Šiaurės Korėjos Rjugjongo viešbutis
Rjugjongo viešbutis Rjugjongo viešbutis (kor. 류경 호텔 Ryugyong) – Šiaurės Korėjos sostinėje, Pchenjane (kor. 平壤/평양 Pyongyang), nebaigtas statyti dangoraižis. Statinys, dažnai vadinamas „tuščiu milžinu“ arba „vaiduoklių viešbučiu“, yra vienas iš kontroversiškiausių statinių Šiaurės Korėjoje. 105 aukštų viešbutis šalies sostinėje rodo Šiaurės Korėjos norą tapti modernia valstybe, atskleidžia šalies socialinius ir ekonominius trūkumus. 1987 m. pradėtas statyti viešbutis iki šiol oficialiai nebaigtas ir nenaudojamas. Rjugjongo viešbučio statybos istorija Viešbutis buvo pradėtas statyti, kad pademonstruotų Šiaurės Korėjos galimybes kitoms pasaulio šalims. Statybos pradėtos 1987 m., viešbutį planuota baigti statyti 1989 m. ir atidaryti per XIII Pasaulio jaunimo ir studentų festivalį, vykusį Pchenjane (Stanton 2008). Viešbutis turėjo būti aukščiausias pastatas ne tik Šiaurės Korėjoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmaisiais metais statybos vyko sklandžiai ir sparčiai, tačiau ilgainiui pradėjo lėtėti dėl ekonominių problemų, jų kilo 1992 m. po Sovietų Sąjungos žlugimo. Po daugiau...
Daugiau
Mapo tiltas
Mapo tiltas (kor. 마포대교, Mapodaegyo) – tai 1 400 m ilgio tiltas, Pietų Korėjos sostinėje Seule. Jis jungia du – Mapo (kor. 마포, Mapo) ir Jongdiungpo (kor. 영등포구, Yeongdeungpo) rajonus, esančius skirtingose Hangano (kor. 한강, Hangang) upės krantuose. Šis tiltas pradėtas statyti 1968-ųjų metų vasarį, statybos truko virš dvejų metų. Tik pastatytas tiltas pavadintas Seulo tiltu (kor. 서울대교, Seuldaegyo), bet 1984-aisiais buvo pervadintas į Mapo tiltą. Mapo tiltas ir savižudybės Mapo tiltas, geriau žinomas kaip Korėjos mirties tiltas. Pietų Korėja pagal savižudybių skaičių patenka į pirmą dešimtuką – čia kiekvieną dieną vidutiniškai 43 žmonės nusprendžia pakelti ranką prieš save. Priežastys skirtingos, bet išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių: tai problemos, kylančios šeimoje, mokykloje, nelaiminga meilė, sparčiai besivystanti šalies ekonomika, visuomenės spaudimas, stipri konkurencija – siekiama būti sėkmingam, gerai pasirodyti visuomenėje, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir t. t. Šios problemos ir nuolatinis tobulumo...
Daugiau
Hitobašira
Hitobašira (jap. 人柱, Hitobashira) terminas, kuris Kinijoje dar yra žinomas kaip Da šeng džiuang (kin. 打生樁, Dǎ shēng zhuāng) apibūdina kultūrinę žmonių aukojimo praktiką egzistavusią Rytų ir Pietryčių Azijos regione. Šio aukojimo ritualo atlikimo metu gyvi žmonės būdavo priešlaikiniu būdu palaidojami tose vietose, kuriose turėdavo iškilti ypatingos svarbos architektūrinės konstrukcijos. To meto žmonės tikėjo, kad palaidoto žmogaus siela sustiprina pastatą, apsaugo jį nuo nelaimių. Hitobašira praktika taip pat buvo paplitusi Tekančios Saulės šalyje: čia gyvi žmonės neretai buvo palaidojami po arba įrėminami į stambias architektūrines konstrukcijas, tokias kaip užtvankos, tiltai ir pilys. Šis ritualas atliko maldos dievams funkciją: ja buvo siekiama apsaugoti stambias architektūrines konstrukcijas nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, tokių kaip potvyniai, žemės drebėjimai ar priešų atakos. Hitobašira terminas taip pat gali apibūdinti darbininkus, kurie dirbdami nežmoniškomis sąlygomis, buvo palaidoti gyvi (Meyer, n.d). Termino reikšmė Hitobašira terminas...
Daugiau
Kauluno aptvertasis miestas
Kauluno aptvertasis miestas (kin. 九龙城寨, Jiǔlóng chéng zhài) buvo Hongkongo (kin. 香港, Xiānggǎng) Kauluno miesto rajono (kin. 九龙城区, Jiǔlóng chéngqū) ribose egzistavęs valdžios nevaldomas, tankiai apgyvendintas, de jure Kinijos anklavas. Iš pradžių Kauluno aptvertasis miestas atliko Kinijos karinio forto funkciją, o šalies anklavu tapo po to, kai 1898 m. valstybė sutiko išnuomoti Hongkonge esančias Naująsias teritorijas (kin. 新界, Xīnjiè) Jungtinei Karalystei. Antrojo pasaulino karo metais, Japonijos imperijai okupavus Hongkongą, Kauluno aptvertojo miesto populiacija dramatiškai išaugo. Nuo 1950 iki 1970 m. Kauluno aptvertąjį miestą kontroliavo vietinės, kinų kriminalinės organizacijos, taip vadinamos triados (kin. 三合會, Sān hé huì). Dėl šios priežasties mieste klestėjo prostitucija, prekyba narkotikais bei nelegalus azartinių lošimų verslas. 1987 m. Sausio mėn. Honkongo vyriausybė viešai paskelbė apie savo planus nugriauti aptvertąjį miestą. Nepaisant šių planų, apie 1990 m., aptvertojo miesto 2,6 ha (6,4 aro) ribose vis dar gyveno...
Daugiau
Bukčion Hanok kaimas
Bukčion Hanok kaimas (kor. 북촌 한옥마을, Bukchon hanok maeul) – tai Seulo mieste (kor. 서울시, Seoul-si) esanti, ilgą istoriją turinti, tarp Gjongbok rūmų (kor.경복궁, Gyeongbokgung), Čiangdok rūmų (kor. 창덕궁, Changdeokgung) ir Džongmjo (kor. 종묘, Jongmyo) Karališkosios šventovės įsikūrusi, tradicinė korėjietiška gyvenvietė. Ši gyvenvietė yra sudaryta iš įmantraus siaurų gatvelių bei tradicinių XIV a. korėjietiškų namų, vadinamų Hanok (kor. 한옥, Hanok) tinklo, kuris buvo išsaugotas siekiant parodyti ir priminti žmonėms 600 metų senumo, Korėjos urbanistinio kraštovaizdžio elementus. Bukčion Hanok kaimas atlieka ne tik tradicinės korėjietiškos kultūros traukos centro funkciją, bet taip pat leidžia lankytojams patirti Korėjos Džiosono periodo (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) metu vyravusią unikalią vietovės atmosferą. Hanok namų reikšmė ir išskirtinumas Hanok – tai namas, pastatytas pagal tradicinius Korėjos architektūros principus. Šio XIV a. tipo pastatams yra būdingi gilūs karnizai, padedantys sukurti šešėlį vasarą (Saulei esant aukštai dangaus...
Daugiau
