Nušu raštas
Nušu raštas Nušu atsiradimas Kinijoje valstietėms moterims išsilavinimas įprastai buvo neprieinamas, jos nemokėjo oficialių kinų rašmenų, tad norėdamos užrašyti savo mintis ir jomis pasidalyti su kitomis moterimis, jos sukūrė savo raštą – nušu (kin. 女書 nüshu), kuris išvertus ir reiškia „moterų raštas“. Šis raštas atsirado Dziangjonge (kin. 江永 Jiangyong), Hunano provincijoje, Kinijos pietuose. Dziangjongo moterys naudojo nušu laiškams draugėms, vestuvių linkėjimams, garbinimo tekstams, biografinėms raudoms, liaudies pasakoms ir kitiems tekstams rašomiems eilėraščio pavidalu. Šis raštas moterims buvo labai svarbus, nes padėjo užmegzti ir palaikyti tarpusavio ryšius, kurie buvo itin svarbūs norint išlikti stiprioms ir nepalūžti vyrų dominuojamoje visuomenėje (Liu, 2015), bet taip pat nušu raštas užtikrino ir konfucianistinių doktrinų įtvirtinimą žemesnės klasės moterų tarpe (Yan, 2023). Nušu tekstuose moterys atskleisdavo savo jausmus ir išgyvenimus, tad teksto autorėms mirus, dažnai kartu su jomis buvo palaidojami ar sudeginami ir jų nušu...
Daugiau
Ugnies šunys (Bulge)
Ugnies šunys, arba Bulge (kor. 불 개, bul gae), yra mitiniai padarai korėjiečių mitologijoje. Vadinami šunų žvėrimis iš Tamsos karalystės, Ugnies šunys korėjiečių mitologijoje visada vejasi Saulę ir Mėnulį, sukelia užtemimus, nes įkanda dangaus kūnams. Šios mitologinės būtybės paaiškina tokius reiškinius, kaip Saulės ir Mėnulio užtemimai (Chung 2014, p. 205). Mitas Mitas, užfiksuotas veikale Liaudies mitai iš Korėjos (kor. 한국의 썰워, hangugui seolwo), pasakoja, kad danguje buvo daug sferų. Vienoje iš jų, Tamsos karalystėje, Tamsos karalius Gamangnara ( kor. 가막나라, gamangnara) buvo nuo visko pavargęs. Mite pasakojama, kad karalius pradėjo nekęsti tamsos ir ilgėtis dangaus kūnų šviesos: Saulės ir Mėnulio. Gamangnara nusprendė šias šviesas sugauti, o tam padaryti nusiuntė savo nuožmų žvėrį – Ugnies šunį Bulge (kor. 불 개, bul gae). Savo šeimininko įsakymu Ugnies šuo nusprendė pirmiausia pulti Saulę, bet, atsikandęs jos ir norėdamas nunešti į Tamsos karalystę, nudegė nasrus. Saulė buvo per karšta. Ugnies...
Daugiau
Mapo tiltas
Mapo tiltas (kor. 마포대교, Mapodaegyo) – tai 1 400 m ilgio tiltas, Pietų Korėjos sostinėje Seule. Jis jungia du – Mapo (kor. 마포, Mapo) ir Jongdiungpo (kor. 영등포구, Yeongdeungpo) rajonus, esančius skirtingose Hangano (kor. 한강, Hangang) upės krantuose. Šis tiltas pradėtas statyti 1968-ųjų metų vasarį, statybos truko virš dvejų metų. Tik pastatytas tiltas pavadintas Seulo tiltu (kor. 서울대교, Seuldaegyo), bet 1984-aisiais buvo pervadintas į Mapo tiltą. Mapo tiltas ir savižudybės Mapo tiltas, geriau žinomas kaip Korėjos mirties tiltas. Pietų Korėja pagal savižudybių skaičių patenka į pirmą dešimtuką – čia kiekvieną dieną vidutiniškai 43 žmonės nusprendžia pakelti ranką prieš save. Priežastys skirtingos, bet išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių: tai problemos, kylančios šeimoje, mokykloje, nelaiminga meilė, sparčiai besivystanti šalies ekonomika, visuomenės spaudimas, stipri konkurencija – siekiama būti sėkmingam, gerai pasirodyti visuomenėje, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir t. t. Šios problemos ir nuolatinis tobulumo...
Daugiau
Kinų nagų apsaugos priemonės
Kinų nagų apsaugos priemonės (kin. 指甲套 zhijiatao) – tai vėlyvos Čingų (kin. 清, Qīng) dinastijos (1644-1911) mandžiūrų (kin. 滿洲族, Mǎnzhōuzú), dažniausiai moterų naudotos, nuo 3 iki 15 cm. nagą gaubiančios priemonės, saugančios nagus nuo išorės veiksnių. Jos naudotos norint nagus išlaikyti ilgus ir taip parodyti savo aukštą padėtį visuomenėje. Apsaugos dažniausiai mūvimos ant vieno, dviejų ar trijų pirštų, tačiau leista jas mūvėti ir ant visų keturių. Ant nykščio mūvima nebuvo dėl nepatogumo. Nagų apsaugos priemonės gamintos iš brangiųjų metalų, inkrustuojamos brangakmeniais, tad dėl savo puošnumo gali būti priskiriamos ir papuošalams. Istorinis kontekstas XVII a. Mingų (kin. 明, Míng) dinastijos valdymą pakeitė mandžiūrai. 1644 m. Šiaurės Rytų Kinijos Mandžiūrijos regiono tautai užėmus dabartinę sostinę Pekiną, o 1680 m. ir visą Kiniją, buvo įvestas Čingų dinastijos valdymas (Elman, 2020). Šis tęsėsi iki 1911 (arba 1912) m. Jam būdingos ekonominės ir politinės...
Daugiau
Sasang tradicinė medicina
Sasang tradicinė medicina (kor. 사상의학, sasang-uihak) – tai korėjiečių medicina, klasifikuojanti žmones į keturis kūno tipus – didesnįjį In (kor. 태음인, taeum-in), didesnįjį Jang (kor. 태양인, taeyang-in), mažesnįjį In (kor. 소음인, soeum-in), mažesnįjį Jang (kor. 소양인, soyang-in). Žmonių skirstymas į tipus naudojamas kaip būdas gydyti holistiniu metodu, žolelėmis ir akupunktūra (Lee et al, 2014). Pasak šį gydymo būdą XIX a. įtvirtinusį Lee Jema (kor. 이제마), tos pačios ligos gydymo metodai turi būti pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai. Sasang medicina turi panašumų su tradicine kinų medicina, tačiau apibrėžiama kaip atskira medicinos sistema, nes diegia naujoves tam tikrų Rytų Azijos filosofinių aspektų atžvilgiu. Istorija Sasang medicina pagal kūno tipus buvo išvystyta Korėjoje XIX a. pab. Jai įtakos turėjo Rytų filosofija, konfucianizmo tradicijos ir In Jang – priešingi, tačiau vienas kitą papildantys – principai. Jos įkūrėju laikomas Lee Jema (1837-1900). Viso jo gyvenimo...
Daugiau
