Nihonga
Nihonga (日本画 Nihon-ga, liet. „japoniško stiliaus paveikslai“) – japoniško stiliaus tapyba, kuri prasidėjo Meidži laikotarpyje (明治時代 Meiji-jidai, 1868-1912). Šio aspekto tikslas Japonijos mene buvo išsaugoti esančias meno tradicijas ir sukurti šiuolaikinį kultūrinį tapatumą. Tuo metu, kai Japonijoje buvo įtempti santykiai tarp tradicijų ir naujovių, neišvengiamą svarbą turėjo nihonga tapybos vystymąsis, menininkai dėjo pastangas, kad atkreiptų subalansuotą dėmesį į jų savitą Rytų Azijos paveldą ir išraiškingas galimybes Vakarų tapyboje (Buckley, 2002). Istorija Meidži laikotarpiu Japonija patyrė drastiškas reformas beveik kiekviename socialiniame lygmenyje. Ankstesnysis valdovas feodalas Tokugava Iejasu (徳川家康 Tokugawa Ieyasu) buvo priverstas perduoti valdžią imperatoriui Meidži, o vėliau buvo perkeltas į rytus nuo Japonijos sostinės Kioto ir Tokijo. Tuo metu buvo dedamos pastangos modernizuoti Japoniją ir restruktūrizuoti Japonijos visuomenę siekiant industrializacijos didėjimo ir technologinės pažangos dėl noro sėkmingai atspindėti Vakarų valdžios modelį. Dėl šios priežasties, Japonijos vyriausybė skatino amatininkus ir mokslininkus studijuoti užsienyje...
Daugiau
Sekigaharos mūšis
Sekigaharos mūšis – tai 1600 m. spalio 21 d. vykęs mūšis Japonijoje, tarp Rytų ir Vakarų armijų. Rytų (rytų Japonijos klanų) armija, ištikima Tokugavai Iejasu, kuris pats jai ir vadovavo, o Vakarų (vakarų Japonijos klanų) armija ištikima Tojotomiui Hidejoriui, vadovaujama Išidos Micunario. Šis mušis nulėmė Japonijos ateitį užbaigus Sengoku laikotarpį ir gražinus taiką ilgam laikui (Davis 1999, p. 207-208). Priežastys Oda Nobunaga lėtai įtvirtino savo valdžia didelėje Japonijos dalyje ir kontroliavo tuometinį šogūną, Ašikaga Jošiaki. Ašikaga bandė pasišalinti iš šios keblios padėties 1573 m. užpuldamas Nobunagą. Šis sąmokslas nepavyko ir kurio pasekoje baigėsi jo, kaip šioguno, valdymas. Valdžia atiteko Nobunagai. Oda Nobunaga buvo išduotas savo vasalo, Akečio Micuhide 1582 m. ir per Kioto antpuolį pasidarė seppuku (ritualinė savižudybė). Po šio įvykio Tojotomis Hidejošis nusprendė atkeršyti už Nobunagą ir paimti Japonijos valdžia į savo rankas (Davis 1999, p. 205). Tačiau...
Daugiau
Kimono
Kimono (着物 kimono, liet. „apsivelkamas daiktas“) – tradicinis japonų drabužis. Šį apdarą dėvėjo vyrai, moterys ir vaikai. Dažniausiai rūbas vilkimas per tradicinius festivalius arba ceremonijas, nors seniau japonai kimono vilkėdavo praktiškai kiekvieną dieną. Kimono – tai „T“ formos tiesus drabužis, siekiantis kelius, jo rankovės labai ilgos, prie apdaro yra skirta plati juosta obis (帯 obi), kuris užrišamas nugaroje. Dabar kimono dažniausiai dėvi moterys ypatingomis progomis. Pagal tradicijas neištekėjusios moterys dėvėjo kimono, kuris vadinamas furisode (振袖 furisode). Keletas vyresnio amžiaus moterų ir vyrų vis dar dėvi kimono kasdien. Vyrai vilki kimono dažniausiai per vestuves, arbatos ceremonijas ir kitomis oficialiomis progomis. Istorija Kimono, vaizduojantis Japonijos kultūrą ir paveldą, yra įvairių tipų, kurie reprezentuoja kiekvieną metų laiką bei progą. Naros laikotarpiu (奈良時代 Narajidai) japonai vilkėjo atskirus drabužius. Drabužį sudarė apatinė ir viršutinė dalis, sijonas arba kelnės, dažnas buvo ir vientisas drabužių derinys. Heiano laikotarpiu (平安時代 Heianjidai) įsigalėjo nauja siuvimo...
Daugiau
Vako piratai
Vako piratai (倭寇; Wōkòu– kiniškai, Wakō– japoniškai, 왜구; Waegu– korėjietiškai), tiesiogiai verčiami kaip „nykštukai piratai“ arba „japonai piratai“ buvo piratai, kurie puldinėjo Kinijos, Japonijos bei Korėjos krantus. Vako piratų etniškumas buvo maišytas. Šių piratų aktyvumo didžiausias padidėjimas buvo XVI a. Išskiriamos dvi pagrindinės vako piratų eros – ankstyvoji ir vėlyvoji (So 1975). Ankstyvoji era Pagrindinės Vako piratų bazės buvo Cušima bei Iki ir Goto salynai. Džong Mongdžu (Jeong Mong-ju) buvo išsiųstas iš Korėjos į Japoniją susitvarkyti su problema, ir jo vizito metu Kiūšiū valdytojas Imagava Sadajo sugebėjo pažaboti ankstyvuosius vako, vėliau sugrąžindamas jų pavogtą turtą bei pagrobtus žmones į Korėją. 1405 m. Ašikaga Jošimicu nusiuntė dvidešimt sulaikytų piratų į Kiniją, ten jie buvo gyvi išvirti katile Ningbo mieste (Arano 2005). Pagal Korėjos istorinius įrašus, vako piratai buvo ypač aktyvūs maždaug nuo 1350 m. Po beveik kasmetinių invazijų pietinėse Džolos ir Gjongsango provincijose,...
Daugiau
Kintaro
Kintaro (金太郎 Kintarō, liet. „Auksinis berniukas“) – japonų folkloro didvyris. Nuo vaikystės apdovanotas antžmogiškomis jėgomis, užaugęs Kintaro tapo didvyriu samurajumi. Nors Kintaro, kaip samurajaus, istorija greičiausiai pagrįsta tikros asmenybės – garsaus kario Sakata no Kintokio gyvenimu, iš tiesų jis yra legendinis personažas. Kintaro vaizduojamas kaip raudonos odos spalvos berniukas, apsirengęs tik krūtinės apsaugą, (daiktas primenantis prijuostę, kurį senovės Japonijoje vaikai vilkėdavo vietoje rūbų), ant kurios būdavo užrašytas rašmuo 金 (kin), reiškiantis auksą, ir dažnai laikantis kirvį (masakari)), kuriuo kirsdavo medžius bei gindavo mišką nuo pabaisų. Kintaro atsiradimas Nors yra keletas mito versijų, pasakojančių apie Kintaro gimimą, pats populiariausias yra šis. Sakata buvo karys iš Kioto, įsimylėjęs nuostabią jauną ir kilmingą moterį ir ją vedęs. Tačiau netrukus jis įsivėlė į rūmų intrigas ir dėl piktų apkalbų, kurias paskleidė jo galios pavydintys rūmininkai, buvo išvarytas kartu su mylimąja. Sakoma, jog Sakata žuvo...
Daugiau
Hačiko
Hačiko (ハチ公 Hachikō) – Akita Inu veislės šuo, gimęs 1923 m. lapkričio 10 d. Odatėje, Akitos prefektūroje, esančioje Tohoku regione, šiaurės Japonijoje (The Japan Times 2011). Hačiko žinomas dėl to, kad iki paskutinės gyvenimo dienos buvo ištikimas savo šeimininkui. Šuo nugaišo 1935 m. kovo 8 d., sulaukęs 11 metų. Šiandien šis šuo vienas iš labiausiai atpažįstamų Japonijos fenomenų. Pačių japonų vadinamas čiuken Hačiko (忠犬ハチ公 chūken Hachikō, liet. „ištikimasis šuo Hačiko“). Jis taip pat laikomas ištikimybės simboliu (Thangham 2007). Hačiko gyvenimas Hidesaburo Uenas (上野 英三郎 Ueno Hidesaburō), Tokijo imperatoriškojo universiteto (dabar – Tokijo universiteto) Žemės ūkio fakulteto profesorius, labai mėgo gyvūnus ir visada norėjo įsigyti šuniuką. Ši svajonė 1924 m. tapo realybe, kai vienas iš profesoriaus studentų, dirbusių Akitos prefektūros savivaldybėje, padovanojo jam Akita Inu veislės šuniuką. Hidesaburo Uenas pavadino šunelį Hačiko (Bouyet 2002, p. 5). Kol profesorius gyveno, kiekvieną dieną Hačiko, rodydamas meilę ir dėkingumą, lydėdavo šeimininką iki...
Daugiau
Naujųjų metų žaidimai Japonijoje
Naujieji metai (正月 Shōgatsu) yra bene svarbiausia šventė Japonijoje, turinti savų papročių ir tradicijų. Nuo 1873 m. oficialiai japonų Naujieji metai švenčiami pagal Grigaliaus kalendorių kiekvienų naujų metų pirmą dieną – sausio 1 d. Dauguma įmonių nuo sausio 1 d. iki sausio 3 d. uždaromos. Tai duoda šeimoms galimybę susirinkti ir pabūti kartu. Susirinkus visai šeimai kartu švęsti Naujųjų metų, įprasta žaisti daug naujametinių žaidimų. Hanecuki Hanecuki (羽根突き Hanetsuki) – vienas iš daugelio tradicinių japonų žaidimų, panašus į badmintoną. Pasak istorijos, hanecuki buvo naudojamas kaip ritualas egzorcizmo metu, jis vėliau tapo mergaičių žaidimu Muromači laikotarpiu (室町時代 Muromachijidai) (1333–1568 m.). Hanecuki žaidžiamas be tinklelio, naudojant stačiakampę medinę raketę, vadinamą hagoita (羽子板 hagoita), ir ryškiaspalvę plunksnelę, vadinamą hane (羽根 hane), pagamintą iš kieto muilamedžio ir keleto plunksnų. Per Naujuosius metus šį žaidimą tradiciškai žaisdavo merginos, o dabar gali būti žaidžiamas vieno arba kelių žaidėjų. Šio žaidimo tikslas yra atmušti plunksnelę...
Daugiau
Ikebana
Ikebana (生け花 ikebana, liet. „gyvosios gėlės“), arba kado (華道 kadō, liet. „gėlių kelias“), – tai japoniškas gėlių komponavimo menas, gyvuojantis jau 600 metų ir turintis daug įvairių stilių. Atsiradimo istorija Nors tiksliai pasakyti, kaip atsirado ikebana, yra sunku, manoma, kad ji į Japoniją atkeliavo VI a. per budizmą. Tuo metu budistų vienuoliai pradėjo puošti šventyklų altorius gėlių kompozicijomis, tačiau tai buvo tik šio meno užuomazgos. Kaip tradicinis japoniškas menas, ikebana atsirado maždaug XIV a. pab. – XVI a. vid. Muromači periode (室町時代 Muromachi-jidai). Tačiau tuo metu ikebana dar nebuvo populiariosios kultūros dalis. Šiuo laikotarpiu japonų feodalai ir generolai paskirdavo menininkus, atsakingus už estetiką. Kai kurių iš jų specializacija buvo sukomponuoti gėles pagal šakelę, įstatytą vazos centre. Šis gėlių komponavimo stilius vadinosi tatebana (立て花 tatebana, liet. „stovinčios gėlės“). Nuo to laiko pradėjo augti gėlių komponavimo meistrų skaičius. Vienuolis Ikenobo Senkei (池坊線形 Ikenobō Senkei) – vienas įtakingiausių to laikotarpio...
Daugiau
Macumoto pilis
Macumoto pilis (松本城 Matsumoto-jō) baigta statyti XVI a. pab. yra viena seniausių pilių Japonijoje, esanti Macumoto mieste, Nagano prefektūroje. Dar žinoma Varnos (烏城 Karasu-jō) vardu, dėl juodų sienų ir stogų, kurie atrodo, kaip besiskleidžiantys sparnai. Pilis yra įtraukta į Japonijos nacionalinių vertybių sąrašą ir turi seniausią donžoną (pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis bokštas) šalyje. Pilis pastatyta iš akmens ir medžio, kitaip negu dauguma, pastatyta lygumoje, netoli upės. Kadangi nebuvo nė karto pilnai sugriauta, pilies interjere ir eksterjere yra išlikę daug autentiškų detalių. Macumoto miestas Esantis 221 km nuo Tokijo, beveik Nagano prefektūros centre, miestas įsikūrė aplink žymiąją Macumoto pilį. Apsuptas Japonijos alpių, pasižymi išlaikytomis tradicijomis, išliko daug Meidži eros statinių, kurie susipynė su šiuolaikine architektūra. Istorija Pilies istorija prasideda Kovojančių žemių (戦国時代 Sengoku jidai) (politinių intrigų ir karinių konfliktų) periode. 1504 m. Šimadačis Sadanaga iš Ogasavaros klano pastatė fortą, apsiginti nuo užpuolėjų....
Daugiau
Moteriškos mokyklinės uniformos Japonijoje
Mokyklinė uniforma – standartizuota apranga, skirta dėvėti mokykloje. Uniforma sukuria vieningą organizacijos įvaizdį ir simbolizuoja narių statusą visuomenėje. Japonijoje mokyklines uniformos jau gyvuoja apie 150 metų. Japonai turi specialų žodį, apibūdinant mokyklinę uniformą – seifuku ir maždaug 95% vidurinių mokyklų Japonijoje yra įvedusios uniformą kaip privalomą aprangą. Tombou uniformų muziejus, yra vienintelė mokyklinių drabužių saugykla Japonijoje. Šis muziejus yra įsikūręs netoli Tombou mokyklinių uniformų gamyklos, kurioje siūlai paverčiami audiniais moksleivių uniformoms visoje šalyje. Okajama yra Japonijos uniformų sostinė ir jeigu vilkite Japonišką mokyklinę uniformą, greičiausiai ji yra iš Okajamos. Tombou Uniformų Muziejuje kostiumuoti manekenai yra surikiuoti eilės tvarka pagal chronologiją – taip parodoma uniformų evoliucija. Meidži periodu (1868-1912), Japonija staiga ėmė vytis Vakarus, į savo šalį priimdama daugybę užsienietiškų idėjų, madų ir technologijos atradimų, įdomumo dėlei paminėtina, kad tarp jų yra ir naujausių šaunamųjų ginklų naudojamų armijoje. Su tuo atsirado...
Daugiau
