Bukčion Hanok kaimas
Bukčion Hanok kaimas (kor. 북촌 한옥마을, Bukchon hanok maeul) – tai Seulo mieste (kor. 서울시, Seoul-si) esanti, ilgą istoriją turinti, tarp Gjongbok rūmų (kor.경복궁, Gyeongbokgung), Čiangdok rūmų (kor. 창덕궁, Changdeokgung) ir Džongmjo (kor. 종묘, Jongmyo) Karališkosios šventovės įsikūrusi, tradicinė korėjietiška gyvenvietė. Ši gyvenvietė yra sudaryta iš įmantraus siaurų gatvelių bei tradicinių XIV a. korėjietiškų namų, vadinamų Hanok (kor. 한옥, Hanok) tinklo, kuris buvo išsaugotas siekiant parodyti ir priminti žmonėms 600 metų senumo, Korėjos urbanistinio kraštovaizdžio elementus. Bukčion Hanok kaimas atlieka ne tik tradicinės korėjietiškos kultūros traukos centro funkciją, bet taip pat leidžia lankytojams patirti Korėjos Džiosono periodo (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) metu vyravusią unikalią vietovės atmosferą. Hanok namų reikšmė ir išskirtinumas Hanok – tai namas, pastatytas pagal tradicinius Korėjos architektūros principus. Šio XIV a. tipo pastatams yra būdingi gilūs karnizai, padedantys sukurti šešėlį vasarą (Saulei esant aukštai dangaus...
Daugiau
Džikdži
Džikdži (kor. 직지, Jikji) arba Begun Hvasang Čiorok Burjo Džikdži Šimčie Jojėor (kor. 백운화상초록불조직지심체요절, Baegun hwasang chorok buljo jikji simche yojeol, liet. „Didžiųjų Budistų Šventikų Dzen Mokymų Antologija“) – tai seniausia pasaulyje, iki mūsų dienų išlikusi, Korėjos Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos laikotarpiu (918–1392 m.), kilnojamu metaliniu šriftu atspausdinta knyga. Siekiant susisteminti svarbiausią informaciją apie Dzen budizmą (kor. 선종, Seonjong), budistų dvasinio vadovo Beguno (kor. 백운, Baegun) pastangomis bei budistų vienuolės Mjosok (kor. 묘석, Myoseok) finansinės paramos dėka, XIV a. buvo inicijuotas šios knygos sudarymo procesas. Knygos turinys buvo pabaigtas ruošti 1372 metais, o po Beguno mirties, knyga buvo atspausdinta jo mokinių – Sokčiano (kor. 석찬, Seokchan) ir Dardamo (kor. 달담, Daldam), Korėjoje esančioje Hingdoksa šventykolje (kor. 흥덕사, Heungdeoksa) bei vėliau platinta Čiongdžiu (kor. 청주, Cheong ju) miesto apylinkėse (Kim, 2010). Knyga buvo atspausdinta 1377 metais, 78 metais anksčiau...
Daugiau
Todžiušin
Todžiušin (kor. 터주신, Teojushin) arba Džišin (kor. 지신, Jishin) – tai korėjiečių mitologijos dievybė, kuri yra laikoma žemės, ant kurio buvo pastatytas žmonių namas, globėja. Todžiušin yra priskiriama korėjiečių mitologijoje egzistuojančiai gašinų (kor. 가신, Gashin) arba žmonių namus sergėjančių dievybių grupei. Dievybės vaizdinys bei garbinimo praktika Todžiušin dievybės įsikūnijimu Korėjos šamanizme yra laikoma puodynė, kurioje yra laikomi ryžiai, žirniai arba raudonosios pupelės. Ši puodynė yra paprastai pastatoma toje žmonių kiemo vietoje, kurioje yra laikomi įvairūs fermentuoti produktai. Pati puodynė yra apdengiama iš ryžių stiebų supinta, kūgio formos skrybėle. Puodynėje esantys grūdai yra kasmet keičiami, o iš jų vėliau gaminami ryžių pyragėliai (kor. 떡, Tteok). Žmonės teigia, jog šie ryžių pyragėliai atneša laimę, todėl jais nevalia dalintis su kitais, jų taip pat negalima laužti pusiau. Todžiušin paminėjimas Huang Ujango mite Mite pasakojama, jog kaidaise didysis dangaus valdovas pamilo požemio valdovę. Pora netrukus susituokė ir po...
Daugiau
Huanungas
Huanungas (kor. 환웅, Hwanung) arba Šin Ši (kor. 신시, Shin-Shi) – tai Korėjos mitologijos figūra, suvaidinusi svarbų vaidmenį Korėjos įkūrimo legendoje. Huanungas yra laikomas Dangaus karaliaus Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnumi bei Danguno (kor. 당운, Dangun) – pirmosios Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) karalystės įkūrėjo, tėvu. Huanungas yra plačiau aprašytas Danguno mite, kuris yra randamas „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) knygoje. Danguno mitas „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygoje rašoma, jog Huanungas buvo janesnysis Dangaus valdovo Huanino sūnus, o tai reiškė, kad jis neturėjo teisės paveldėti savo tėvo sosto. Vieną kartą Dangaus valdovas pastebėjo, kad jo sūnus Huanungas išreiškė savo susidomėjimą Žemės žmonėmis bei jų gyvenimiškais reikalais. Dėl šių priežasčių Huaninas nusprendė nusiųsti Huanungą į Žemę, kad šis joje įvestų tvarką bei panaikintų žmonių tarpe vyravusį chaosą. Teigiama, jog Huaninas surado tam tinkamą vietą Žemėje ir nusprendė apgyvendinti savo sūnų vietovėje aplink Tebeko kalnus (kor. 태백,...
Daugiau
Akmens senelis
Akmens seneliai arba Dolharubangai (kor. 돌하르방, Dolhareubang) – tai Pietų Korėjos Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jeju-do) esančios didelės akmens statulos, kurias žmonės laiko vaisingumo ir saugumo dievybėmis. Šios akmens statulos būdavo statomos prie vartų, siekiant apsisaugoti nuo tarp realybių keliaujančių demonų. Pavadinimo variacijos Šios akmeninės dievybės pasižymėjo savo vardo variacijų gausa. Jų pavadinimas nebuvo vienodas ir skyrėsi kiekviename Džedžiu salos regione. Vienos jų buvo vadinamos Usokmokais (kor. 우석목, Useokmok), kitos – Boksumoriais (kor. 벅수머리, Beoksumeori), trečios – Musokmokais (kor. 무석목, Museokmok). Kadangi dėl specifinio Džedžiu salos gyventojų dialekto buvo sunku nustatyti šių statulų pavadinimų reikšmę, mokslininkai nusprendė joms suteikti vieną, bendrinį pavadinimą. 1971 metais šioms akmens dievybėms buvo suteiktas oficialus Dolharubango vardas, kurio tiesioginis vertimas iš korėjiečių kalbos reiškia „akmens senelis“. Jos taip pat buvo pripažintos Pietų Korėjos tautinio paveldo objektais (Visit Korea). Akmeninių dievybių skiriamieji bruožai Džedžiu saloje esantys akmens seneliai yra iškalti iš bazalto akmens. Statulos...
Daugiau
