Ugnies šunys (Bulge)
Ugnies šunys arba Bulge (kor. 불 개, bul gae) yra mitiniai ugnies šunys korėjiečių mitologijoje. Vadinami šunų žvėrimis iš tamsos karalystės, Ugnies šunys korėjiečių mitologijoje visada vejasi saulę ir mėnulį, ir sukelia užtemimus, įkasdami į dangaus kūnus. Šios mitologinės būtybės paaiškina tokius reiškinius, kaip saulės ir mėnulio užtemimai (Chung 2014, p. 205). Mitas Mitas, užfiksuotas veikale „Liaudies mitai iš Korėjos“ (kor. 한국의 썰워, hangugui seolwo), pasakoja, kad danguje buvo daug sferų. Vienoje iš jų, Tamsos karalystėje, tamsos karalius Gamangnara ( kor. 가막나라, gamangnara) buvo pavargęs nuo visko. Mitas pasakoja, kad karalius pradėjo nekęsti tamsos ir ilgėtis dangaus kūnų šviesos: saulės ir mėnulio. Gamangnara nusprendė šias šviesas sugauti, o tam padaryti nusiuntė savo nuožmų žvėrį, ugnies šunį Bulge (kor. 불 개, bul gae). Savo šeimininko įsakymu, Ugnies šuo nusprendė pirmiausia atakuoti saulę, bet atsikandęs jos ir norėdamas nunešti atgal į...
Daugiau
Mapo tiltas
Mapo tiltas (kor. 마포대교, Mapodaegyo) – tai 1 400 m ilgio tiltas, esantis Pietų Korėjos sostinėje Seule. Jis jungia du – Mapo (kor. 마포, Mapo) ir Jongdiungpo (kor. 영등포구, Yeongdeungpo) – rajonus, esančius skirtingose Hangano (kor. 한강, Hangang) upės krantuose. Šis tiltas pradėtas statyti 1968-ųjų metų vasarį, statybos truko virš dvejų metų. Tik pastatytas tiltas vadinosi Seulo tiltu (kor. 서울대교, Seuldaegyo), bet 1984-aisiais buvo pervadintas į Mapo tiltą. Mapo tiltas ir savižudybės Mapo tiltas labiau žinomas kaip Korėjos mirties tiltas. Pietų Korėja pagal savižudybių skaičių patenka į pirmąjį dešimtuką – informuojama, jog čia kiekvieną dieną vidutiniškai 43 žmonės nusprendžia pakelti ranką prieš save. Priežastys skirtingos, bet išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių: tai problemos, kylančios šeimoje, mokykloje, nelaiminga meilė bei sparčiai besivystanti šalies ekonomika, visuomenės spaudimas, stipri konkurencija – siekiama būti sėkmingu, gerai pasirodyti visuomenei, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir t.t. Šios...
Daugiau
Kinų nagų apsaugos priemonės
Kinų nagų apsaugos priemonės (kin. 指甲套 zhijiatao) – tai vėlyvos Čingų (kin. 清, Qīng) dinastijos (1644-1911) mandžiūrų (kin. 滿洲族, Mǎnzhōuzú), dažniausiai moterų naudotos, nuo 3 iki 15 cm. nagą gaubiančios priemonės, saugančios nagus nuo išorės veiksnių. Jos naudotos norint nagus išlaikyti ilgus ir taip parodyti savo aukštą padėtį visuomenėje. Apsaugos dažniausiai mūvimos ant vieno, dviejų ar trijų pirštų, tačiau leista jas mūvėti ir ant visų keturių. Ant nykščio mūvima nebuvo dėl nepatogumo. Nagų apsaugos priemonės gamintos iš brangiųjų metalų, inkrustuojamos brangakmeniais, tad dėl savo puošnumo gali būti priskiriamos ir papuošalams. Istorinis kontekstas XVII a. Mingų (kin. 明, Míng) dinastijos valdymą pakeitė mandžiūrai. 1644 m. Šiaurės Rytų Kinijos Mandžiūrijos regiono tautai užėmus dabartinę sostinę Pekiną, o 1680 m. ir visą Kiniją, buvo įvestas Čingų dinastijos valdymas (Elman, 2020). Šis tęsėsi iki 1911 (arba 1912) m. Jam būdingos ekonominės ir politinės...
Daugiau
Sasang tradicinė medicina
Sasang tradicinė medicina (kor. 사상의학, sasang-uihak) – tai korėjiečių medicina, klasifikuojanti žmones į keturis kūno tipus – didesnįjį In (kor. 태음인, taeum-in), didesnįjį Jang (kor. 태양인, taeyang-in), mažesnįjį In (kor. 소음인, soeum-in), mažesnįjį Jang (kor. 소양인, soyang-in). Žmonių skirstymas į tipus naudojamas kaip būdas gydyti holistiniu metodu, žolelėmis ir akupunktūra (Lee et al, 2014). Pasak šį gydymo būdą XIX a. įtvirtinusį Lee Jema (kor. 이제마), tos pačios ligos gydymo metodai turi būti pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai. Sasang medicina turi panašumų su tradicine kinų medicina, tačiau apibrėžiama kaip atskira medicinos sistema, nes diegia naujoves tam tikrų Rytų Azijos filosofinių aspektų atžvilgiu. Istorija Sasang medicina pagal kūno tipus buvo išvystyta Korėjoje XIX a. pab. Jai įtakos turėjo Rytų filosofija, konfucianizmo tradicijos ir In Jang – priešingi, tačiau vienas kitą papildantys – principai. Jos įkūrėju laikomas Lee Jema (1837-1900). Viso jo gyvenimo...
Daugiau
Šiuolaikinės japonės moters grožio standartai
Grožis Oksfordo žodyne yra apibrėžiamas kaip kombinacija tokių klasių kaip figūra, spalva, forma, kuri patenkina estetikos pojūtį, ypač išvaizdos. Japonijoje grožis yra svarbi kultūros dalis. Moterims grožio standartai yra ypač aukšti ir neretai labai sunkiai arba išvis nepasiekiami (Zeilinger 2015). Kiekvienoje šalyje grožis yra vertinamas skirtingai: moteris kuri vienoje kultūroje yra laikoma gražia, kitoje gali būti vertinama kaip „niekuo ypatinga“ (Cho 2012, p. 1). Grožio yra siekiama dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip noro įtikti visuomenėje, kultūros, tradicijų ar tam, kad patiktum pats sau (Croat 2010). Japonijoje moters grožis puoselėjamas jau nuo seniausių laikų, tačiau tai labai svarbu ir šiais laikais. Tiek anksčiau, tiek dabar keliami aukšti standartai. Dar Heian laikotarpiu Japonijoje grožio standartu buvo laikoma turėti kiek įmanoma ilgesnius plaukus, kuriuos moterys nešiodavo kitaip nei Kinijoj (kur jie būdavo surišti į kuodukus), palaidus už nugaros. Kadangi kaip ir dabar...
Daugiau
