Sandzuvu
Sanzuvu (三足烏 Sanzuwu) – mitologinis paukštis su trimis kojomis, pasirodantis kinų mitologiijoje. Šis motyvas figūruoja daugybėje centrinės, rytų Azijos, Egipto ir šiaurės Afrikos tradicinių legendų bei mene. Rytų Azijos kultūroje šis paukštis simbolizuoja saulę. Japonijoje šio paukščio atitikmuo yra Jatagarasu, Korėjoje – Samdžoku. Mitas Pirmieji paukščio-saulės motyvai ar totemiški straipsniai iškasti maždaug 5000 m. pr. m. e. iš apatinės Jangdzės upės deltos srities. Paukščio-saulės totemo paveldas buvo pastebėtas vėlesniosiose Jangšao (仰韶文化, 5000-3000 m. pr. m. e) ir Longšano (龍山文化, 3000-2000 m. pr. m. e.) kultūrose (Kawagoe 2011). Kinai turi keletą versijų varnos ir saulės-varnos mitų. Bet populiariausias saulės-varnos vaizdavimas ir mitas yra Jangu (Yangwu) arba Dzinu (Jinwu), arba “auksinė varna”. Nors paukštis yra apibūdamas kaip varna ar varnas, dažniausiai jis vietoj juodos spalvos vaizduojamas raudonas (Kawagoe 2011). Jatagarasu pradmuo yra plačiai priskirtas kiniškam dešimties varnų mitui. Kinų mitologijoje Sihė (羲和...
DaugiauAlkanų vaiduoklių šventė
Alkanų vaiduoklių šventė Alkanų vaiduoklių, arba Džongjuan, šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) švenčiama kiekvienais metais, septinto Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė – viena iš tradicinių Kinijos švenčių, per kurią garbinami protėviai. Taip pat minima Singapūre ir Malaizijoje. Daoistinės ištakosDaoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba 三官, San Guan) dar vadinami Trijų valdovų elementais. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan) yra valdovas Dzi Vei (kin. 紫微大帝, Zi Wei dadi), kuris gimė pirmojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną. Vandens elementas (kin. 水官, Sui Guan) vardu Dong In (kin. 洞阴大帝, Dong Yin dadi), o Žemės elemento (kin. 地官, Di Guan) vardas Čing Siu (kin. 清虚大帝, Qing Xu dadi). Jis gimė septintojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktą dieną, per kurią švenčiama Alkanų vaiduoklių šventė. Jo...
DaugiauLongma
Longma (龙马 / 龍馬 lóngmǎ, liet. „Drakonas-arklys“) – kinų miotologinis personažas, kilęs II a. pr. Kr., vaizduojamas kaip arklys, turintis sparnus bei drakono žvynus. Žmonių buvo piešiamas su gyvatės uodega. Jis buvo pasiuntinys dievams jų kelionėse tarp žemės ir dangaus. Šis sutvėrimas galėjo vaikščioti vandeniu. Kinų mitologija jį parodo kaip didvyrį, teigdama, jog „Šventajam sėdint soste, Longma galėjo atbėgti iš Ming upės vidurio ir sau ant nugaros atnešti žemėlapį‘‘. Drakonas-arklys kinų mitologijoje galėjo reikšti ir įžymų ar iškilų žmogų. Longma taip pat buvo pusiausvyros simbolis tarp In ir Jang. Tipinis Longma įsivaizduojamas bėgantis per milžiniškas jūros bangas su ryšuliu rankraščių, nešantis dievams naujienas iš žemės. Nemažai klasikinių kinų tekstų pamini Drakoną-arklį. Šis personažas yra siejamas su mitinės Hetu Geltonosios upės diagrama, Luošu (Luoshu) kvadratu, kurie turėjo magišką reikšmę kinų kultūroje. X a. kinų enciklopedija „Taiping Julan“ (太平御覽 Tàipíng Yùlǎn)...
DaugiauBaidze
Baidze (白泽 Baídzé), Japonijoje žinomas kaip Hakutaku – mitinis žvėris kinų ir japonų mitologijose. Pažodžiui jo vardas reiškia „baltą pelkę“. Kinų mitologijoje Kinų mitologijoje Baidze yra sniego baltumo spalvos būtybė, gyvenanti Kunluno kalnuose ir galinti kalbėti žmonių kalba. Jis gali būti laikomas visų gyvų sutvėrimų pradininku. Šis mitinis padaras pasirodo tik tada, kai valstybė valdoma išmintingo karaliaus. Jį galima laikyti tarsi karališkuoju sargybiniu. Taigi, jis priklauso gerosioms būtybėms, pasižymi aukštomis moralinėmis savybėmis, taip pat yra žinomas dėl savo išminties. Kartu yra laikomas ir laimę nešančiu padaru, kadangi tikima, jog gali išvyti blogį. Savo gyvenimą Baidze leidžia ties Kunluno kalnų viršūne, vietovėje, kuri yra kažkur tarp Tibeto ir Sindziango ir laikoma tarsi tibetiečių žmonių kilmės lopšiu. Vienas garsiausių pranešimų apie šią mitinę būtybę yra išlikęs iš legendinio Kinijos Geltonojo Imperatoriaus (2697-2597 pr. Kr.) laikų. Pranešime pasakojama, kad imperatorius keliavo po...
DaugiauFusangas
Fusangas (扶桑 Fúsāng) – keli skirtingi senovės kinų mitologijoje sutinkami objektai, dažniausiai apibūdinami kaip mitologinis gyvybės medis arba nežinoma vietovė rytuose. Fusango motyvas randamas viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos mitologijos šaltinių “Kalnų ir jūrų knygoje” bei kituose panašaus pobūdžio tuometiniuose mitologiniuose kūriniuose. Jis aprašomas kaip mistinis gyvybės šilkmedis, kaip spėjama, augantis tolimuose Kinijos rytuose, vėliau jis apibūdinamas kaip kinrožės pavidalo augalas. Kai kuriuose šaltiniuose Fusangas praranda augalo pavidalą ir pereinama prie taip vadinamos neaptiktos teritorijos į rytus nuo Kinijos. Viena dažniausiai vartotų Fusango interpretacijų buvo Japonija. Kinų mitologijoje Fusangas yra dieviškas medis ir sala rytuose, iš kur teka saulė. Panašus medis, vadinamas Žuomu (若木 Ruòmù), yra vakaruose, ir kiekvieną dieną saulė kyla iš Fusango ir nusileidžia į Žuomu. Kinų legenda apie dešimt trikojų varnų, gyvenančių tame medyje, kol devynios ilsisi, o viena neša saulę per dangų, turi panašumų su...
Daugiau