra viena iš Budos manifestacijos formų. Ši dievybė yra dažnai sutinkama Nepalo ir Tibeto budistų mene. Jab-jum yra tantrinio budizmo simbolis, kuriame pavaizduotos dvi vienas kitą apsivijusios žmonių figūros. Moters figūra simbolizuoja išmintį, o vyro – gailestingumą. Šių figūrų susiliejimas ir vienybė yra būtina, norint pasiekti „nušvitimą“. Tantrų instruktorė Solluna yra sakiusi, jog: „Jab-jum yra dieviškosios vienybės simbolis“. Tantriniame budizme Jab-jum yra pradinis aktyvaus gailestingumo ir pasyvios išminties susijungimas. Kitais atvejais, tai gali būti sąjunga tarp sąmonės ir tuštumos arba tarp visko, kas matoma, ir to, ko nėra. Tai vienas iš daugelio Budos vaizdinių, atkeliavusių iš Indijos ir išpopuliarėjusių įvairiose meno srityse. Vadžrajanos budizme Adibuda yra laikomas aukščiausia būtybe. Pasikeitęs į savo žmogiškąjį pavidalą, jis yra vadinamas Vadžadhara. Yra išskiriamos dvi pagrindinės Vadžadharos formos: paprastoji ir Jab-jum. Paprastojoje formoje ši būtybė vaizduojama sėdinti įmantrių ornamentų...
Daugiau
Juodasis ir Baltasis Učangai
Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常, Hei Bai Wuchang) – tai kinų mitologijos požemio pasaulio dievai, atsakingi už klajojančių dvasių priežiūrą bei jų paskutinį teismą. Teismo metu dvasios yra apdovanojamos arba nubaudžiamos už savo gyvenimo metu nuveiktus darbus. Nubaustos dvasios yra perduodamos pomirtinio pasaulio sargams, kurie yra dažnai vaizduojami kaip arklio ar jaučio galvą bei žmogišką pavidalą turinčios būtybės. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo. Kilmės legenda Tikrieji Juodojo ir Baltojo Učangų vardai – Sie Bianas (kin. 謝必安, Xie Bi’an) ir Fan Udziu (kin. 范無救, Fan Wujiu). Jie buvo geri draugai, kurie kartu dirbo policijos pareigūnais Jamene (kin. 衙门, Yamen). Anot legendos, policijos būrio vadas įsakė jiems pergabenti vieną nusikaltėlį į kitą miestą. Tačiau kelionės metu nusikaltėliui pavyko ištrūkti ir pasislėpti nuo Sie ir Fan. Nenorėdami nuvilti policijos būrio vado bei prarasti kaimo gyventojų pasitikėjimo Sie ir Fan nusprendė išsiskirti ir pabandyti surasti...
Daugiau
Koi karpis
Koi karpis (kin. 鲤鱼, Lǐyú, jap. 鲤, Koi) ir jo simbolizmas užima svarbią vietą tiek kinų, tiek japonų mitologijoje. Ši žuvis yra laikoma stiprybės bei atkaklumo simboliu, kuri kaip manoma, padeda žmonėms pritraukti sėkmę ir laimę. Nors Koi karpiai yra dažnai siejami su Tekančios Saulės šalimi, tačiau jų originalia kilmės vieta yra laikoma Kinija. Koi pavadinimas karpiams buvo suteiktas apytiksliai 500 m. pr. Kr., tačiau pati žuvis egzistuoja dar ilgesnį laiką. Kai kurioms koi karpių fosilijoms yra daugiau nei 20 milijonų metų. Karpių veisimo bei sklaidos procesų metu įvyko natūralios genetinės mutacijos, kurios koi karpiams suteikė jų pagrindinį skiriamąjį bruožą – ryškiaspalviškumą. XIX. a. pr. Tekančios Saulės šalies žuvų ūkininkai ėmė koi karpius auginti dėl jų estetinės vertės. Vėliau koi karpių simbolika ir reikšmė tapo žinoma visame pasaulyje. Karpio simbolizmas ir reikšmė Karpis Kinijoje ir Japonijoje yra vertinamas dėl savo...
Daugiau
Kuisingas
Kuisingas (kin. 魁星, Kuíxīng) – tai kinų mitologijos egzaminų dievas, kultūros ir literatūros dievo Venčango (kin. 文昌王, Wénchāng Wáng) kompanionas ir padėjėjas. Šis kinų dievas dar yra vadinamas Didžiuoju meistru Kui (kin. 大魁夫子, Dà kuí fūzǐ) arba Didžiuoju žvaigždžių princu Kui (kin. 大魁星君, Dà kuíxīng jūn). Pažodinis Kuisingo vertimas reiškia „svarbiausioji/vyriausioji žvaigdė“. Jo vardas nuo seno siejamas su Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu. Kuisingo vaizdinys bei simbolizmas Kuisingas yra dažnai vaizduojamas stovintis ir balansuojantis ant žuvies ar jūros vėžlio, kiniško simbolio ao (kin. (鰲, Áo) galvos su aukštyn pakelta kairiąja koja. Senovės kinai tikėjo, kad visa žemė laikosi ant šio didžiulio jūros vėžlio kiauto. Tangų (kin. 唐朝, Táng cháo) ir Songų (kin. 宋朝, Sòng cháo) dinastijų valdymo laikotarpiu Kinijos imperatoriai savo rūmuose turėjo akmeninius laiptus, kuriuose buvo išraižytas šio vėžlio atvaizdas. Geriausiai imperatoriškuosius egzaminus išlaikiusiųjų sąrašas būdavo tradiciškai pakabinamas prieš ao laiptus, o pirmąją vietą egzaminų metu pelniusiam žmogui būdavo suteikiama galimybė atsistoti...
Daugiau
Pengas
Pengas (鹏 péng) – kitaip žinomas kaip Kunpengas (鲲鹏 kūnpéng) arba Auksasparnis Didysis Pengas (金翅大鹏 jīnchì dàpéng) – kinų mitinė būtybė, kuri transformuojasi iš kitos kinų mitinės būtybės, gigantiškos žuvies Kuno (鲲 kūn). Lyginamojoje mitologijoje Pengas yra dažnai siejamas su Artimųjų Rytų mitine būtybe Rochu (arab.الرُخّ rukk) arba budizmo, hinduizmo ir džainizmo mitine būtybe Garuda. Kunas dažnai sulyginamas su Leviatanu. Mitas Daoistinėje klasikinėje knygoje „Džuangdzi“ (莊子 zhuāngzi) Pengo ir Kuno mitas yra seniausias įrašas kinų literatūroje. Jis vadinasi „Lengvas ir laisvas klajojimas“ (逍遙游 xiāoyáo yóu): „Šiaurės tamsybėse gyvena žuvis, kurios vardas yra Kunas. Kunas yra toks didelis, kad aš nežinau kiek tūkstančių li jis gali aprėpti. Kai jis pakeičia savo būvį – tampa paukščiu vardu Pengas. Aš nežinau kiek tūkstančių li sudaro Pengo nugaros ilgį, bet kai jis pakyla ir nuskrenda, jo sparnai atrodo kaip debesys, kuriuos gali matyti per visą dangų. Kai jūros...
Daugiau
