Japonijos teatras „Bugaku“
Bugaku (jap. 舞楽, Bugaku) – yra japonų teatro žanras. Jis yra laikomas seniausia nepertraukiama muzikos ir šokių tradicija pasaulyje, kuri turi 1400 metų istoriją. Bugaku pasirodymų metu aktoriai dėvi kaukes, šoka ir dainuoja. Šis teatro žanras išsivystė iš tradicinių šokių formų, kurios VIII a., Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai), pasiekė Japoniją iš Kinijos, Korėjos, Indijos ir Pietryčių Azijos. Bugaku imperatoriaus rūmuose tapo svarbiausia atliekamojo meno rūšimi, kuri pakeitė šokius su kaukėmis, vadinamus Gigaku (jap. 伎楽, Gigaku). Ši meno forma yra neįprasta ir unikali Japonijos kultūriniame kontekste. Bugaku išlieka populiaria kultūros forma ir šiais moderniais laikais. Istorija VII a. diplomatiniams santykiams tarp Japonijos ir Kinijos pasiekus naujas aukštumas, Japonijos pasiuntiniai parsivežė Bugaku tradiciją į Japoniją. Princas Šiotoku (jap. 聖徳, Shōtoku), mylėjęs šokį, rėmė Bugaku, nepaisant to, jog šioje šokio formoje buvo menkai pabrėžiama religinė budizmo svarba. Iki XI a....
Daugiau
Imperatorius Džinmu
Imperatorius Džinmu (jap. 神武天皇, Jinmu-tennō) yra mitinis Japonijos įkūrėjas, kuris pagal tradicinį sąrašą taip pat yra laikomas pirmuoju „legendiniu“ šalies imperatoriumi. Daugelis tyrinėtojų abejoja imperatoriaus Džinmu egzistencija dėl nepakankamo, apie šią istorinę asmenybę, išlikusios medžiagos kiekio. Iki mūsų dienų išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose buvo aprašyti tik keletas šio imperatoriaus žygių. Taip pat, mokslininkai nesutaria dėl imperatoriaus Džinmu tėvų: vieni istoriniai šaltiniai teigia, jog jis buvo tiesioginis saulės deivės Amaterasu (jap. 天照, amaterasu) įpėdinis, o kiti teigia, jog jo tėvais buvo konkretūs asmenys. Vienas seniausių Japonijos rašytinių šaltinių Kodžiki (jap. 古事記, Kojiki) teigia, jog imperatorius Džinmu gimė 711 m. pr. Kr., o mirė 585 m. pr. Kr. Tai reiškia, jog imperatorius gyveno 126 metus. Kai kuriems tyrinėtojams tokia ilga žmogaus gyvenimo trukmė kelia abejonių ir sudaro prielaidas imperatorių vadinti mitine, o ne realiai egzistavusia figūra. Kodžiki taip pat rašoma, jog imperatoriaus Džinmu vardas turi...
Daugiau
Nagojos pilis
Nagojos pilis (jap. 名古屋城, Nagoya-jō), kuri taip pat yra žinoma Meidžio (jap. 名城, Meijō) pilies vardu, yra viena žymiausių Japonijos pilių. Šiuo metu tvirtovė randasi viename didžiausių Japonijos miestų – Nagojoje, tačiau senovėje ji stovėjo to meto Hidzeno (jap. 肥前国, Hizen no kuni) provincijoje. Nagojos pilis buvo pradėta statyti Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) 1610 m., o pabaigta – 1619 m. Pilies statybai buvo panaudotas granitas bei mediena. Nagojos pilyje rezidavo Ovari Tokugava (jap. 尾張徳川家, Owari Tokugawa-ke) šeimos atšakai priklausantys asmenys. Šis statinys stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais (1939-1945 m.). Nagojos pilis buvo rekonstruota du kartus: 1957-1959 ir 2009-2018 metais. Pilies komplekso istorija ir plėtra Japonijos pilietinio karo laikotarpiu, 1600m., Tokugava Iejasu (jap. 徳川家康, Tokugawa Ieyasu) laimėjo Sekigaharos (jap. 關ヶ原の戰い, Sekigahara no Tatakai) mūšį. Šis istorinis įvykis simbolizavo Edo laikotarpio pradžią, kuris truko apie tris šimtus metų. Nagojos pilis nebuvo vienintelė tvirtovė, kuri buvo...
Daugiau
Šinsekajaus kvartalas
Šinsekajus (jap. 新世界, shinsekai) – kvartalas, esantis pietinėje Osakos miesto dalyje, Japonijoje. Šios vietovės pavadinimą sudaro du žodžiai – naujas (jap. 新, shin) bei pasaulis (jap. 世界, sekai). Išvertus pažodžiui iš japonų kalbos, šios vietovės pavadinimas reikštų „Naujasis pasaulis“. Ši vieta tik neseniai tapo turistų traukos centru. Anot vietinių, šis kvartalas buvo liūdnai pagarsėjęs dėl įvairių nusikalstamų grupuočių veiklos, tačiau bėgant laikui Šinsekajus buvo prikeltas naujam gyvenimui. Garsusis Šinsekajaus kvartalas buvo suprojektuotas remiantis Paryžiaus bei Niujorko miestų išdėstymo pavyzdžiu (Barry, 2016). Meidži restauracijos periodo pabaigoje, ši vieta buvo tituluojama kaip viena iš moderniausių, vakarietiškiausių Japonijos vietovių. Šio kvartalo pagrindiniai simboliai yra Cutenkaku bokštas (jap. 通天閣, Tsutenkaku), Džiandžian alėja (jap. ジャンジャン横丁, Janjan Yokochō), didžiulis, popierinis fugu (jap. ふぐ, fugu) žuvies žibintas ir laimę nešančios Bilikeno (jap. ビリケン, Billiken) statulos (Sheraton Miyako hotel Osaka, 2014). Kvartalo raidos istorija Šinsekajus oficialiai atidarytas 1912-aisiais metais, tačiau ne kaip gyvenamasis kvartalas....
Daugiau
Keturi dangiškieji karaliai
Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...
Daugiau
Mahakala
Mahakalos (skr. महाकाल, Mahākāla) vardu yra vadinama dievybė, kuri yra sutinkama hinduizmo, sikhizmo bei budizmo religinėse tradicijose. Hinduizme Mahakala yra laikoma nuožmiąja ir visa griaunančia dievo Šivos (skr. शिव, Śiva) manifestacijos forma. Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizme ji yra laikoma rūstybės ir įniršio dievybe dharmapala (jap. 護法善神, Gohōzenjin), kuri sergėja bei gina savaiminę tikrovės tvarką – dharmą (skr. धर्म, Dharma). Japonijoje Mahakala yra geriau žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikokuten) vardu ir yra garbinama kaip viena iš septynių laimės dievybių (jap. 七福神, Shichifukujin). Sikhizme Mahakala yra vadinamas Kalu, kuris yra Majos valdytojas. Išvaizda Mahakala yra dažniausiai vaizduojama turinti juodą arba mėlsvą kūno atspalvį. Šis spalvinis akcentas yra būdingas visoms dharmapala grupės dievybėms. Mahakala yra laikoma viena iš aštuonių stipriausių šios grupės dievybių, kurios kartu yra geriau žinomos bendriniu „Aštuonių baisiųjų“ pavadinimu. Šios baimę keliančios dievybių formos yra nušvitusių budų apsireiškimai, kurie siekia mokyti ir transformuoti pasaulį. Šios dievybės galvą neretai puošia penkios žmogaus kaukolės, kurios simbolizuoja...
Daugiau
Kidžimuna
Kidžimuna (jap. キジムナー, Kijimuna) vardu yra vadinami Japonijos Okinavos saloje (jap. 沖縄本島, Okinawa-hontō) bei Riūkiū salyne (jap. 琉球諸島, Ryūkyū-shotō) sutinkami mitologiniai padarai, kurie kaip manoma, gyvena vietiniuose bengalinio fikuso medžiuose. Pasakojimai apie šiuos paslaptingus salų gyventojus jau keletą šimtmečių yra perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi bei neatsiejama Okinavos kultūros dalis. Išvaizda Kidžimuna, taip pat kaip ir tokie jokajai kaip (jap. 妖怪, Yōkai) kodama (jap. 木霊, Kodama), Japonijos mitologijoje yra priskiriami bendrai medžių dvasių kategorijai. Nors vietinėje Okinavos mitologijoje egzistuoja ne viena šių būtybių išvaizdos variacija, tačiau jų pagrindiniai išoriniai bruožai dažniausiai yra panašūs. Kidžimuna paprastai yra apibūdinama kaip didžiagalvė ir rausvaveidė, vaiko ūgio būtybė, kurios kūnas padengtas raudonos spalvos plaukais (Foster, 2015). Taip pat yra teigiama, jog akylesnis žmogus gali pastebėti jų sueižėjusias, į medžio šakas panašias rankas (Meyer, 2015). Dėl savo raudonos spalvos kidžimuna yra dažnai siejamas su ugnies elementu. Sakoma, kad neretai šios būtybės gali būti pastebėtos apgaubtos...
Daugiau
Abura Akago
Abura Akago (jap. 油赤子, Abura Akago) – tai Tekančios Saulės šalies antgamtinė būtybė, kuri yra priskiriama jokajų (jap. 妖怪, Yōkai) grupės hinotama (jap. 火の玉, Hinotama) arba ugnies kamuolio klasei. Šio jokajaus vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių – aliejus (jap. 油, Abura) ir kūdikis (jap. 赤子, Akago). Žodžiai nėra atsitiktiniai, nes atspindi šios būtybės gebėjimą transformuotis į kūdikį bei taip pat apibūdina jo elgseną – tradicinių japoniškų žibintų viduje esančio aliejaus vogimą. Aliejus buvo laikomas vertingu produktu senovės Japonijoje ir buvo naudojamas ne tik kaip priemonė maisto ruošimui, bet ir buvo pritaikomas kituose procesuose (Foster, 2009). Pirmasis Abura Akago paminėjimas Šią būtybę pirmą kartą pristatė ir aprašė Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo Jidai) japonų folkloristas, poetas, dailininkas ir mokslininkas Torijama Sekienas (jap. 鳥山 石燕, Toriyama Sekien). Šis žmogus yra geriausiai žinomas dėl savo keturių dalių bestiarijos – „Iliustruotasis šimto demonų nakties paradas” (jap. 画図百鬼夜行, Gazu Hyakki Yagyō). Šiame darbe autorius,...
Daugiau
Kasa obake
Kasa Obake (jap. 傘お化け, Kasa – Obake) vardu Tekančios Saulės šalyje yra vadinamas skėčio pavidalo jokajus (jap. 妖怪, Yōkai), kuris yra priskiriamas cukumogami (jap. 付喪神, Tsukumogami) jokajų kategorijai, tai yra daiktams, kurie įgauna antropomorfinių savybių kai šiems sukanka šimtas ar daugiau metų. Japonijos tautosakoje yra teigiama, jog ilgai žmonėms tarnavusiems daiktams yra suteikiamos sielos. Šis jokajus taip pat yra žinomas Karakasa – Obake (jap. 唐傘お化け, Karakasa – Obake), Kasa – Bake (jap. 傘化け, Kasa – Bake), ir Karakasa – Kodzo (jap. 唐傘小僧, Karakasa – Kozō) vardu. Kasa Obake paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose Skėčio formos jokajai buvo aprašyti ir pavaizduoti ankstyvojo Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo Jidai) „Šimto demonų nakties parado“(jap. 百鬼夜行, Hyakki Yagyo) tekste. Jame Kano Došiun (jap. 狩野洞雲, Kanō Dōshun) atliko šios būtybės piešinį. 1784 m. „Iliustruotajame įvairių demonų rankraštyje“ (jap. 百器徒然袋, Hyakki Tsurezure Bukuro) Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), taip pat paminėjo į kasa obake panašią būtybę, kurią...
Daugiau
Ocuju
Ocuju (jap. お露 Otsuyu) – tai pagrindinė japoniškos istorijos apie vaiduoklius (怪談 kaidan), „Bijūnų žibintas“ (牡丹燈籠 Botan Dōrō), veikėja. Istorija „Bijūnų žibintas“ kilo 1666 m., japonų rašytojui Asai Rioi (浅井 了意 Asai Ryōi) į japonų kalbą išvertus ir Edo laikotarpio žmonių gyvenimo būdui adaptavus ankstyvosios kinų Mingų dinastijos rašytojo Čiu Ju (kin. 瞿佑 Qu You) sudarytą budistinį liaudies pasakų rinkinį „Naujosios istorijos, papasakotos trumpinant dagtį“ (kin. 剪灯新话 Jiandeng Xinhua, 1378). „Bijūnų žibintas“ Pasakojama, kad prieš daugelį metų gyveno našlys samurajus vardu Ogivara Šinodžio (荻原新之丞 Ogiwara Shinnojo). Pirmosios Obon (お盆), japoniškos budistinės šventės, skirtos pagerbti mirusiuosius naktį, Ogivara pamatė gatve einančią nuostabiai gražią moterį kartu su tarnaite, laikančią rankose žibintą, dekoruotą bijūno žiedų motyvu. Ogivara, susižavėjęs moters grožiu, nedvejodamas pasikvietė ją į savo namus ir jie kartu praleido naktį. Moteris buvo vardu Ocuju. Nusileidus mėnuliui, anksti ryte, Ocuju atsisveikino su...
Daugiau
