Makkoli
Makkoli (막걸리 makgeolli) – tai tradicinis korėjiečių alkoholinis gėrimas, pagamintas iš ryžių, miežių, kviečių ar salyklinių grūdų, juos fermentuojant ir kartu naudojant tradicinį rūgimui pradėti reikalingą kviečių pagrindo ingredientą – nuruką (누룩 nuruk). Makkoli skonis priklauso nuo metabolinių medžiagų turinio (aminorūgščių, organinių rūgščių ir aromatinių junginių), gautų ryžių fermentacijos proceso metu, naudojant pelėsius ir mieles. Lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, makkoli sudėtis pasižymi dideliu kiekiu maistinių medžiagų, organinių rūgščių ir 6–8 % alkoholio. Makkoli yra maistingas, nes jį sudaro vanduo, baltymai, maistinės skaidulos ir vitaminai. Taip pat atlikus tyrimus paaiškėjo, kad makkoli turi ir gydomąjį poveikį: apsaugo nuo padidėjusio kraujospūdžio, cukraligės ir kovoja su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, makkoli yra geras vitaminų, mineralų, baltymų ir organinių rūgščių šaltinis, naudingas žmogaus sveikatai, todėl jis taip pat vadinamas gydomuoju ir probiotiniu gėrimu (Nile 2015). Istorija Nors nėra jokių tikslių įrašų, kada makkoli...
Daugiau
Huarangai
Huarangai (화랑 huarang) – organizacija, sukurta Šilos karalystės periodu, dar žinoma kaip „Gėlių berniukai“. Organizacijos tikslas – paruošti jaunus vaikinus, kilusius iš aukštuomenės, gyvenimui karalystės bendruomenėje. Reikšmė Sino-korėjietiškai „hua“ (花) reiškia gėlė arba apibrėžia gėlės žydėjimą. „Rang“ (郞) reiškia vyras. Kartais „rang“ buvo naudojama kaip priesaga oficialiuose Šilos dinastijos tituluose. Įvairiuose šaltiniuose huarangai yra įvardinami kaip kariai. Tačiau jie labiau buvo orientuoti ugdyti sugebėjimus ir talentus, kurie bus panaudoti tolimesniame karalystės valdyme. Terminu hurangas buvo įvardinama tik pati organizacija ir jos lyderiai. Visi kiti organizacijos nariai buvo vadinami huarang-do (화랑도). „Do“ reiškia sekėjas, mokinys, todėl pilnas terminas reiškia „hurangų pasekėjas“ (bibimgirl 2016). Kilmė Trijų karalysčių kronikose (삼국사기 samguksagi) rašoma: Karaliaus Činhungo valdymo metu, maždaug 576 metais, buvo sukurta organizacija Vonhua (원화, originalios gėlės), kurios lyderės buvo dvi moterys. Buvo manoma, kad ši moterų grupė labiau atliko kisengės (기생 Gisaeng) pareigas,...
Daugiau
Pietų Korėjos kelto „Sevol“ katastrofa
Pietų Korėjos kelto „Sevol“ (세월 Sewol) katastrofa – tai 2014 m. balandžio 16 d. rytą įvykusi kelto tragedija, likus vos 20 km iki pakrantės. Keltas kėlėsi nuo Inčiono (인천 Incheon) iki Džedžiu salos (제주도 Jeju-do) ir talpino 476 keleivius, iš kurių dauguma buvo mokyklinio amžiaus, keliavę į ekskursiją. Ši tragedija nusinešė virš 300 gyvybių (pagrinde moksleivių), dėl kelto kapitono bei įgulos tinkamo keleivių neparuošimo nelaimei ir pasišalinimo iš jo pirmiems (Kim, H. et al. 2016, p. 410). Tai pirmoji tokia rimta vandenyje įvykusi katastrofa Pietų Korėjoje. Priežastys Viena iš pagrindinių priežasčių buvo pačio kelto būklė. Jis buvo įsigytas Čionghėdžin laivyno (청해진해운 Cheonghaejinhaeun) kompanijos (Kim et al. 2016) 2012 m. iš Japonijos, bet buvo rekonstruotas, kad talpintų daugiau keleivių. Orginaliai turėjo išlaikyti 840 žmonių, tačiau po rekonstrukcijos keleivių talpa buvo padidinta dar 116. Taip pat buvo pridėtos papildomos kajutės bei meno...
Daugiau
Pietų Korėjos stalo etiketas
Korėjos stalo etiketas yra Šiaurės ir Pietų Korėjoje susiformavusios visuotinai priimtos tam tikros etiketo taisyklės, normos, taikomos valgant. Šios taisyklės išskiria Pietų Korėją, esančią Šiaurės Rytų Azijoje, iš kitų šalių ir išlaiko jos unikalią kultūrą. Korėjos maisto įvairovė ir stalo etiketas išsivystė kartu su istorija ir žemės ūkiu, tačiau didžiausią įtaką darė konfucianizmo filosofija. Istorija Šiuolaikinės maisto kultūros nebūtų įmanoma suprasti neatsižvelgus į žemės ūkio specifiką ir istorijos ištakas. Nors žemdirbystė buvo pagrindinis ir efektyviausias maisto gavimo būdas, tai turėjo savų trūkumų ir iššūkių. Besiartinant šaltajam sezonui, derlius būdavo atidedamas žiemos atsargoms. Šiam tikslui buvo statomi maisto sandėliai, skirti maistui laikyti ir kartu apsaugoti atsargas nuo netoliese gyvenančių plėšrūnų, taip pat nuo bakterijų, kurios galėtų supūdyti maisto produktus. Tačiau pats efektyviausias ir patikimiausias būdas išlaikyti atsargas ir prailginti produktų galiojimo trukmę yra konservavimas, rauginimas ir džiovinimas. Šie būdai padeda išlaikyti...
Daugiau
Vėlyvasis Džiosonas
Vėlyvojo Džiosono (조선 Joseon 1592–1876) laikotarpio pradžia galima laikyti japonų invaziją 1592 m. (25-uosius Sondžo (선조 Seonjo) valdymo metus). Šios dinastijos pabaigos įvykiu galima laikyti Gangvado sutarties pasirašymą 1876 m. ir uostų atidarymą vėlyvajame XIX a. (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 204). Vėlyvajame Džiosone suklestėjo menai ir literatūra, buvo ištobulinta žemdirbystė, perimtos kitų šalių technologijos ir žinios (The Association of Korean History Teachers, 2005, p. 179). Vėlyvojo Džiosono pradžia 1583 m. Ji I (이이 Yi I 1536–1584), šalies saugumo ministras, paprašė audiencijos pas karalių. Jis teigė, kad šalis turėtų ruoštis galimai kaimynų agresijai. Kadangi jo teiginys skambėjo tikroviškai, nes buvo jaučiama šiaurinių kaimynų džiurčenų (dabartinių mongolų) grėsmė, šis jo pareiškimas buvo priimtas. Tada Ji I pasiūlė sudaryti 100 000 karių atsargos armiją (Baek 2011, p. 126). Po šio Ji I pareiškimo atėjo grėsminga žinia, kad po 120 metų suskaldyta Japonija pagaliau...
Daugiau
„Sampung” prekybos centro griūtis
„Sampung“ prekybos centro griūtis (kor. 삼풍백화점 붕괴 사고 Sampoong Baekhwajeom bunggoe sago) – didžiausia žmogaus sukelta katastrofa Pietų Korėjoje, įvykusi 1995 m. birželio 29 d. Sočio (서초구 Seocho) rajone, Seulo mieste. Jos metu žuvo 502 žmonės, o 937 buvo sužeisti. Įvykio priešistorė Dėl artėjančių 1988 metų vasaros olimpinių žaidynių Seule vyko sparti urbanistinė plėtra. Kadangi statybų projektai su užsienio rangovais buvo uždrausti, visus pastatus projektavo Pietų Korėjos kompanijos. Nuolat didėjantis statybų projektų skaičius reikalavo greito rezultato ir darė įtaką pastatų kokybei. Dažnai nebuvo atsižvelgiama į saugos reikalavimus (The Guardian 2015). „Sampung“ prekybos centro statybos darbai prasidėjo 1987 metais. Pastato pamatus konstravo kompanija „Woosung Construction“. Iš pradžių buvo planuojama statyti keturių aukštų apartamentų kompleksą, tačiau, prasidėjus darbams, pirmininkas Li Džiunas (이준 Lee Joon) pakeitė projektą ir pastatas virto penkių aukštų prekybos centru (The Guardian 2015). Tam, kad būtų įrengti eskalatoriai, pirmininkas įsakė darbuotojams panaikinti kelias pastato kolonas. „Woosung Construction“ darbuotojams atsisakius atlikti užduotį (kadangi tai...
Daugiau
Inčiono mūšis
Korėjos karas: Inčiono mūšis (한국전쟁: 인천상륙작전)– 1950 metų rugsėjo 10 – 19 dienomis vykęs mūšis, kardinaliai pakeitęs Korėjos karo linkmę ir suteikęs pranašumą Jungtinėms Tautoms (toliau – JT). Šis mūšis vyko Pietų Korėjos mieste Inčione (인천 Incheon), prie Geltonosios jūros, vienoje fronto pusėje stovint Šiaurės Korėjos armijai, o kitoje – gen. mjr. E. M. Elmondo (ang. E. M. Almond) vadovaujamoms JT (Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos) karinėms pajėgoms. Inčiono mūšis – vienas svarbiausių 3 metus vykusio karo mūšių, suteikusių Pietų Korėjai progą po kelių savaičių atgauti savo sostinę Seulą (Norgėla 2006, p. 64). Mūšio priežastys Dar pirmosiomis Korėjos karo dienomis iš Pietų Korėjos įtakos sferos buvo pagrobta šalies sostinė – Seulas. Tai nulėmė Šiaurės Korėjos įsiveržimą ir sėkmę ateinančiuose mūšiuose, kadangi priešininkai turėjo svarbiausią Pietų Korėjos miestą savo rankose. Pietų Korėjos pusei atgauti sostinę buvo...
Daugiau
Henjo
Henjo (kor. 핸여 Haenyeo) – profesionalės moterys nardytojos Pietų Korėjos Džedžiu saloje (제주도 Jeju-do), dar žinomos kaip Džedžiu undinės (ang. Jeju mermaids), kurios nardo be jokios specialios kvėpavimui skirtos įrangos ir gaudo jūros laimikį (Jeju Provincial Self-governing Haenyeo Museum 2016). Henjo yra svarbus moterų jėgos, ryžto, stiprios valios bei nepriklausomybės simbolis ir turi didelę įtaką Džedžiu saloje vyraujančiai pusiau matriarchalinei šeimos struktūrai (Choe, 2014). Istorija Nėra aišku kada tiksliai susikūrė pirmosios henjo, tačiau įrašų apie moteris nardytojas yra rasta jau Džiosono (조선 Joseon) dinastijos laikotarpio (1392-1897 m.) literatūroje. Manoma, jog pats nardymo reiškinys galėjo prasidėti jau prieš Trijų karalysčių (삼국시대 Samguk shidae) laikotarpį (57 m. pr. m. e. – 668 m.), kadangi yra duomenų apie iš Džedžiu salos karaliui tiekiamus perlus. Taip pat tikima, kad žvejai rinkdavo jūrines ausinukes (ang. Abalones) jau Džiosono laikotarpiu (Jeju Provincial Self-governing Haenyeo Museum 2016). Iš pradžių nardymas...
Daugiau
Karalienė Sondok
Karalienė Sondok – (kor. 선덕여왕 Seondeog yeowang) valdė kaip Šilos karalystės karalienė, vieną iš trijų karalysčių egzistavusių to meto Korėjoje. Sondok valdė 632-647 m. Ji buvo 27-toji karalystės valdytoja bei pirmoji karalienė. Sondok buvo antroji moteris valdovė užfiksuota Rytų Azijos istorijoje bei paskatino minties atgimimą, literatūrą ir menus Šiloje. Gyvenimas iki išrinkimo į įpėdinius Sondok gimė Kimsonge, Šilos sostinėje ir praleido beveik visą savo vaikystę rūmuose. Tuo metu ji buvo vadinama princese Doman. Sondok turėjo dvi jaunesnes seseris – princesę Sonhvą ir princesę Čongmjong. Sakoma, kad Sondok tėvas buvo nusprendęs iš anksto jai perleisti sostą, iki kol neatvyko svečias iš Kinijos. Kinija tuo metu buvo iškėlusi vyrų svarbą vadovavime, labiau negu Korėjoje, todėl svečias pasijuokė iš idėjos, kad princesė Doman taptų karaliene. Po šio įvykio Sondok tėvas norėjo sūnaus, tačiau karalienei Majai nepyko jo susilaukti. Dėl šios priežasties Džinpjongas...
Daugiau
Bak Ginhje
Bak Ginhje (kor. 박근혜 Park Geun-hye); gimė 1952 vasario 2 d. – politikė, 11-oji Korėjos Respublikos prezidentė (2013-2017 m.). Pirmoji moteris prezidentė Pietų Korėjos istorijoje. Užėmė 18-osios kadencijos prezidento pareigas. Ankstyvas gyvenimas ir studijos Bak Ginhje gimė 1952 vasario 2 d., Degu (kor. 대구 Daegu) mieste, Šiaurės Kiongsango provincijoje (kor. 경상북도 Gyeongsangbuk-do), Pietų Korėjoje, 3 vaikų, 3-iojo šalies prezidento (1963 – 1979 m.) – Bak Čionghy (kor. 박정희 Park Chung-hee) ir Juk Jongsu (kor. 육영수 Yuk Young-soo) šeimoje. 1953 m. su šeima persikėlė į Seule, Pietų Korėjos sostinėje, esančią Prezidento rezidenciją „Mėlynuosius Rūmus“, kur Ginhje praleido visą savo vaikystę. 1970 m. Ginhje baigė Seule esančią, katalikiškąją „Šventosios širdies” merginų vidurinę mokyklą (ang. Sacred Heart Girl’s High School). 1974 m. Bak Ginhje baigė elektronikos inžinerijos bakalauro studijas, Sogang universitete (kor. 서강대학교 Seogang Daehakgyo). Trumpą laiką studijavo Grenoblio universitete, Prancūzijoje, tačiau studijas...
Daugiau
