Korėjietiški vardai
Asmenvardis arba antroponimas (iš graikų kalbos anthropos „žmogus“, + onoma „vardas“) – žmogui suteiktas arba jo paties pasirinktas tikrinis žodis. Tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjoje korėjiečiai turi pavardės ir vardus. Tačiau, korėjiečių kalboje terminas „vardas“, irum (이름 Ireum) ar songmjong (성명 Seongmyeong), dažnai tuo pačiu nurodo pavardę (성 Seong) ir vardą. Todėl paprastai, kuomet kalbama apie korėjietišką vardą, norima paminėti ir vardą ir pavardę kartu, kadangi dėl susiklosčiusių tradicijų, pavardės ar vardo atsikyrimas vienas nuo kito dažnai rodo nepagarbą ir pažeminimą. Pilnas korėjietiškas vardas paprastai yra sudaromas iš trijų skiemenų. Pirmasis vardo skiemuo nusako pavardę, o likusieji du – vardą. Atvirkščiai nei daugumoje vakarietiškų kultūrų, Korėjoje pirma rašoma pavardė, o tik paskui vardas. Pavyzdžiui, varde So Kang Džiun (서강준 Seo Kang Joon), So (서 Seo) yra pavardė, o Kang Džiun (강준 Kang Joon) – vardas. Beje, rašant ar netgi tariant pilną vardą, nėra...
Daugiau
Korėjietiška arbatos ceremonija
Korėjietiška arbatos ceremonija (茶禮, 다례 Darye, liet. „arbatos etiketas“ arba „arbatos ritualas“) – Korėjoje paplitęs tradicinis arbatos patiekimo būdas, praktikuojama ir saugoma korėjiečių daugiau nei tūkstantį metų. Pagrindinis Korėjos arbatos ceremonijos elementas yra lengvas ir natūralus mėgavimasis arbata per paprastą ceremonijos ritualą. Arbatos ceremonijos Korėjoje šiuo metu yra atnaujinamos, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti ir rasti harmoniją šiuolaikiniame, greito tempo Korėjos kultūros gyvenime, o taip pat, atkurti ir palaikyti vieną iš ilgalaikių Korėjos meno tradicijų, kurios taip buvo puoselėjamos protėvių. Istorija Į Korėją arbata atkeliavo iš Kinijos ankstyvaisiais Gorjo (Goryeo) dinastijos metais (918-1392) per budistų vienuolius, bet iki 1970-tųjų metų nėra išlikusių jokių pėdsakų apie arbatos ceremonijas. Ne todėl, kad jų nebuvo, bet dėl politikos ir kultūros perversmų daug senovinių būdų buvo netekta“ (Teoh 2015). Po 1953-ųjų metų Korėjos karo, vyras, vardu Čė Bomsulas (Choi Beom-sul) (vėliau vadintas Garbingasis Hjo Dangas (Hyo-Dang),...
Daugiau
Šiaurės Korėjos propaganda
Šiaurės Korėjos propaganda Propaganda – metodiškas žmonių įtikinėjimas, siekiant priversti atlikti tam tikrus veiksmus, paveikti jų mąstymą, elgesio formas ir vertybes. Šiuo metu galima teigti, jog ji ryškiausia Rytų Azijos šalyse, Šiaurės Korėjoje. Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje propaganda skleidžiama visomis įmanomomis priemonėmis, tokiomis kaip: televizija, radijas, internetas, laikraščiai, plakatai. Asmenybės kultas Šiaurės Korėjos asmenybės kultą propaguoja Kimų šeimos dinastija, ji egzistuoja jau dešimtmečius ir yra minima daugybėje Šiaurės Korėjos kultūros pavyzdžių. Valstybė oficialiai to nepripažįsta, tačiau žmonės, kurie kritikuoja ir neparodo deramos pagarbos valdančiajam režimui, yra baudžiami dažniausiai griežtomis priemonėmis. Asmenybės kultas prasidėjo dar 1948 m., kai Kim Il Sungas atėjo į valdžią, ir buvo išplėstas po jo mirties 1994 m. Dabartinis šalies lyderis Kim Džong Unas, Šiaurės Korėjos įkūrėjo anūkas, ilgą laiką nesirodė viešumoje. 2010 m. jis buvo pavadintas jaunuoju generolu, o nuo 2011 m. pabaigos vadinamas gerbtinu generolu....
Daugiau
Imdžino karas
Imdžino karas (Imjin war) – šis karas įsiplieskė kai Japonijos kariai, vadovaujami Tojotomio Hidejošio (Toyotomi Hideyoshi), įsiveržė į Džosono (Joseon) dinastiją (Korėjos pusiasalio teritorija) 1592 m., kuris truko iki 1598 m. Džosono dinastijai tai buvo lokalus karas prieš svetimas pajėgas, tačiau šis karas turėjo ir tarptautinio karo bruožų nes buvo įtraukta ir Mingų (Ming) dinastija (dabartinės Kinijos teritorija) iš kurios Japonija gabeno karo ginklus. Šio karo metu Japonijai nepavyko užimti Korėjos. Karas atnešė daug aukų, socialinių, politinių ir kultūrinių pokyčių šalyse (Chungmugong, 2008). Priežastys 1392 m. Korėjos pusiasalyje nusistovėjo viduramžiška Korėjos valstybė, kuri palaikė diplomatinius ryšius su Japonija. Abi šalys 200 metų keitėsi pasiuntinių vizitais ir mėgavosi taika. Visos aplinkybės greitai pasikeitė kai Tojotomis Hidejošis (1536-1598 m.) pakeitė senąjį Japonijos valdovą, Odą Nobunagą (Oda Nobunaga). Tojotomis Hidejošis suvienijo Japoniją ir toliau mąstė užimti Kiniją (tuo metu dar valdomą Mingų dinastijos). Jo troškimas buvo tapti...
Daugiau
Kim Il Songo kultas
Kim Il Songas (김일성 Kim Il Seong) yra pirmasis Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (toliau KLDR) sukūrėjas bei jos pirmasis valdovas, ištobulinęs asmenybės kulto ideologiją. Po mirties Kim Il Songas gavo „didžiojo vado“ (수령 suryeong) bei „amžino prezidento“ (영원한 주석 yeongwonhan juseok) titulą. Taip pat, Kim Il Songo vardas, pažodžiui išvertus iš sino-korėjietiškų hieroglifų, reiškia „Kim tampa saule“, dažnai vartojamas kaip KLDR Dievo atitikmuo. Jo gyvenimas, aprašytas taip vadinamose hagiografijose (šventųjų gyvenimų aprašymuose), kuriose formuojasi moderni KLDR mitologija. Kim Il Songo „mitologinis“ gyvenimas Kim Il Songas gimė 1912-aisiais balandžio 15 dieną, kai Korėja buvo patekusi į imperinės Japonijos sudėtį. Pasak įvairių oficialių biografijų, Kim Il Songo šeima buvo kilminga, tiesiogiai susijusi su Danguno (단군, Dangun) palikuonimis (Lee 2012, p. 199). Dažnai KLDR šaltiniuose galima išvysti pasakymą, jog egzistuoja įrodymai, kad Kim Il Songas yra tiesioginis Danguno palikuonis. Taip pat, būsimojo KLDR...
Daugiau
Karalius Jongdžo
Karalius Jongdžo (영조 Yeongjo) gimė 1694 m. spalio 31, mirė 1776 m. balandžio 22. Jis yra 21 Džosono (조선 Joeson) dinastijos valdovas, karaliavęs nuo 1724 m. iki 1776 m.. Per daugiau nei 50 valdžios metų, į istoriją įrašytas kaip politinį stabilumą bei Džosono kultūros apogėjų pasiekęs karalius. Kitaip korėjiečiams žinomas, kaip valdovas žiauriai nukankinęs savo sūnų. Atėjimas į valdžią Karalius Jongdžo buvo 19 Karaliaus Sukdžongo (숙종 Sukjong, 1674-1720) sūnus. Jo motina, Sukbin Čue (숙빈 최 Suk-Bin Choe), buvo kilusi iš žemiausios tuometinės Džosono dinastijos kastos – vergų. Kai Karalius Sukdžongas mirė valdžią perėmė vyriausiasis sūnus Gjongdžongas (경종 Gyeongjong). Deja, naujasis valdovas buvo silpnos sveikatos, o tai buvo naudinga aplinkiniams, norintiems užimti jo vietą (Hulbert 1905, p.161). Be to, tuo metu vyko nesutarimai tarp priešingų partijų Noron (노론 Noron), senosios doktrinos puoselėtojų, ir Soron (소론 Soron), naujosios doktrinos skelbėjų. Noron partijos...
Daugiau
Džebolai
Džebolai (재벌 Jaebol, liet. „Pinigų klanas“) yra dideli tarptautiniai, visame pasaulyje žinomi verslo konglomeratai, įprastai valdomi šeimos Pietų Korėjoje (Oksfordo žodynas). Vienoje iš keturių „Azijos tigrais“ vadinamų valstybių. Pirmieji džebolai susikūrė dvidešimto amžiaus penktajame dešimtmetyje, o terminas pirmą kartą pavartotas 9-ame deš. Korėjoje. Džebolas buvo didžiausias elementas Pietų Korėjos ekonomikoje, o taip pat ir šiomis dienomis ir ateityje išliks svarbus ekonominės galios šaltinis. Kad kompanija būtų pripažinta džebolu, jos turtas turėtų viršyti 5 trilijonus Korėjos vonų (3,8 milijardai eurų), taip pat, džebolai nėra laikomos finansinės ir bankų sektoriaus institucijos. 2011 m., 10 didžiausių kompanijų sukūrė beveik 80% viso Pietų Korėjos bendrojo vidaus produkto. Korporacijos yra nacionalinio turto šaltinis ir pagrindinis darbo vietų kūrėjas (Kwon, 2012). Istorija XX a. pr. Korėja buvo žemės ūkio tauta, kuri importuodavo visą reikiamą technologiją žemės ūkiui iš užsienio. 1910 m., japonai, užėmę Korėjos pusiasalį, jame statė savo...
Daugiau
Igongo kilmės mitas
Igongo kilmės mitas (kor. 이공 본풀이, Igong Bonpuri) – Džedžiu salos (kor. 제주도, Jejudo) šamanų mitas, Korėjoje geriau žinomas kaip Halagungi mitas (kor. 할락궁이 신화, Hallakgungi shinhwa), pasakojantis apie dievą, besirūpinantį Vakarų gėlių sodu, kuriame auga stebuklingos gėlės, nulemiančios žmonių gimimą, mirtį ir atgimimą (Choi 2008). Šis mitas yra glaudžiai susijęs su budizmo mitu „Raštas apie Vakarų rojaus princą“. Siužetas Mitas pasakoja apie Kim Džonguką (kor. 김정국, Gim Jeongguk) ir Im Džonguką (kor. 임정국, Im Jeongguk). Pirmasis buvo vargšas, o antras – labai turtingas. Abu draugai neturėjo vaikų, todėl nuolat meldėsi šventykloje ir aukojo dievams. Galiausiai Kim Džongukui gimė sūnus, vardu Sara Dorjongas (kor. 사라도령, Sara Doryeong), o Im Džongukui – duktė, vardu Vongang Ami (kor. 원강암, Wongang Ami). Vaikams suaugus jie susituokė. Netrukus Vongang Ami tapo nėščia, o tuo pačiu metu Sara Dorjongas gavo žinią iš aukščiausiosios dievybės...
Daugiau
Pretai
Pretas, arba alkanas demonas (kin. 饿鬼 Èguǐ) – tai antgamtinė būtybė, kuri yra aprašyta budistų, induistų bei džainizmo tekstuose, laikoma pomirtinio gyvenimo vaiduokliu (Kaza 2011, 51). Remiantis budistų kanonu, tai yra viena iš šešių egzistavimo sferų. Kinai pretą labiau linkę sieti su vaiduokliais, o budizme ši būtybė gali būti siejama ir su vampyrais. Pagal tradicinį kinų tikėjimą, yra manoma, kad, kai žmonės miršta, jie tampa vaiduokliais. Todėl ši būtybė yra laikoma žmogaus dvasia, kaip neigiamas karmos rezultatas. Žmogaus, kurio gyvenimas kadaise buvo paremtas godumo, gobšumo ir pavydu kitiems. Todėl atgimusi būtybė bando išvengti kančių, ieškodama pasitenkinimo, sukeldama skausmą kitiems (Bing 1994, 130). Pretas ypač emocionalus, nuolat lydimas įniršio ir noro kankinti kitus dėl savo paties neįvykdomų troškimų, kurių jis pats niekaip negali patenkinti. Todėl dažnai yra vadinamas „Alkanuoju vaiduokliu“ (Li 2005, 53). Ši būtybė pasmerkta gyventi niūriose vietose, dažnai slėniuose....
Daugiau
Avalokitešvara
Avalokitešvara (skr. अवलोकितेश्वर, liet. „Stebintis viešpats“) – budistinė dievybė, atjautos idealą įkūnijanti Bodhisatva (budizmo koncepcija, žmogus, atsisakęs nirvanos ir pasirinkęs savo išmintimi padėti kitiems pasiekti nušvitimą), dar kitaip vadinama dangiškuoju Buda. Avalokitešvaros kultas kilo Indijoje, kuomet kinų piligrimai aprašė jo garbinimą Indijoje V-VII a. Vėliau paplito Kinijoje, Tibete bei tarp teravados budistų Šri Lankoje, Mianmare, Kambodžoje. Kinijoje ji vadinama Guanyin (kin. 觀音 guānyīn), Japonijoje – Kannon (jap. 観音), Korėjoje – Gwaneum (kor. 관음), Tibete – Čenrezig (tib. སྤྱན་རས་གཟིགས), o vietnamietiškai – kaip Quan Am. Vaizdavimas Avalokitešvara apsireiškia įvairiomis formomis ir pavidalais. Dažniausiai pasitaikantis vaizdavimo būdas – baltos spalvos dievybė su 4 arba su 1000 rankų, kurių kiekvienos delną puošia akis. Didelis akių skaičius simbolizuoja gebėjimą vienu metu pamatyti žmonių kančias, o didelė rankų gausa – galią padėti tiems, kurie kreipiasi pagalbos. Ji gali būti vaizduojama tiek vyriškos, tiek moteriškos...
Daugiau
