Hangua
Hangua (kor. 한과, hangwa) – tai tradiciniai korėjietiški desertai ir konditerija. Pagrindiniai šių desertų ingredientai yra ryžiai, įvairių grūdų miltai, riešutai, vaisiai, medus arba jotas (kor. 엿, yeot). Tradiciniai korėjietiški desertai buvo naudojami mirusiųjų pagerbimo ceremonijos metu (kor. 제사, jesa), šaltuoju metų sezonu, per vestuves, švenčiant Korėjos Naujuosius metus, Čusoką (kor. 추석, Chuseok) bei kitas šventes. Tradicinių korėjietiškų desertų istorija Hangua išpopuliarėjo Šilos (kor. 신라, Shila) ir Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijų valdymo laikais, šalyje paplitus budizmui. Kadangi budizmą išpažįstantys vienuoliai laikėsi vegetariškos arba veganiškos dietos, šie desertai tapo jų pagrindiniu gardumynu. Hangua taip pat naudota atliekant budizmo ritualus bei per įvairius, su budizmu susijusius festivalius. Ilgainiui šių desertų suvartojimas išaugo visos šalies mastu, taip pat kaip ir arbatos gėrimo ceremonijos praktika. Siekdamas apriboti šalies resursų suvartojimą, 15-asis Gorjo dinastijos karalius Sukdžongas (kor. 숙종, Sukjong) (valdė 1095–1105 m.), uždraudė hangua, nes desertų paruošimo procese buvo suvartojama daug svarbių...
Daugiau
Tekjonas
Tekjonas (kor. 태껸, Taekkyeon) – tai penktame mūsų eros amžiuje susiformavęs, Korėjos kovos menų stilius. Šis kovos menas išsiskiria savo apgaulingais judesiais, lengvo bei vidutinio stiprumo spyriais bei įvairiais permetimais, kurie leidžia įveikti priešininką nepadarant rimtos žalos jo sveikatai. Dėl savo ritmingų judesių Tekjonas gali priminti šokį, tačiau iš tikrųjų tai yra efektyvus kovos stilius. Japonijos okupacijos (1910–1945 m.) laikotarpiu šis kovos menas buvo atsidūręs ties išnykimo riba, tačiau kovos menų meistro Song Dok-Gi (kor. 송덕기, Song Deok-Gi) dėka buvo išsaugotas. 2011 metais Tekjonas buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (UNESCO, 2011). Istorija Dauguma istorikų mano, kad ankstyviausia tekjono kovos forma gali būti siejama su įvairių judesių pamėgdžiojimu. Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) mokslininkas Šin Če-Ho (kor. 신채호, Shin Chae-Ho) teigė, kad istoriškai šis kovos meno atsiradimas gali būti siejamas su išaugusiu žmonių savigynos bei asmeninės gerovės noru....
Daugiau
303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje), kurio metu nužudytas 41 Jungtinių Amerikos Valstijų armijos (toliau: JAVA) karininkas. Visa istorija yra paremta keturių išgyvenusių JAVA kareivių ir trijų suimtų Šiaurės Korėjos gyventojų liudijimais. Nusikaltimo aplinkybės 1950 m. birželio 5 d. KLA pajėgoms įsiveržus į Pietų Korėją, Jungtinių Tautų Organizacija (toliau: JTO) nusprendė įsikišti į konfliktą. Jungtinės Amerikos Valstijos Korėjos pusiasalyje dislokavo savo sausumos pajėgas, siekdamos sustabdyti invaziją į Pietų Korėjos teritoriją. Pirmas JAV atsiųstas karininkų būrys buvo 24-oji pėstininkų divizija, kurios tikslas buvo atremti pirmuosius KLA puolimus prieš atvykstant pastiprinimui. Nors ši divizija patyrė pralaimėjimų ir buvo nustumta į...
Daugiau
I Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor. 평산군, Pyeongsangun) , Šiaurės Hvanghės (kor. 황해북도, Hwanghaebokdo) provincijoje, dabartinėje Šiaurės Korėjos teritorijoje. Jis buvo jauniausia šeimos atžala. Jo vyresnieji broliai nuo tymų mirė dar prieš jam gimstant, todėl I Singmanas augo kaip vienintelis šeimos sūnus. I Singmanas buvo itin mylimas šeimos, nes šešiose kartose iš eilės giminėje gimdavo tik po vieną vyriškos lyties paveldėtoją, kuris galėjo pratęsti giminės liniją. Jo šeima priklausė aukštuomenei, tačiau dėl protėvių padarytų klaidų nebebuvo valdžioje. Nepaisant to, I buvo sudarytos galimybės mokytis. Jis siekė išlaikyti nacionalinį valstybės tarnautojo egzaminą. Seule I Singmanas lankė privačias mokyklas,...
Daugiau
Korėjos laidojimo papročiai
Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią dieną po mirties (Kim, 2012). Laikotarpis, kai draugai ir pažįstami gali atvykti atsisveikinti ir atiduoti pagarbą, priklauso nuo to, kokią padėtį velionis užėmė visuomenės tarpe. Kuo svarbesnis buvo asmuo tuo didesnį poveikį jo mirtis turėjo žmonėms. Dėl šios priežasties gedintiems yra reikalingas ilgesnis laiko tarpas per kurį šie galėtų atiduoti savo pagarbą mirusiajam. Jei ši nelaimė nutiko korėjiečių krikščionių šeimoje, mirusysis negali būti laidojamas sekmadienį, nes krikščioniškoje tradicijoje ši diena yra laikoma šventa. Dėl šios priežasties siūloma trijų dienų laikotarpį prailginti iki keturių, kad šeima galėtų tinkamai pasiruošti laidotuvėms. Jeigu...
Daugiau
Panelė Kakši
Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip jauna, graži, dailaus veido moteris. Panelė Kakši dėvi ištaigingus drabužius bei avi odinius sandalus, papuoštus gėlių ornamentais. Ji mėgsta keliauti išmargintame palankine, kuris yra nešamas jos tarnų (Choi 2008). Svečių giesmės mitas Svečių giesmė sonimgut (kor. 소님굿, sonnimgut) – tai korėjiečių šamanistinis mitas-giesmė, kurio paskirtis yra pagarbinti penkiasdešimt tris sonim dievus bei apsaugoti žmones nuo jų nemalonės. Šiame kūrinyje yra apdainuojamas panelės Kakši bei kitų sonim dievybių bandymas pasiekti Korėjos pusiasalį (Kim 2019). Mitas pasakoja, kad kiekvienas žmogus turi tris globėjus: pirmasis yra tas, kuris tave pagimdė ir užaugino, antrasis...
Daugiau
Namu Dorjongas
Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję vienas kitą, jie netrukus susilaukė sūnaus, kurį pavadino Namu Dorjongu. Kai berniukas sulaukė setynerių, fėja paliko savo sūnų ir sugrįžo į dangaus karalystę. Neilgai trukus prasidėjo stipri liūtis, kuri tęsėsi ištisas savaites. Namu Dorjongo tėvo dvasia, nuvertė lauro medį ir liepė berniukui sėsti ant jo ir taip gelbėtis nuo neišvengiamo tvano. Vaikas padarė taip kaip jam buvo liepta (Kang 1995). Plaukdamas Namu Dorjongas išgelbėjo skruzdes, kurios paprašė jo pagalbos. Keliaudamas toliau berniukas pasigailėjo ir išgelbėjo uodus, kurie meldė jiems padėti. Galiausiai Namu Dorjongo pagalbos paprašė vienas sutiktas jaunuolis, kurį berniukas...
Daugiau
Samdžioko
Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Samdžioko mito variacijos Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu. Pirmoji istorija pasakoja apie kinų Tangų (kin. 唐朝, Tángcháo) dinastijos pasiuntinį. Sakoma, jog kelionės metu, pasiuntinys ore išvydo švytintį trikojį varną. Apimtas nuostabos pasiuntinys ėmė sekti paukštį. Skrisdama varna pasiekė kalną, kuriame jis paslaptingai pranyko. Žmonės tą vietą pavadino Gimo kalnu (kor. 금오산, Geumosan) – vieta, kurioje buvo pastebėtas auksinis varnas (Choi 2019). Antroji legenda pasakoja apie Jono (kor. 연, Yeon) ir So (kor....
Daugiau
Inmjongdžo
Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas Pirmasis šios būtybės paminėjimas buvo užfiksuotas senovės kinų geografijos, mitologijos ir legendų „Kalnų ir jūrų klasikos“ (kin. 山海经, Shan Hai Jing) veikale. Knygoje rašoma, jog Inmjongdžo buvo laikomas taikos, vienybės bei ilgaamžiškumo simboliu. Jis taip pat atliko pasiuntinio vaidmenį tarp žmonijos ir gamtos bei prisidėjo prie budizmo ir taoizmo plėtros. Korėjos pusiasalyje ši mitinė būtybė buvo pirmą kartą pavaizduota, Gogurjo karalystės laikotarpiu, sukurtoje freskoje. Vėliau Inmjongdžo vaizdinys buvo ne tik sparčiai integruotas į Korėjos kultūrą, bet ir išplantintas visame Korėjos pusiasalyje. Inmjongdžo apibūdinimas Teigiama, jog Inmjongdžo yra mitologinė būtybė, kurios gyvenimo trukmė...
Daugiau
Likimo deivė Kamundžangagi
Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis. Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti žmogų į doros kelią. Tuo tarpu Kamundžangagi – pozityvioji sąvokos pusė. Ji turi apdovanoti žmogų geresne lemtimi. Kitaip sakant, blogoji čonsang pasireiškia nepritekliumi, o geroji – turtais ir laime. Vietiniai gyventojai šamanistinio aukojimo ritualo metu, kviesdavo Samgongo dievybes į namus tam, kad šios išvarytų visą jame susikaupusį blogį ir su savimi atsineštų gerąjį čonsang. Čedžu salos gyventojai tiki, jog norint...
Daugiau
