Jonduinghuo žibintų festivalis
Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) – didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, kuri yra skirta švęsti Budos gimtadienį. Šis festivalis įvyksta pagal mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, bet dažniausiai įvyksta vieną balandžio arba gegužės savaitgalį prieš Budos gimimo dieną. 2020 m. Jonduinghuo buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą (UNESCO Intangible Cultural Heritage 2020). Pavadinimo reikšmė Festivalis yra žinomas kaip Jonduinghuo, bet dažnai yra išverčiamas kaip lotoso žibintų festivalis arba žibintų uždegimo festivalis (pavadinime: kor. 연, yeon – lotosas, kor. 등, deung – žibintas). Lotosas budizme siejamas su tyrumu, ištikimybe ir yra laikomas šventu. Ši gėlė yra nušvitimo simbolis tiem, kurie meditavo arba medituos pagal budizmo dėsnius, bei jais pasikliaus ir bus jų sekėjais. Lotosas yra saulė – aktyviausias dievų elementas (Ward 1952, p. 135). Todėl šventė pavadinta būtent lotoso žibintų festivaliu....
Daugiau-130x130.jpg)
Imperatorė Mjongsong
Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851–1895) – dar vadinama karaliene Min (kor. 여왕 민, Yowang Min), yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus ir pirmojo Korėjos imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제, Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min Korėjoje tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu. Galiausiai jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos įtakos kitiems. Ankstyvasis gyvenimas Šios moters tikrasis vardas yra Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiungo Mino (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008). Min buvo vienintelė Min Či-Roko (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių neteko tėvus, vėliau ją priglaudė giminės Seule (kor. 서울, Seoul). Iš našlaitės tapo karaliene dėl uošvio politinių tikslų. Naujoji...
Daugiau
Pektusanas
Pektusanas (kor. 백두산, Baegdu-san), kuris dar yra vadinamas Čiangbai kalnu (kin. 长白山, Zhǎngbáishān) – tai aktyvus, 2,744 metrų aukščio, stratovulkanas, stūksantis Šiaurės Korėjos Rjangango (kor. 량강도, Ryanggang-do) ir Kinijos Liaudies Respublikos Džilino (kin. 吉林省, Jílín shěng) provincijų pasienyje. Tai yra aukščiausias Korėjos pusiasalyje bei Šiaurės Kinijoje esantis stratovulkanas, kurio viduryje taip pat tyvuliuoja žymusis, vulkaninės kilmės Čiondži (kor. 천지, Cheonji, kin. 天池, Tiānchí, liet. Rojaus) ežeras. Pektusanas vaidina svarbų mitologinį ir kultūrinį vaidmenį abiejų šiuolaikinių Korėjos valstybių visuomenėse (šie geografiniai objektai yra laikomi visos Korėjos dvasiniais namais). Kalno pavadinimas yra minimas abiejuose šalių himnuose, jis taip pat yra pavaizduotas ir Šiaurės Korėjos nacionalinėje emblemoje. Šiaurės Korėja laiko šį geografinį objektą savo nacionalinio pasididžiavimo simboliu bei neretai išnaudoja jo vaizdinį kaip efektyvų propagandos įrankį. Pirmasis Pektusano paminėjimas bei jo vardo variacijos Dabartinis korėjietiškas Pektusano pavadinimas buvo pirmą kartą užfiksuotas XIII...
Daugiau
Nesėkmes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai
Pietų Korėjos kultūra išsiskiria savo prietarų gausa. Nepaisant išorinio, vizualinio Korėjos Respublikos modernumo bei jos pažangos ir pasaulinės lyderystės technologijų srityje, šalyje vis dar yra gajos šamanizmo tradicijos. Iš jo kilę prietarai, kurie yra susiję su įvairių veiksmų atlikimu bei kasdienių situacijų valdymu, iki šiol daro reikšmingą įtaką šiuolaikinių korėjiečių gyvenime. Prietarai yra įvairūs: vieni jų pranašauja apie galimą laimę ar sėkmę, o kiti atvirkščiai – kalba apie galimas nesėkmes bei nelaimes. Šiame enciklopediniame straipsnyje trumpai apžvelgiami geriausiai žinomi, nesėkmes bei nelaimes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai. Nesėkmes pranašaujantis skaičius „4” Pietų Korėjos, o taip pat ir kitų Rytų Azijos šalių, tokių kaip Kinija ar Japonija, žmonės tiki, kad skaičius „4” yra nesėkmes bei nelaimes pranašaujantis ženklas. Taip yra todėl, nes skaičius keturi korėjiečių kalboje (kor. 사, Sa), panašiai kaip ir skaičius keturi kinų (kin. 四, Sì) ar japonų (jap....
Daugiau
Bukčion Hanok kaimas
Bukčion Hanok kaimas (kor. 북촌 한옥마을, Bukchon hanok maeul) – tai Seulo mieste (kor. 서울시, Seoul-si) esanti, ilgą istoriją turinti, tarp Gjongbok rūmų (kor.경복궁, Gyeongbokgung), Čiangdok rūmų (kor. 창덕궁, Changdeokgung) ir Džongmjo (kor. 종묘, Jongmyo) Karališkosios šventovės įsikūrusi, tradicinė korėjietiška gyvenvietė. Ši gyvenvietė yra sudaryta iš įmantraus siaurų gatvelių bei tradicinių XIV a. korėjietiškų namų, vadinamų Hanok (kor. 한옥, Hanok) tinklo, kuris buvo išsaugotas siekiant parodyti ir priminti žmonėms 600 metų senumo, Korėjos urbanistinio kraštovaizdžio elementus. Bukčion Hanok kaimas atlieka ne tik tradicinės korėjietiškos kultūros traukos centro funkciją, bet taip pat leidžia lankytojams patirti Korėjos Džiosono periodo (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) metu vyravusią unikalią vietovės atmosferą. Hanok namų reikšmė ir išskirtinumas Hanok – tai namas, pastatytas pagal tradicinius Korėjos architektūros principus. Šio XIV a. tipo pastatams yra būdingi gilūs karnizai, padedantys sukurti šešėlį vasarą (Saulei esant aukštai dangaus...
Daugiau
