Baltosios gyvatės legenda
Baltosios gyvatės legenda (kin. 白蛇传, Báishé chuán) – tai viena iš geriausiai žinomų Kinijos meilės istorijų, kuri kartu su tokiais pasakojimais kaip „Istorija apie įsimylėjėlius, virtusius drugeliais“ (kin. 梁山伯與祝英台, Liáng Shānbó yǔ Zhù Yīngtái), „Ponia Meng Dziang“ (kin. 孟姜女, Mèng Jiāng Nǚ) bei „Jaučiaganys ir Audėja“ (kin. 牛郎织女, Niúlángzhīnǚ) patenka į keturių garsiausių Kinijos legendų sąrašą (kin. 中国四大民间传说, Zhōngguó sì dà mínjiān chuánshuō). Legendos siužetas ir jos variacijos Legenda pasakoja, jog prie Vakarų ežero (kin. 西湖, Xī Hú) gyveno baltoji ir žalioji (kartais vadinama juodąja) gyvatės. Bėgant metams, jos meditacijos proceso metu įgavo sugebėjimą transformuotis į žmogiškąjį pavidalą. Baltoji gyvatė savo žmogiškąjai formai suteikė Bai Sudžen (kin. 白素貞, Bái Sùzhēn) vardą, o žalioji – Siaočing (kin. 小青, Xiǎoqīng) vardą. Kartą lyjant lietui, moterys prie Hangdžou (kin. 杭州, Hángzhōu) sutiko Siu Sianą (kin. 許仙, Xǔ Xiān), kuris joms paskolino skėtį. Sakoma, jog baltoji gyvatė Bai Sudžen šią akimirką atpažino Siu Sianą kaip reinkarnaciją žmogaus, kuris prieš daugelį buvo išgelbėjęs jos gyvybę. Dėl...
Daugiau
Dianmu
Dianmu (kin. 電母, Diànmǔ) yra kinų mitologijos žaibų dievybė. Ji yra laikoma gimdyvių globėja bei kinų griaustinio dievo Leigongo (kin. 雷公, Léigōng) pagalbininke ir žmona. Dianmu vaizdinys, galios ir sąveika su kitomis dangaus dievybėmis Kinų mitologijoje Dianmu yra vaizduojama kaip moteris, pasipuošusi dekoruotais, ryškiaspalviais, mėlynos, žalios, raudonos arba baltos spalvos drabužiais. Savo rankose dievybė paprastai laiko du veidrodžius, kurie leidžia jai sukurti žaibo reiškinius danguje. Veidrodžiai taip pat yra dar vienas In ir Jang (陰阴, Yīnyáng) priešpriešos simbolis: kaip vienas į kitą trinami du akmenys sukelia kibirkštį, taip Dianmu vienas į kitą trinami veidrodžiai sukuria patį žaibo fenomeną. Dianmu ir Leigongas veikia kartu su kitomis, atmosferos reiškinius sukeliančiomis, dangaus dievybėmis, tokiomis kaip debesų valdytojas Jundžongdzi (kin. 雲中子, Yúnzhōngzǐ), vėjo dievas Fengbo (kin. 風伯, Fēngbó) bei lietaus dievas Juši (kin. 雨師, Yǔshī). Dianmu ir Leigongo legenda Legendoje pasakojama, jog Leigongas vieną dieną, patruliuodamas mieste ir saugodamas žmones nuo piktadarių,...
Daugiau
Ungaikio
Ungaikio (jap. 雲外鏡, Ungaikyō, liet. Veidrodis virš debesų) japonų mitologijoje yra vadinamas cukumogamių (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) klasei priskiriamas jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Ši mitologinė būtybė yra apibūdinama kaip apsėstas veidrodis, kuris savo paviršiuje atspindi demoniškas arba monstriškas formas (Yokai.com, 2020). Būtybės vaizdinys Teigiama, jog apsėstame veidrodyje arba Ungaikio gyvenanti dvasia, geba manipuliuoti veidrodyje atsispindinčiu vaizdu, t.y. ji gali paversti į veidrodį žvelgiančio ar veidrodyje atsispindinčio žmogaus ar daikto formas į tokias kokias tik nori. Manoma, jog šią galią veidrodyje gyvenanti dvasia įgavo šimtmečių bėgyje, per kuriuos veidrodyje atsispindėjo nesuskaičiuojama gausybė jokajų, antgamtinių būtybių ar kitų dvasių formų. Sakoma, jog žmonės pažvelgę į Ungaikio veidrodinį paviršių, gali jame išvysti transformuotą, atgal į juos žvelgiančią demonišką ar monstrišką savo paties atvaizdą (Yokai.com, 2020). Sąveika Tikėta, jog žmonės, turintys Ungaikio, galėjo panauoti jo galias bei veidrodyje įkalinti kitus jokajus. Tai buvo galima padaryti aštuntojo mėnesio,...
Daugiau
Tiangou
Tiangou (kin. 天狗, Tiāngǒu, liet. Dangiškasis šuo) – vadinama legendinė kinų mitologijos būtybė, savo išvaizda primenanti juodą šunį arba kometą, kuri užtemimų metu suėda Saulę arba Mėnulį. Dangiškojo šuns simbolinė reikšmė yra nevienareikšmė. Priešimperinės Kinijos mitologijos šaltiniuose, Tiangou buvo įvardijamas kaip retai sutinkamas bei nuo blogio saugantis žvėris, tačiau vėliau šis vaizdinys pakito. Kinijos imperijos periodu, dangiškasis šuo imtas laikyti nelaimes nešančiu ir užtemimų metu, saulę ir mėnulį praryjančiu padaru. Tiangou vaizdinys priešimperinės Kinijos mitologijoje Dangiškasis šuo buvo pirmą kartą paminėtas IV a. pr. Kr. parašytoje „Kalnų ir Jūrų knygoje“ (kin. 山海經, Shānhǎi Jīng). „Kalnų ir Jūrų knygoje“ teigiama, jog „prie Jin kalno (kin. 阴山, Yīnshān) gyvenęs baltagalvis leopardas padėdavo žmonėms išvengti nelaimių ir apsisaugoti nuo blogųjų dvasių“ (Young, 2018). Šiuo istoriniu periodu kinai dar neturėjo suformavę vieningo mitologijos paveikslo, o tai savo ruožtu galėjo lemti nevienareikšmį Tiangou vaizdinį. Dangiškasis šuo buvo...
Daugiau
Šousingas
Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir yra geranoriškai nusiteikęs. Taip pat, jis nešiojasi ilgą lazdą, kurios viršuje kabo nemirtingumo eliksyras (Roberts 2004). Šousingas taip pat su savimi nešiojasi nemirtingumo persiką, kurį šis gavo iš Sivangmos (kin. 西王母 Xiwangmu, liet. „Vakarų karalienė motina“)(Godchecker 2013). Neretai šis ilgaamžiškumo dievas yra vaizduojamas kartu su dar vienu nemirtingumo simboliu – vyriškos lyties elniu. Dažniausiai Šousingas yra atsisėdęs ant šio elnio (Roberts 2004). Legendos Pasakojama, kad Šousingas iš karto gimė senas, nes motinos įsčiose praleido dešimt metų. Naktį prieš Šousingo gimimą, jo motina išvydo Pietų ašigalio žvaigždę, pagal kurią galima nustatyti žmogaus...
Daugiau
