Korėjos nacionalinė išsivadavimo diena
Korėjos nacionalinė išsivadavimo diena (kor. 광복절 Gwangbokjeol) – yra viena iš svarbiausių Pietų Korėjos valstybinių švenčių, kuri minima kiekvienų metų rugpjūčio 15 dieną. Šią dieną 1945 m. Pietų Korėja išsilaisvino iš Japonijos imperijos okupacijos, kurioje ji buvo nuo 1910 m. Pats pavadinimas pažodžiui reiškia „šviesos dienos atkūrimas“ (pavadinime: kor. 광 gwang – šviesa, 복 bok– atkūrimas, 절 jeol– šventė) ir tai simbolizuoja, jog Korėja vėl išvydo šviesą po ilgos tamsos. Ši diena turi ne tik istorinės prasmės, bet ir tautiškumo bei pilietiškumo, kadangi tai parodo tautos nepasidavimą, kovą, viltį, kantrybę ir gebėjimą atgimti iš naujo. Istorija Kadangi XIX a. pabaigoje tarp valstybių vyko lenktynės dėl kolonijų, kiekviena tauta siekė gauti jų kuo daugiau. Korėja buvo įtraukta į Kinijos, Rusijos ir Japonijos konfliktą, nes kiekviena iš šių šalių siekė ją padaryti savo kolonija. Anksčiau, kai Korėjai grėsė pavojus, ji pasirinko...
Daugiau
Busano festivaliai
Busanas (kor. 부산 Busan) – antrasis pagal gyventojų skaičių Pietų Korėjos (kor. 대한민국 Daehanminguk) miestas po Seulo (kor. 서울 Seoul). Miestas įsikūręs šalies pietryčiuose, Korėjos sąsiaurio (kor. 대한 해협 Daehan Haehyeop) pakrantėje ir yra didžiausias šalies bei vienas didžiausių pasaulio uostų. Geografinė padėtis lemia gerai išvystytą logistiką, turizmą ir žuvininkystę. Miestas žinomas ne vien kaip šalies pietryčių ekonomikos, edukacijos ir kultūros centras, bet ir dėl jame kasmet vykstančių festivalių. Baltųjų lokių festivalis Kaip pakrantės miestas Busanas garsėja savo paplūdimiais ir, dėl tiek korėjiečių, tiek užsieniečių, turistų traukos į juos, yra dažnai vadinamas šalies vasaros sostine (Hughes, 2023). Heunde paplūdimys (kor. 해운대 해수욕장 Haeundae haesuyokjang) yra viena mėgstamiausių turistų vietų. Kiekvieną sezoną šis paplūdimys pritraukia daugiau nei 10 milijonų lankytojų (Visit Busan C). Nepaisant vasaros sostinės vardo, Busano paplūdimiai lankytojų pritraukia ir šaltuoju metų laiku. Baltųjų lokių festivalis, vykstantis Heunde...
Daugiau
Korėjos paguodos moterys Japonijos okupacijos laikotarpiu
Paguodos moterys (kor.종군 위안부 chonggun wianbu, jap. 從軍慰安婦 jūgun ianfu, liet. „Japonų kariuomenės seksualinės vergės“) – taip vadinamos Antrojo Pasaulinio karo metu seksualinei vergovei pagrobtos jaunos moterys ir merginos, kurios buvo išnaudojamos japonų kariuomenės įsteigtuose viešnamiuose (Varga 2009). Šios moterys buvo kilusios iš tokių šalių kaip Korėja, Japonija, Taivanas, Kinija, Filipinai, Indonezija, Vietnamas, Mianmaras ir Nyderlandai (Ahn 2019). Dėl sunaikintų Japonijos dokumentų, kuriuose buvo informacija apie „paguodos moterų“ viešnamius, tikslus moterų skaičius nėra žinomas, tačiau kaip teigė Varga, karo metu tokių moterų galėjo būti iki 300 tūkst., o apie 80% jų sudarė korėjietės (2009, cituojama Hicks 1995, Kwon 1994, Schmidt 2000). Viešnamių įsteigimas Paguodos moterų viešnamiai buvo steigiami Japonijos okupuotų teritorijų karinėse bazėse. Pirmieji Japonijos kariuomenės viešnamiai buvo įsteigti po 1937 m. Nankino skerdynių Kinijoje. Šis įvykis pakenkė Japonijos kariuomenės reputacijai pasauliniu mastu, todėl viešnamiai buvo kuriami kaip priemonė...
Daugiau
Patiekalas iš makaronų – džiadžiangmjonas
Džiadžiangmjonas (kor. 자장면 jajangmyeon) – iš Kinijos kilęs, o Korėjoje pagal vietinį skonį adaptuotas patiekalas, gaminamas iš kvietinių makaronų, kartu su čundžiang (kor. 춘장 chunjang) – juodųjų sojų pupelių padažu, kiauliena ir daržovėmis. Šis patiekalas yra priskiriamas prie bunšik (kor. 분식 bunshik) kategorijos – maisto, pagaminto iš kvietinių miltų (Ku 2024). Svarbu nepainioti bunšik termino, apibūdinant džiadžiangmjoną, su šių laikų reikšme, kuri reiškia gatvės maistą, kaip tokbokis (kor. 떡볶이 tteokbokki) ar hotokis (kor. 호떡 hotteok), nes jis nepriklauso gatvės maisto kategorijai (Ku 2024). Džiadžiangmjonas yra paplitęs po visą Pietų Korėją, jo galime rasti beveik kiekviename restorane. Istorija ir pavadinimo kilmė Šis patiekalas atsirado XIX a. pab. Pietų Korėjos uostamiestyje Inčione (kor. 인천 Incheon), kuriame dirbo iš Kinijos atvykę migrantai (Ku 2024). Džiadžiangmjonas yra kinų patiekalo džažiangmjeno (kin. 炸酱面 zhajiangmian) atmaina. Pagrindinis skirtumas tarp šių patiekalų yra padažas. Džiadžiangmjono padaže...
Daugiau
Šin Saimdang
Šin Saimdang (kor. 신사임당 Sin Saimdang) – garsiausia Džiosono dinastijos (kor. 조선 Joseon) laikotarpio menininkė, poetė, kaligrafė ir rašytoja, simbolizuojanti išmintingą, išsilavinusią bei dorybingą moterį. Jos tikrasis vardas nėra žinomas, nes Šin Saimdang jai buvo suteiktas vėliau kaip vardas, išreiškiantis pagarbą jos išminčiai ir kūrybai (The Korea Times 2017). Gimusi XVI a. pradžioje, ji išsiskyrė ne tik meniniais, bet ir intelektiniais gebėjimais, kurie turėjo ilgalaikę įtaką Korėjos kultūroje. Ji laikoma viena pirmųjų moterų Korėjoje, pasiekusių visuomeninį pripažinimą per meną ir literatūrą, o jos įvaizdis iki šiol yra išlikęs svarbia Korėjos kultūrinio sąmoningumo dalimi. Gyvenimas ir kūrybinis palikimas Šin Saimdang gimė 1504 m. Gangninge (kor. 강릉 Gangneung) mokslininkų šeimoje. Jos tėvas Šin Mjonghva (kor. 신명화 Sin Myeonghwa) buvo konfucianistas mokslininkas, todėl šeima skatino domėjimąsi mokslais, literatūra ir menu. Skirtingai nei dauguma to meto moterų, ji gavo išsilavinimą, apimantį klasikinę literatūrą,...
Daugiau
Jonduinghuo žibintų festivalis
Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) – didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, skirta Budos gimtadieniui paminėti. Šis festivalis įvyksta pagal Mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, bet dažniausiai įvyksta pirmą balandžio arba gegužės savaitgalį prieš Budos gimimo dieną. 2020 m. Jonduinghuo buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą (UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašas, 2020). Pavadinimo reikšmė Festivalis vadinamas Jonduinghuo, bet verčiamas kaip lotoso žibintų festivalis arba žibintų uždegimo festivalis (pavadinime: kor. 연, yeon – lotosas, kor. 등, deung – žibintas). Lotosas budizme siejamas su tyrumu, ištikimybe ir laikomas šventa gėle. Jis yra nušvitimo simbolis tiems, kurie meditavo arba medituos pagal budizmo dėsnius, jais pasikliaus ir bus jų sekėjai. Lotosas simbolizuoja saulę – tai aktyviausias dievų elementas (Ward 1952, p. 135), todėl šventė pavadinta būtent lotoso žibintų festivaliu. Žibintas ir jo uždegimas budizme simbolizuoja vilties įžiebimą – vilties, kad žmonių pavydo ir kitų blogybių užvaldytas protas...
Daugiau
Pietų Korėjos Hahoe kaimo UNESCO paveldas
Hahoe etnografinis kaimas (kor. 안동하회마을 Andong Hahoe Ma-eul) – tai tradicinis kaimas, įsikūręs Andonge, Gyeongsangbuk-do provincijoje, Pietų Korėjoje. Jis 2010 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO, 2010). Šis kaimas garsėja gerai išsaugotais tradiciniais namais ir konfucianizmo kultūra, taip pat yra puikus Džiosono (kor. 조선 Choson) dinastijos (1392–1897) jangbano (kor. 양반 yangban) (kilmingos klasės) gyvenvietės pavyzdys. Pavadinimas „Hahoe“ reiškia „vingiuojanti upė“, nes kaimą supa Nakdongo upė (kor. 낙동강 Nakdonggan), kuri jam suteikia natūralią gynybinę poziciją. Geografinė padėtis ne tik saugojo kaimą nuo priešų, bet ir prisidėjo prie harmoningos aplinkos kūrimo (UNESCO 2010). Istorinė reikšmė ir architektūra Hahoe liaudies kaimas buvo įkurtas XVI a. ir iki šiol jame gyvena Riū klanas (kor. 류 Ryu). Riū šeima buvo viena iš kilmingiausių regiono šeimų ir turėjo didelę įtaką vietos kultūrai ir mokslui, ypač konfucianizmo sklaidai (Kim 2021). Kaimo išdėstymas atspindi tradicinius Korėjos fengšui (kin. 風水 feng...
Daugiau
Šiaurės Korėjos Rjugjongo viešbutis
Rjugjongo viešbutis Rjugjongo viešbutis (kor. 류경 호텔 Ryugyong) – Šiaurės Korėjos sostinėje, Pchenjane (kor. 平壤/평양 Pyongyang), nebaigtas statyti dangoraižis. Statinys, dažnai vadinamas „tuščiu milžinu“ arba „vaiduoklių viešbučiu“, yra vienas iš kontroversiškiausių statinių Šiaurės Korėjoje. 105 aukštų viešbutis šalies sostinėje rodo Šiaurės Korėjos norą tapti modernia valstybe, atskleidžia šalies socialinius ir ekonominius trūkumus. 1987 m. pradėtas statyti viešbutis iki šiol oficialiai nebaigtas ir nenaudojamas. Rjugjongo viešbučio statybos istorija Viešbutis buvo pradėtas statyti, kad pademonstruotų Šiaurės Korėjos galimybes kitoms pasaulio šalims. Statybos pradėtos 1987 m., viešbutį planuota baigti statyti 1989 m. ir atidaryti per XIII Pasaulio jaunimo ir studentų festivalį, vykusį Pchenjane (Stanton 2008). Viešbutis turėjo būti aukščiausias pastatas ne tik Šiaurės Korėjoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmaisiais metais statybos vyko sklandžiai ir sparčiai, tačiau ilgainiui pradėjo lėtėti dėl ekonominių problemų, jų kilo 1992 m. po Sovietų Sąjungos žlugimo. Po daugiau...
Daugiau
Džosung sadža
Džosung sadža (kor. 저승사자 jeoseung saja) – tai korėjiečių mitologinė būtybė, mirties personifikacija. Ji dar žinoma kaip giltinė, nors kai kuriais aspektais (išvaizda, charakteriu, žmonių požiūriu į ją) labai skiriasi nuo Vakarų šalių mitologijose egzistuojančių giltinių, bet atlieka tą pačią funkciją – palydi sielas į pomirtinį pasaulį. Jos vardas iš esmės reiškia „mirusiųjų pasaulio pasiuntinys“. „Džosung“ (저승, jeoseung) reiškia pomirtinį pasaulį, o „sadža“ (사자, saja) – pasiuntinį (Conliffe, 2022). Korėja turi begalę tradicinių istorijų ir prietarų, ypač susijusių su paranormaliais reiškiniais, tokiais kaip vaiduokliai (kor. 귀신 gwisin), goblinai (kor. 도깨비 dokkaebi), devyniauodegės lapės (kor. 구미호 gumiho) ir t. t. Kilmė Džosung sadžos kilmė gali būti siejama su senovės šamanistiniais įsitikinimais Korėjoje. Tradiciniame korėjiečių šamanizme buvo tikima, jog mirusiųjų dvasioms reikia palydos tam, kad rastų kelią į pomirtinį pasaulį. Džosung sadžos vaidmuo buvo vadovauti šioms dvasioms jų kelionėje ir apsaugoti jas nuo bet kokių piktųjų dvasių, kurios gali bandyti joms...
Daugiau
Han Kang
Han Kang (kor. 한강 Han Gang) – žymi Pietų Korėjos poetė, beletristė ir menininkė, 2016 m. apdovanota tarptautine Bukerio premija už romaną „Vegetarė“ (kor. 채식주의자 Chaesigjuuija). Ji išgarsėjo 2015 m. šią knygą išvertus į anglų kalbą. Apie autorę Han Kang gimė 1970 m. Kvangdžiu. Nuo dešimties augo Seule (kor. 서울 Seoul) ir privačiame Jonse universitete (kor. 연세대학교 Yeonse-daehaggyo) studijavo šiuolaikinę korėjiečių literatūrą (Han Kang, 2022). Han Kang šeimoje yra ne vienas rašantysis: jos abu broliai kuria, o tėvas, Han Sing-vonas (kor. 한승원 Han Seung-won), taip pat yra žymus ir pripažintas Pietų Korėjos rašytojas (Fan, 2018). Prieš gimstant Han Kang, jos tėvai prarado dukterį prabėgus vos dviem valandoms po gimdymo (Beckerman, 2017). Šis įvykis paliko žymę ne tik rašytojos tėvų sąmonėje, bet ir jos pačios gyvenime – savo tėvų akyse Han Kang užėmė mirusios sesers vietą. Šios patirties įkvėpta autorė sukūrė autobiografinę meditaciją apie netektį ir sielvartą, ji išleista 2019 m. knygoje „Bálta“ (kor. 흰 Huin). Čia autorė...
Daugiau
