Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kavinių kultūra Japonijoje

Parašė Edita Kriaučiūnaitė - 2015-06-04 - Japonija

Kavinių kultūra Japonijoje – vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, pradėjęs sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kaip teigia Mike Oakland (2011). Tradicinės japonų kavinės yra vadinamos kissaten (喫茶店), pažodžiui verčiant iš japonų kalbos – „arbatos kambarys“. Juose prekiaujama kava, arbata, lengvais užkandžiais. Kadangi didžioji dalis jų buvo įkurtos praeitame amžiuje, interjeras dažnai būna nostalgiškas ir tuo pačiu jaukus. Tačiau Japonijos kavinių kultūra neapsiriboja vien tradicinėmis vietomis. Egzistuoja labai gausus teminių kavinių pasirinkimas, kuriose galima sutikti įvairių gyvūnų, mėgautis liokajų arba netikrų mamų kompanija. Šalyje taip pat puikiai klesti didžiausias pasaulyje kavinių tinklas “Starbucks” ir Azijoje garsus “Doutor coffee”. Pasak Oakland (2011), japonų kavos kultūra labai skiriasi nuo vakarų. Didžioji dalis kavinių yra pritaikytos greitam gyvenimo ritmui, kad klientas galėtų greitai nusipirkti kavos ir užkandžių pakeliui į savo darbą. Jei nėra laiko, galima įsigyti karštos arba šaltos kavos skardinėje iš...

Daugiau

Sakura

Parašė Greta Vinčaitė - 2015-06-04 - Japonija

Sakura (桜) – japoniška vyšnia. Tai yra vienas iš svarbiausių augalų Japonijoje. Sakoma, kad pirmoji užauginta sakura Japonijoje buvo 800 m. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir tinkamą ryžiams sodinti laiką. Botaninės savybės Ši vyšnia priklauso erškėčių augalų šeimai. Žodis „sakura“ yra naudojamas toms vyšnių rūšims, kuriomis grožimasi ne dėl vaisių, o dėl žiedų. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginami kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų yra išlikusių apie 300 sakuros rūšių visame pasaulyje. Trijomis vyšnių rūšimis ypač žavimasi Japonijoje: somejošino (someiyoshino), kuri yra sodinama parkuose ir upės pakrantėse. Šis augalas gyvuoja trumpai, subręsta apie 20 metus, užauga iki 7 metrų aukščio. Užaugina didelius, rausvus žiedus. Kita vyšnia yra jamadzakura (yamazakura), kuri auga laukinėje gamtoje, kalnuose. Pasiekia 20-25 metrų aukštį ir jos žiedai būna rusvos, baltos spalvos. Trečioji šidaredzakura (shidarezakura), kuri nuo...

Daugiau

Šinsengumi

Parašė Ieva Mičiulytė - 2015-06-03 - Japonija

Šinsengumi (新撰組 arba 新選組, Shinsengumi, liet. naujosios pajėgos) tai nedidelė grupuotė elitinių karių, įkurta ir įgaliota Tokugavos šiogūnato (徳川幕府 Tokugawa bakufu, paskutinė feodalinės Japonijos karinė vyriausybė). Pirminė šinsengumi pareiga buvo apsaugoti šiogūną, nuslopinti bei užkirsti kelią imperealistiniams sukilimams, taip pat apsaugoti Japonijos gyventojus. Tad neretai šinsengumi vadinami Edo laiktoarpio (1603-1868) pabaigos policija. Rošigumi Šinsengumi pradžia galima laikyti 1863 metais Tokugavos šiogūnato suformuotas Rošigumi (浪士組 Rōshigumi) pajėgas. Jos buvo sudarytos iš roninų (浪人 ronin, liet. samurajus, neturintis šeimininko), jog apsaugotų tuometinį šiogūną Iemoči Tokugavą (家茂徳川 Iemochi Tokugawa) jo vizito į Kiotą metu. Terminas „roši“ buvo sukurtas ir duotas šios pajėgos roninams, siekiant pagerinti rošigumi įvaizdį ir įprasminti jų svarbią užduotį (Hillsborough 2013, p. 12-13). Nepaisant to, jog šios pajėgos buvo įkurtos Tokugavos šiogūnato, tuometinis Rošigumi vadovas Kijokava Hačirō (清河八郎 Kiyokawa Hachirou) buvo imperatoriaus šalininkas ir nuo pat pradžių rinko roninus,...

Daugiau

Todaidži šventykla

Parašė Dagnė Frolovaitė - 2015-06-03 - Japonija

Todaidži šventykla (東大寺 Tōdaiji, „Didžioji Rytinė Šventykla“) yra viena iš Japonijos garsiausių bei istoriškai svarbiausių šventyklų. Šios, Naros prefektūroje esančios, šventyklos darbai, buvo užbaigti 752. Šventykla pastatyta siekiant suvienyti visas Budistines provincijose esančias šventyklas, Todaidži esant pagrindinei ir svarbiausiai iš jų. Šventykla savo dydžiu bei įvairiais papuošimais reprezentuoja imperinės Budistinės architektūros kulminaciją. Todaidži kompleksas žymus ir kitais jos teritorijoje esančiais objektais. Čia atvykti žmones traukia Nigacu-do menė, Nandai-mon (Didieji Pietiniai Vartai), šventyklos varpinė, jos teritoriją supantys sodai bei visus labiausiai traukianti, garsioji Didžiosios Budos menė. Istorija Todaidži šventyklos statybų pradžia siejama su 728 metais pastatyta Kinšodži šventykla. Šią šventyklą, dar tuomet, kai Japonijos sostinė buvo Nara, įsakė pastatyti tuo metu valdęs imperatorius Šomu. Kinšodži statybomis imperatorius tikėjosi nuraminti savo sūnaus princo Motoi sielai. Tuo laikotarpiu Japonijoje siautėjo epidemijos tad tikėdamasis jas numalšinti dievų pagalba, 741 metais imperatorius Šomu pasirašė ediktą,...

Daugiau

Japoniški sodai

Parašė Roma Šilaitė - 2015-06-03 - Japonija

Japoniški sodai – tai meno forma, kuri šimtmečiais laikoma viena iš svarbiausių Japonijos istorijos dalių. Sodų dizainai Japonijoje labai susiję su filosofija ir šalies religijomis. Svarbiausias japoniškų sodų tikslas – nukopijuoti gamtos grožį ir parsigabenti jį namo, pritaikant daugybę įvairių stilių. Šintoizmas, budizmas ir daoizmas buvo panaudoti kuriant skirtingus stilius tam, kad sodams suteiktų dvasingumo ir padarytų juos vietomis, kur žmonės galėtų leisti laiką ramumoje bei apmąstymuose. Japoniškų sodų atsiradimo kilmė ir istorija. Sodų kūrimo praktika senovės Japonijoje siekia VIII a., Naros periodą (710–794 m.), tada buvo stipriai juntama Kinijos įtaka. Japonijai didelį poveikį darė iš Korėjos, kuri tuo metu buvo kinų kultūros eksportuotoja, plintantis budizmas, daoizmas, konfucianizmo etika ir politiniai idealai. Šiuo laikotarpiu plėtojosi menas, ypač poezija ir literatūra, pradėjo formuotis japoniškų sodų tradicija, tačiau patys sodai buvo labiau kiniškų rūmų sodų kopija, o ne kas nors savita. IX–XII a.,...

Daugiau

Manga

Parašė Gabija Stankevičiūtė - 2015-06-03 - Japonija

Manga (日本の漫画 Nihon-no-manga arba マンガ Manga) – japoniškos komiksų knygelės ir grafinės novelės, skirtos ir vaikams, ir suaugusiems. Mangos piešimo stilius yra panašus į animę (アニメ) Anime). Atsiradimo istorija Ankstyviausi mangos piešiniai, kurie paveikė moderniosios mangos vystymąsi, buvo rasti netgi XXI amžiuje. Darbai dažnai priskiriami vienuoliui ir astronomui Toba Sodžo (鳥羽僧正 Toba Sojo), dar vadinamu Kakuju (覚猷 Kakuyu). Pergamento ritinėliuose piešta piešiniai buvo visai nepanašūs į dabartinę mangą. Pergamente dažniausiai buvo vaizduojami gyvūnai ir jų gyvenimai. Ritinėliuose nebuvo pavaizduojami burbulai su veikėjo žodžiais ar ištiktukais, kaip dabartinėje mangoje, nebuvo ir jokių skirtingas scenas apibūdinančių sakinių. Tačiau kaip ir dabartinėje mangoje, vaizdas buvo vaizduojamas besikeičiantis, turintis veiksmą. Ritinėliai buvo skaitomi ridenant iš dešinės į kairę, taip kaip ir dabartinė japoniška manga yra skaitoma iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią. Neįprastą humorą jausmą turėjęs vienuolis pergamento ritinėliuose piešdavo kvailai besielgiančias beždžiones (pvz:...

Daugiau

Vokaloidai

Parašė Greta Stankaitytė - 2015-06-02 - Japonija

Vokaloidas (ボーカロイド Bōkaroido, ang. Vocaloid) yra dainuojantis balso sintezatorius. Kiekvienas vokaloidas turi savo balso garsų rinkinį, jie gali būti moteriški ir vyriški, lengvai konfigūruojami, priklausomai nuo turėtojo poreikio. Jie yra pardavinėjami po vieną, kaip atskiras „dainininkas dėžutėje“, dažniausiai turintis savo atvaizdą ant pakuotės. Naudotojama ši kompiuterinė programinė sistema leidžia lengvai imituoti dainavimą, įrašant pasirinktus žodžius eilute ir vėliau pridedant muziką. Istorija Ši programinė įranga, leidžianti imituoti dainavimą, buvo sukurta įgyvendinant bendradarbiavimo projektą tarp kelių kompanijų, kuriam vadovavo Kenmoči Hideki (Kenmochi Hideki). Projektas buvo įgyvendintas 2000 m. Ispanijoje, Pompeu Fabra universitete (Barsenola). Projekto pradžioje nebuvo planuojama, kad ši programa bus naudojama komerciniams tikslams, tačiau su „Yamaha“ korporacijos pagalba 2003 m. buvo sukurta pirmoji „Vocaloid“ komercinė programa. Ši programinė sistema iš pat pradžių naudojo tik 2 kalbas. Patys pirmieji vokaloidai buvo Leon, Lola ir Miriam (2004 m.), jie dainavo anglų kalba. Po...

Daugiau

Meidži restauracija

Parašė Sandra Jasiulevičiūtė - 2015-06-02 - Japonija

Meidži restauracija (明治維新 Meiji Ishin) – 1868 m. sausio 3 d. coup d’etat (liet. valstybės perversmas) (Kodansha 1993). Įvykių virtinė, grąžinusi Japonijai imperinį valdymą. Jėgos, vedamos pietų Sacumos (薩摩 Satsuma) ir Čiošiu (長州 Choushuu) domenų (藩 han, toks teritorijos vienetas), „areštavo“ imperatoriškuosius rūmus Kiote bei paskelbė politinės jėgos grąžinimą imperatoriui Meidži (明治 Meiji). Restauracijos laikotarpis pasižymėjo politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis permainomis. Rytų Azijos šalis pavirto į greitai besivystančią, vieningą valstybę. Meidži restauracijos pavadinimas – pagal to meto imperatoriaus valdymo laikotarpį. Istorija Tenpo era (天保年号 Tenpou nengou) (1830-1844 m.) parodė pirmus aiškius vidaus bei užsienio krizių ženklus, kurie vedė į Tokugavos šiogunato (徳川幕府 Tokugawa bakufu) žlugimą ir Meidži valstybės gimimą. Šie metai buvo pažymėti ekonomine dislokacija, gilėjančiomis šiogunų (将軍 Shougun, liet. karvedys) bei domenų fiskalinėmis problemomis. Vėlesnis badas kurstė valstiečių sukilimus. Paskatintos ekonominių ir socialinių sutrikimų, šioguno ir domeno vyriausybės...

Daugiau

Himedži pilis

Parašė Aušra Valickaitė - 2015-06-02 - Japonija

Himedži pilis (姫路城 Himeji-jō), dar vadinama Baltojo garnio pilimi – viena lankomiausių Japonijos pilių. Kaip ir didžioji dauguma šalyje esančių, pastatyta XVII a. pr., Edo laikotarpiu, valdant feodalams Tokugavoms. Iškilusi ji Himedžio mieste ir per savo istoriją nė karto nebuvo sugriauta – būtent dėl to iki mūsų dienų išliko autentiška pilies architektūra. Pavadinimo reikšmė ir kilmė „Baltojo garnio pilimi“ pastatą japonai pavadino dėl to, kad su šiuo paukščiu asocijuojasi aukštos, baltai tinkuotos pilies sienos. Jos pagrindinio bokšto, išreiškiančio tradicinį japonišką stilių, stogai ir dvikraigiai stogai pakopa po pakopos iškyla aukštai virš pilies ir žvelgia į Himedžio miestą ir Kansajaus provincijos apylinkes. Tačiau iš tiesų Himedži pilis buvo pastatyta vien gynybos tikslias, o baltas stiukas panaudotas dėl jo puikių ugniai atsparių savybių. Kaip ir kitų to laikotarpio japonų statinių, Himedži statybai buvo naudojamas daugiausia medis, o stiukas padėjo apsisaugoti nuo ugnies...

Daugiau

Nindzė

Parašė Viktorija Purlytė - 2015-06-01 - Japonija

Nindzė (忍者 ninja arba  忍び shinobi) – feodalinės Japonijos kariai, specializavęsi šnipinėjime, žvalgyboje, agitacijose,  dažnai samdyti kaip užsakomi žudikai (Hayes 1985, p. 1). Naudojo savitą kovos meną nindžiucu (忍 ninjutsu). Istorija Dauguma istorikų sutinka, kad nindzės pradėjo formuotis jau VI a., Tangų dinastijos (kin. 唐朝, Tángcháo) metu, miškinguose vidurio ir pietų Japonijos kalnuose įsikūrus pabėgėliams iš Kinijos – kariams, vienuoliams, mistikams, kurie šiose teritorijose netrukdomi galėjo praktikuotis kovos menus, medituoti, tobulinti antgamtines galias (Poisso 2001). Palaipsniui susikūrė nindzių gyvenvietės, o vėliau jose susiformavo atskiros nindžiucu mokyklos. Pačios žymiausios gyvenvietės Iga (dabartinės Mie prefektūros vakarinėje dalyje) ir Koga (Šiga prefektūros pietinėje dalyje) (Bertrand 2006, p. 12). Manoma, kad šnipinėjimo, žvalgymo, informacijos rinkimo (karo tikslais) taktikos buvo naudojamos jau VII-VIII a. Kinijoje. Japonijoje, VI a. Princas Šotoku (聖徳太子 Shōtoku Taishi) minimas kaip pirmasis pasisamdęs nindzes, kad nugalėtų Mononobe  klaną (物部氏 Mononobe shi) (Green 2001, p. 356). Nindzių...

Daugiau
Rodomas puslapis 10 iš 16« Pirmas...89101112...Paskutinis »