Džongkujus
Džongkujus (鍾馗 Zhōng Kui) – kinų mitologijos personažas. Jo legenda atsirado Tangų dinastijos gyvavimo laikotarpiu, o Songų dinastijoje Džongkujus buvo priimtas į daoizmo panteoną. Tradiciškai laikomas vėlių ir kitų blogio būtybių išvarytoju bei gebančiu vadovauti 80000 demonų. Kaip globos simbolis jo atvaizdas dažnai vaizduojamas ant namų vartų bei didelės vertės daiktų. Džongkujaus mitas Džongkujus gimė Džongnano (终南 Zhongnan) kalnų apylinkėse Tangų dinastijos pradžioje. Pasak legendos jis gimė su galva panašia į panteros, apvaliomis lyg žiedai akimis, kvadratiniu veidu bei garbanotais ūsais. Nors ir labai negražus Džongkujus tapo išsimokslinusia bei talentinga asmenybe. Kaip sąžiningas žmogus, visada laikėsi teisingumo ir nebijojo jokių piktų padarų. 712 m. Tangų dinastijoje, imperatoriui Siuandzongui (唐宣宗Tang Xuānzong) sėdus į sostą, Džongkujus išvyko į Čangano (長安 Chang’an) miestą (dab. Sianas) laikyti šalies egzaminų. Egzaminus išlaikė gaudamas aukščiausius įvertinimus, ir taip užsitarnaudamas džuangjuano (狀元zhuàngyuan) titulą, kuris jam garantavo šlovę...
Daugiau
Kuafu
Kuafu (夸父 Kuāfù) – kinų mitinis didvyris, milžinas, vienos iš penkių pasaulio šalių dvasių, žemės dvasios Houtu (后土 Hòutǔ) vaikaitis. Mitologijoje pasižymėjo kaip siekęs sugauti saulę arba saulės deivę Sihę, tačiau miręs iš troškulio ir šio tikslo neįvykdęs didvyris, kuris vaizduojamas milžiniško ūgio ir su keturiomis gyvatėmis – dvejomis ausyse ir dvejomis rankose. Nors galima rasti nemažai Kuafu mito versijų, kurios neretai vienos kitoms prieštarauja, tačiau dalis detalių yra sutinkamos daugelyje iš jų. Šaltiniai rodo, jog Kuafu mitas buvo žinomas tiek Ikiimperinės Kinijos laikotarpiu – yra aprašytas Kalnų ir jūrų knygoje (山海經 Shānhǎi Jīng), tiek Imperinės Kinijos laikotarpiu – mito detalės aptariamos Huainandzi (淮南子Huáinánzi) tekstuose. Viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos mitologijos šaltinių – “Kalnų ir jūrų knygoje“ yra keletas Kuafu išvaizdos aprašymų. Jis lyginamas su paukščiu, kurio „keturi sparnai, viena akis, šuns uodega (ir kuris) terškia kaip šarka“. Taip pat čia...
Daugiau
Tamamo-no Mae
Tamamo-no Mae (jap. 玉藻前, 玉藻の前, 玉藻御前 Tamamo – no Mae, liet. „Ponia Máuras“) – kelių skirtingų moteriškų asmenybių, kurios laikomos devynuodegės lapės (jap. 九尾の狐 Kyūbi no Kitsune) įsikūnijimais japonų mitologijoje. Ji yra viena iš stipriausių jokajų (jap. 妖怪 yōkai). Tamamo-no Mae gyveno Heiano laikotarpiu. Jos planas nužudyti imperatorių nepasisekė, tačiau jos veiksmai įtakojo vieną svarbiausių pilietinių karų Japonijos istorijoje. Dėl šios priežasties Tamamo-no Mae laikoma viena iš trijų baisiausių Japonijos jokajų. Sprendžiant iš daugybės šaltinių, Tamamo-no Mae buvo labai populiari Japonijos istorijoje. Jos atsiradimas vaizduojamas įvairiuose literatūros kūriniuose, kabukyje (jap. 歌舞伎 kabuki), No teatre (能), bunraku (文楽) ir kituose menuose. Kinijoje Tamamo-no Mae, anot legendos, gimė prieš 3500 metų Kinijoje. Apie jos ankstyvąjį amžių nėra duomenų, tačiau vėliau ji tapo galinga burtininke, baltaveide auksinio kailio Devynuodege lape. Ji buvo manipuliacijos ekspertė: naudodavosi savo kerais ir žavesiu, siekdama pakeisti savo padėtį visuomenėje...
Daugiau
Dadzi
Dadzi (妲己Dájǐ) – paskutinio Šangų dinastijos karaliaus Džou mylimiausia sugulovė. Dadzi yra neigiamai pagarsėjusi Devynuodegės lapės (狐狸精 huli jing) dvasia, įsikūnijusi mergelės Su Dadzi kūne. Devynuodegė lapė taip pat turi ir savo atitikmenų Japonijoje ir Korėjoje – kicune bei gumiho. Dadzi moters personažas išgarsėjo ir paplito dėka vieno svarbiausių kinų vėlyvojo laikotarpio romanų „Dievų sukūrimas“ (封神演義 Fēngshén yǎnyì). Dadzi mitas Šangų dinastijos karalius Džou, už nepagarbą ir ištvirkavimus buvo nubaustas deivės Niuvos (女媧 Nǚwā). Deivė išsiuntė tūkstančio metų lapės dvasią sunaikinti Šangų dinastiją ir taip pamokyti nusidėjusį valdovą. Karalius Džou užkariavęs Jaosu (有蘇 Yaosu) valstiją, gavo Su Dadzi kaip karo laimikį, kartu su arkliais, avimis ir kitais galvijais. Su Dadzi buvo Su Hu dukra kilusi iš kilmingos šeimos, nepaprasto grožio ir tyrumo mergina. Tačiau prieš jai tampant karaliaus Džou sugulove, lapės dvasia nužudo Su Dadzi iščiulpdama jos sielą ir...
Daugiau
Nedža
Nedža (哪吒 nézhā) – apsaugos dievybė Kinijos liaudies religijoje. Dievybės oficialus daoistinis vardas yra „Centrinio altoriaus maršalas“ (中壇元帥 Zhōng tán yuán shuài). Taip pat vadinamas „Trečiuoju lotoso princu“ (蓮花三太子Liánhuā sān tàizǐ). Kinų padavimuose tai buvo trečiasis karalaitis, baisus nutrūktgalvis, kuriam nebuvo nieko šventa. Kitos sakmės tvirtina jį buvus tam tikra dievybe, Nefritinio imperatoriaus (玉皇 Yù Huáng) atsiųsta iš dangaus tramdyti piktųjų dvasių įžūliai savivaliaujančių žemiškąjam pasaulyje. Toji dievybė esą įsikūnijusi į Li Dzingo (李靖 Lǐ Jìng), Džou dinastijos (周朝 Zhōu cháo, XIII a. pr. Kr.) laikų narsuolio karvedžio, trečiąjį sūnų. Kilmė ir išvaizda. Pasak profesoriaus Meir Shahar (2008), Nedža dievybė yra kilusi iš indų mitologijos. Nedža dažniausiai vaizduojamas jauno amžiaus, skrendanti danguje ar jodinėjanti ant vėjo ir ugnies ratų. Kūną supa kosminis ratas, raudona damasko šilko juosta juosia pečius, ugnimi besispjaudantis ietis dešiniojoje rankoje. Kai kada būtybė vaizduojama turinti trijų...
Daugiau
