Himiko
Himiko (jap. 卑弥呼 Himiko) – legendinės Jamatai karalystės (jap. 邪馬台国 Yamataikoku) (dab. Japonijos) pirmoji žinoma valdovė moteris. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ji buvo karalienė-šamanė, valdžiusi politiškai susiskaldžiusią valstybę ir žmones juos apkerėdama burtais. Vardas Tikslus karalienės vardo tarimas nėra žinomas, nes jos valdymo metais (II-III a.) Japonija dar neturėjo savo rašto sistemos. Galima variacija yra Pimiko ar Pimiku, o taip pat žinoma ir kaip Jamatohimė no Mikoto. Kadangi karalienės vardo tarimas kilęs iš kandži (kiniški ženklai, vartojami japonų rašto sistemoje) užrašymo dar iki šios sistemos reformų XX a. vid., manoma, kad tai galimas hieroglifų Himekiko trumpinys, o tai reiškia žynę, šamanę. Taip pat yra teorija, pagal kurią Himiko yra titulas, o ne vardas. Manoma, kad tai iš tiesų yra klaidingas hime-ko užrašymas, reiškiantis princesę. Tai reikštų, jog kinai iš tiesų turėjo omenyje tik Jamatai princesę ar karalienę. Dar...
Daugiau
Tomoe Godzen
Tomoe Godzen (巴 御前 Tomoe Gozen, 1157-1247) – XII a. asmenybė, viena garsiausių Japonijos moterų karių (女武芸者 Onna-bugeisha) pasižymėjusiu išskirtine drąsa, grožiu bei kariniais sugebėjimais. XII a. kartu su Kisu Jošinaka (木曾 義仲 Kiso Yoshinaka) dalyvavo Genpei karuose (源平合戦 Genpei kassen), buvo įamžinta kūrinyje – Heike epas (平家物語 Heike Monogatari) ir iki šių laikų Japonijos teatre matomas personažas. Kilmė ir ankstyvasis gyvenimas Tomoe Godzen gimė 1157 m., jos tėvas buvo žymus karys Nakahara Kaneto, motina Kiso Jošinakos žindyvė, kurios vardas šaltiniuose neminimas. Šeima turėjo aukštą socialinį statusą, aukštą išsilavinimą. Tomoe tuometiniame Kiso kalnų regione augo su dviem broliais – Imajumi Kanehira ir Higučiu Kanemicu bei su motinos prižiūrimu Kisu Jošinaka. Spėjama, kad Tomoe Godzen nuo vaikystės buvo mokoma karo meno kaip būsima samurajaus žmona, kas paaiškina jos išsilavinimą bei karinius sugebėjimus. Japonijoje samurajų žmonos nuo vaikystės būdavo mokomos atlikti...
Daugiau
Sekiho armija
Sekiho armija, Sekiho grupuotė arba Sekihotajus (赤報隊, Sekihōtai, liet. „raudonasis būrys“) – Japonijoje Bakumacu (幕末, Bakumatsu) laikotarpiu egzistavusi karinė grupuotė, kurios didžiąją dalį sudarė ūkininkai, valstiečiai, prekybininkai ir roninai (浪人, rōnin, liet. „samurajai be šeimininko“, „klajokliai“), taip pat kai kurie Šinsengumio (新選組, Shinsengumi) nariai, kurie atsiskyrė per pilietinį Bošino karą (戊辰戦争, Boshin sensō). Sekiho armija atstovavo naujajai Meidži (明治, Meiji) vyriausybei ir kartu su Šiši (志士 arba 維新志士, Shishi arba Ishin-shishi, liet. „aukštos klasės žmonės“, „Meidži imperialistinė armija“) kovojo prieš Tokugavos šiogūnato (徳川幕府, Tokugawa bakufu) režimą. Sekiho armija žygiavo per šalį ir skleidė žinią apie tai, kad kasmetinės prievolės mokestis bus dvigubai sumažintas, nes tai žadėjo Meidži revoliucionieriai. Tokiu būdu stengtasi įgyti žmonių pasitikėjimą ir pritraukti daugiau šalininkų šiogūnato valdžiai nuversti. Šiuo terminu taip pat vadinama 1980 m. Japonijoje veiklą vykdyti pradėjusi politinė dešiniųjų ekstremistų grupuotė. Sukūrimas Sekiho armijos pradžia sietina su 1867 m. Sacumos klano (薩摩藩, Satsuma-han, viena iš Japonijos teritorijų Edo laikotarpiu) lyderiu. Sagarai Sodzo (相楽総三, Sagara Sōzō) buvo įsakyta suburti...
Daugiau
Atominis bombardavimas Hirošimoje ir Nagasakyje
Hirošima ir Nagasakis 1945 m. Hirošima (jap. 広島 = Hiroshima-shi „Plati sala“) yra Hirošimos prefektūros sostinė ir didžiausias Čiūgoku regiono miestas vakarinėje Honšiū (centrinės Japonijos salos) dalyje. Tai pirmasis miestas istorijoje, ant kurio buvo numesta atominė bomba. Tai įvyko 1945 m. rugpjūčio 6 d. Prieš bombardavimą Hirošima buvo viena iš pagrindinių Japonijos karinio saugumo aprūpinimo bazių. Nagasakis (jap. 長崎市 = Nagasaki-shi, „Ilgas iškyšulys“) – miestas Japonijoje, Nagasakio prefektūroje, Kiūšiū salos vakaruose, prie Nagasakio įlankos. Tai prefektūros sostinė ir antrasis miestas, ant kurio1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta atominė bomba. Miestų bombardavimo priežastys Antrojo pasaulinio karo metu (1939–1945 m.) sąjungininkams (Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir JAV) sutriuškinus Vokietiją, karas nesibaigė. Tolimuosiuose Rytuose neramumus ir toliau kėlė viena iš ašies valstybių – Japonija. Šalis vykdė karo veiksmus prieš Kiniją, JAV, taip pat okupavo aplinkines valstybes. Pagrindine jėga karui prieš Japoniją tapo JAV. Nepaisydami didžiulio JAV...
Daugiau
Japonijos imperijos ekspansionizmas (1868-1945)
Japonijos imperijos ekspansionizmas yra bendra teritorinės ir idėjinės plėtros visuma, prasidėjusi po 1868 m. įvykusios Meidži restauracijos, nors ir iki tol Japonija ne kartą buvo pradėjusi vykdyti ekspansionistinę politiką į kitas Rytų Azijos valstybes. Japonijos imperijos plėtra vyko iki 1945 m. pasibaigusio Antrojo Pasaulinio karo, kurį pralaimėjusiai Japonijai, buvo skirtos griežtos sankcijos, įskaitant ir užimtų kolonijų netekimą. Meidži revoliucija Japonijoje 1853 m. prie Japonijos krantų atvykus komandoro Metjaus K. Perio „Juodiesiems laivams“ ir paskelbus ultimatumą Japonija buvo priversta atšaukti Sakoku politiką, kuri buvo vykdoma daugiau nei du šimtus metų, kol Japonija buvo valdoma Tokugavų šiogūnato, kuris per daugiau nei pora savo valdymo šimtmečių nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir visame pasaulyje prasidėjusio kolonializmo. Atgyvenęs šiogūnato valdymas nesugebėjo pasipriešinti stipriam spaudimui iš Vakarų, siekiančiam atverti Japoniją prekybai ir bendradarbiavimui. Tuo pačiu metu dalis daimijų, kurie po Sekigaharos mūšio buvo netekę savo...
Daugiau
