Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Bakeneko

Parašė Kamilė Mitrikaitė - 2016-05-15 - Japonija

Bakeneko

Bakeneko (jap. 化け猫; liet. „katės šmėkla“) – yra antgamtinė japonų mitologinė būtybė, kuri savo išvaizda primena katę (Yokai Wikia 2014). Dėl savo besikeičiančios formos, šis jokajus priklauso henge (jap. 変化) klasei, kuriai taip pat priklauso kicune, tanuki ir  inugami.

Katės tampa bakeneko tada, kai pasiekia tam tikrą amžių arba svorį, pasilikdamos ilgą uodegą, kuri kartais per vidurį perskyla į dvi ir tampa nekomata (Yokai Wikia 2014). Pagrindinis šių kačių skirtumas yra tas, jog bakeneko gali įgauti žmogaus formą.

Bakeneko ypatybės

Šokantys bakeneko

Bakeneko vaidenasi namuose, kuriuose gyvena. Jų išdaigos ir išskirtinumai yra labai įvairūs: sudaro šiurpius ugnies kamuolius (kuriais sudegina namą), jų uodegos veikia lyg deglai, kuriais galima sukelti gaisrą, kalba kaip žmonės, skrenda, gąsdina miegančius žmones arba juos prakeikia, dėvi jų rūbus, ant galvos užsiriša rankšluostį ir vaikšto ant užpakalinių kojų, šoka, žudo žmones, kartai praryja namų ponią, pasikeisdamos į ją ir užimdamos ponios vietą namuose, prikelia mirusiuosius. Dėl to yra tikima, kad negalima įsileisti į kambario katės su šviežiu lavonu, nes sakoma, kad peršokus jį, kūnas prisikelia.

Japonų mitologijoje sakoma, kad kai katė pragyvena 10 metų ir pasiekia 3,75 kg. svorį, ji gali pavirsti į bakeneko (Yokai Wikia 2014). Šios būtybės minta nuodais, didesniais už save padarais ir tam tikromis, žmonėms nežinomomis, gyvatėmis.

Bakeneko kilmė

Senovėje japonai gyveno skurdžiai, maitindamiesi tik daržovemis ir grūdais, labai nedaug mėsos ir baltymų, o katėms atitekdavo šio maisto likučiai. Kadangi šie gyvūnai yra mėsėdžiai, jie baltymų gaudavo iš ten kur galėjo: gerdami žibintuose esantį aliejų. Tai pasitaikydavo dažnai, kadangi daugelio žibintų aliejus buvo gaminamas iš žuvų taukų. Kad pasiektų žibintą, aliejų lakdavo atsistojusios ant užpakalinių kojų. Kačių šeiminkai žiūrėdami į katės šešėlį, matydavo, kaip jos atsistoja ant užpakalinių kojų, tarsi pavirsdamos žmogumi. Taip pat kačių miaukimas primena žmogaus tariamus žodžius bei leidžiamus garsus. Iš viso to išsivystė katės gebančios pakeisti formą jokajaus mitas. Yra manoma, kad japonų bobteilų kačių veislė buvo išvesta dėl šio prietaro. Taip pat sakoma, kad tai privedė prie to, jog dabar japonai nukerpa katėms uodegas, kad šios nepavirstų bakeneko (Yokai 2013).

Žodis bakeneko susidaro iš dviejų japoniškų kandži hieroglifų: „bake – 化け“, kuris reiškia pasikeisti, transformuotis, pavirsti. Šis hieroglifas dažnai naudojamas jokajams ir tai taip pat yra bendrinis pavadinimas apibūdinant japonų pabaisas (jap. 御化け; rom. obake). Ir “neko – 猫“, reiškiantį katė (Davisson 2012).

Bakeneko prostitutės

„Edo periode tokios knygos kaip kibioši (jap. 黄表紙; rom. kibyōshi; liet. geltonosios knygos) ir šiarebon (jap. 洒落本; rom. sharebon; liet. madų knygos) pasakojo apie nepadorų gyvenimą malonumų tvirtovėje“ (Davisson 2012). Tuo metu žmonės labai domėjosi raudonųjų žibintų kvartalais ir pasakojimais apie paslaptingas būtybes. Nenuostabu, kad šios dvi temos buvo sujungtos. Taip atsirado pasakojimai apie bakeneko prostitutes (jap. 化け猫遊女; rom. bakeneko yūjo). Pasakos buvo apie prostitutes, kurios vaidenosi žibintų apšviestose Jošivaros gatvelėse. Dažniausiai pasitaikantis siužetas: populiari prostitutė palydi savo klientą į kambarį ir kaip įprastai – jį aptarnauja. Vėlai vakare, klientas atsikelia ir neradęs moters šalia, eina jos ieškoti į kitą kambarį. Ten jis užtinka moterį besigardžiuojančią nutrauktomis žalios žuvies ir krevečių galvomis ir krauju pasruvusiu veidu. Taip paaiškėja, jog graži prostitutė iš tiesų yra bakeneko. Šios mitinės būtybės turėjo silpnybę jūros gėrybėms, todėl visuomet išsiduodavo. Paplitus šiam mitui, vyrai, lankydamiesi raudonųjų žibintų kvartaluose, kartais prostitutėms dovanodavo žalios žuvies, kad įsitikintų, jog jos nėra bakeneko.

Bakeneko valgo žuvį

Šaltiniai:

2 votes