Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hundunas

Parašė Domantė Kiškytė - 2015-05-22 - Kinija ir Taivanas

Hundunas (混沌 Hùndùn) – iki galo neišaiškinta mitinė būtybė Kinijos mitologijoje. Hundunas, dar kitaip vadinamas Chaosu, yra vienas svarbiausių komponentų senovės mitologijoje ir pasaulio sukūrime. Senovės įrašai apie Hunduną dažnai skiriasi ar net prieštarauja vienas kitam. Kas rodo, jog mitai galėjo atsirasti iš skirtingų naratyvinių tradicijų. Dėl to, beveik neįmanoma rasti nuoseklios Hunduno charakteristikos. Pažymima, jog nėra aišku, ar jis buvo geras, ar blogas (Yang 2005, p. 146). Atsiradimo mitas Kaip ir daugelyje kosmogoniškų mitų ar sukūrimo pasakojimų, viskas prasideda nuo nieko. Iš pradžių egzistuoja nesuvokiama, neapčiuopiama, beformė, tamsi visuma, kurioje nėra skirtumo tarp žemės ir dangaus, vyrauja chaosas. Džuangdzi (莊子 Zhuāngzi) knygoje pasakojama apie Hunduną, kaip apie gerą dievą, remiantis filosofo Džuang Džou (莊周 Zhuāng Zhōu) daoistiniu požiūriu. Kaip teigiama mite, Hundunas buvo centrinio regiono dievas. Jis turėjo šešias kojas, keturis sparnus, bet neturėjo veido. Du dievai, pietų...

Daugiau

Kinijos arbatos kultūra

Parašė Giedrė Prievelytė - 2015-05-22 - Kinija ir Taivanas

Kinijos arbatos kultūra (茶文化) – kinų kultūros dalis, atsiradusi apie 2000 m. pr. Kr. Arbata saugojo nuo epidemijų ir ligų, įkvėpė poetus, buvo religinių apeigų dalis, vienas iš pagrindinių ūkininkų pragyvenimo šaltinių bei valstybės politikos dalis. Tangų dinastijos laikotarpiu (618-907 m.)  arbata buvo įtraukta į „Septynių privalomų kasdienio vartojimo reikmenų“ sąrašą (Mair 2008, p. 9). Istorija Manoma, jog pirmasis žmogus, susipažinęs su arbatmedžiu, buvo antrasis Kinijos imperatorius Šennongas (2737-2698 m. pr. Kr.). Imperatorius domėjosi agrokultūra, todėl norėdamas pažinti įvairių žolelių galias, paragavo 100 augalų, nuo 72 iš jų susirgo, tačiau vieną dieną sėdint po medžiu į jo verdamą vandenį įkrito lapelis, kuris išgydė nuo visų ligų – tai buvo arbatmedis. Kininio arbatmedžio (Camellia sinensis) geografinė kilmė – Bramaputros upės aukštupys Indijos Asamo provincijoje, Mianmaro ir Tailando šiaurinė dalis, Indokinijos pusiasalis ir pietvakarių Kinija. (Mair 2008, p. 26). Šioje teritorijoje gyvenančioms tautoms (hanams,...

Daugiau

Gongfu arbatos ceremonija

Parašė Brigita Arlauskaitė - 2015-05-22 - Kinija ir Taivanas

Gongfu (工夫) – tai klasikinės kinų arbatos ceremonija, kartais vadinama Kungfu (功夫) arbatos ceremonija. Gongfu reiškia „įgūdžiai iš praktikos“ arba „kantrios pastangos“. Dauguma jos papročių yra manoma liko iš paskutinių Mingų (明) dinastijos (1368-1644 m.) metų. Kinai žiūri į šią ceremoniją, priėmimo ir įteikimo arbatą, kaip meno formą, naudojant terminą „arbatos menas“ (艺术茶 yìshù chá) (Richardson 2014, p. 86). Kinijoje arbatos ceremonija yra būdas peržengti žemišką pasaulį, tiltas į kitą pasaulį, vienas – tobulumo, kitas – harmonijos. Ceremonija taipogi skirta pasidalinti laiką su draugais (Solala 2010, p. 135). Ceremonijos plitimas Vienuoliai buvo pirmieji, kurie organizavo arbatos gėrimo ceremoniją Kinijoje. Tai buvo paprastas ritualas, skirtas mokyti pagarbos gamtai, išreikšti nuolankumą ir pasiekti bendrą taikos jausmą. Kinijos arbatos ceremonija išplito dar tangų Tangų (唐) dinastijos laikais (618-907 m.). Tai pirmiausia pradėjo patikti elitui ir iki Mingų dinastijos arbatos gėrimas išplito žemyn per...

Daugiau

Jamantaka

Parašė Monika Teišerskytė - 2015-05-20 - Kinija ir Taivanas

Jamantaka – (skr. यमान्तक Yamantaka, liet. „Nugalėjęs mirties dievą Jamą“), arba Vadžrabhairava (liet. „Nušvitęs ir bauginantis“), japoniškai žinomas kaip Daiitoku (大威徳明王 Daiitoku Myoo), kiniškai – kaip Daveide (大威德金剛 Dà Wēidé Jīngāng) – viena žinomesnių deimantinio budizmo būtybių, atliekanti gynėjo funkciją. Vaizdavimas Tekstuose, apibūdinančiuose budistų praktikas, yra minimi 3 skirtingi Jamantakos pavidalai: Raktajamari –  raudonas,  Krišnajamari – juodas, o žinomiausias pavidalas „Jamantaka Vadžrabhairava“ (Baisusis Vadžra) – tamsiai mėlynas, turintis 9 galvas, 34 rankas ir 16 kojų. Devynios Jamantaka galvos – atitinka devynis budistų kanono padalinius; trisdešimt keturios rankos kartu su kūnu, kalba ir protu atitinka 34 aspektus kelionėje į Nušvitimą; du ragai simbolizuoja dvi tiesas: santykinę bei absoliučią, o 16 kojų – tai šešiolika tuštumos aspektų. Jamantakos galvą puošia penkių kaukolių diadema. Kiekviena kaukolė atitinka išgijimą nuo penkių proto nuodų: neišmanymo, prisirišimų, pykčio, pavydo, išdidumo ir godumo (Tantros darbai). Dešinės...

Daugiau

Nianas

Parašė Rasa Petravičiūtė - 2015-05-19 - Kinija ir Taivanas

Nianas (年 nián; liet. metai) – svarbiausia Kinų Naujųjų metų mitinė būtybė, kuri pagal legendą kas dvylika mėnesių naujųjų metų išvakarėse pasirodydavo miesteliuose ar kaimuose ir niokodavo pastatus bei žudydavo žmones. Nianas vaizduojamas su buliaus kūnu ir liūto galva, o kitur jis yra liūto, jaučio ir vienaragio mišinys. Istorija Pavasario šventės arba kitaip Kinų Naujųjų metų atsiradimas yra siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų (商朝 Shāng cháo) dinastija. Šventė atsirado Šangų dinastijos laikotarpyje (1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr.) iš žmonių aukų dievams ir jų protėviams pereinamuoju laikotarpiu iš senųjų metų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Senasis kinų žodis „Nian „reiškė prinokusius grūdus. Šis žodis žinomas daugiau kaip 3000 metų, nes buvo rasti pirmieji užrašai ant orakulo kaulų. Kinų Naujametis festivalis yra reikšmingiausia šventė Kinijos žmonėms visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų protėvių...

Daugiau

Madzu

Parašė Ugnė Janušauskaitė - 2015-05-19 - Kinija ir Taivanas

Madzu (妈祖 Māzǔ) yra Kinijos globos deivė, kuri saugo žvejus ir jūreivius. Madzu yra labiausiai garbinama jūros dievybė. Jos dievinimas labiausiai paplitęs Kinijos pakrančių regionuose: Džedziango (Zhejiang), Fudziano (Fujian), Guangdongo (Guangdong) ir Hainano (Hainan) provincijose. Taip pat Madzu garbina Taivane bei Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Kelias šios dievybės šventoves galima rasti Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmogus Teigiama, jog kaip ir visos kinų dievybės, Madzu iš tikrųjų buvo žmogus. Ji gimė 960 m., Šiaurinėje Songų (宋朝 Sòng Cháo) dinastijos dalyje, Šianlianggange (Xianlianggang). Kai Madzu gimė, ji neverkė, todėl jos tėtis Lin Juanas (林愿 Lin Yuan) ir mama Vang (王氏 Wang) ją pavadino Lin Mo (林默). Šis vardas reiškia „tylus medis“. Lin Mo, arba Madzu, turėjo gydymo galių, taip pat galėjo numatyti orą ir ateitį bei mokėjo labai gerai plaukti. Madzu buvo žinoma kaip jūreivių gelbėtoja ir buvo gerbiama visuomenėje....

Daugiau

Čilinas

Parašė Neda Bloškytė - 2015-05-19 - Kinija ir Taivanas

Čilinas (麒麟 qílín) – mitinė būtybė, paplitusi Kinijoje bei kituose Rytų Azijos regionuose, dar kitaip žinoma kaip kiniškas vienaragis. Čilinas simbolizuoja ilgaamžiškumą ir klestėjimą. Kinai mano, kad čilinas pasirodo prieš išminčiaus, valdovo gimimą ar mirtį. Tai geras ženklas, kuris, yra manoma, reiškia gerovę ir ramybę. Anot legendų, čilinas pasirodė prieš Konfucijaus gimimą ir mirtį. Legendos sako, kad kiniškas vienaragis yra vienas iš 9 drakono sūnų, kuris padeda atskirti gėrį ir blogį. Taip pat jis yra įtrauktas į 4 kilnių gyvūnų sąrašą, kartu su kinišku drakonu, vėžliu, feniksu (Cultural China 2014). Išvaizda Čilinas gali būti apibūdinamas labai įvairiai. Sakoma, kad skirtingai nei drakonas, čilinas pasirodo su dievais ir yra padaras sukurtas iš ugnies. Jis priklauso dangaus būtybėms, bet neturi sparnų, kad galėtų skraidyti. Čilinas turi drakono galvą, keletą ragų, arklio kūną, kuris nusėtas žaliais ir mėlynais žuvies žvynais, elnio kanopas bei lokio uodegą....

Daugiau

Geltonasis imperatorius

Parašė Aušra Rumbutytė - 2015-05-19 - Kinija ir Taivanas

Huangdi, arba Geltonasis imperatorius (黃帝 huangdi) – pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas Kinijos civilizacijos sukūrimas. Tai vienas iš penkių legendinių Kinijos imperatorių (五帝 wudi), valdęs 2550–2450 m. pr. m. e., daoizmo  šventasis globėjas (Dillon 1998, p. 367). Huangdi kultas buvo ypač ryškus Kariaujančių valstybių laikotarpio pabaigoje ir ankstyvuoju Hanų (汉 Han) dinastijos laikotarpiu. Geltonasis imperatorius padėjo Kinijos civilizacijos pamatus, todėl haniai jį laiko savo tautos protėviu, o patys save vadina imperatoriaus Huangdi palikuonimis. Sakoma, kad Geltonasis imperatorius sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, kur jis prisidėjo prie nemirtingųjų. Tai, kas liko iš imperatoriaus – dalis drabužių, – buvo palaidota Huangdi skirtam mauzoliejuje prie Čiaošano (桥山 Qiao shan) kalno. Huangdi galia Žemiškasis Huangdi vardas – Siuan Juan (轩辕 Xuan Yuan). Jis gyveno patriarchalinių klanų laikais ir buvo vienos iš stipriausių jousiongų...

Daugiau

Trys tyrieji

Parašė Indrė Rudytė ir Eva Plieniūtė - 2015-05-19 - Kinija ir Taivanas

 Trys tyrieji (三清 Sānqīng), dar vadinami, trijų dao (道 Dào) skaistybių valdovais, vyriausiųjų dao dievų trejybe, valdančia ir prižiūrinčia žmoniją. Iš esmės ji kilusi suasmeninus tris pagrindinius, anot dao, pradus: kvėpavimą, gyvybinę agną ir dvasią. Kaip tik jų pirmiausia dera šauktis susidūrus su gyvenimo sunkumais. Filosofinis šių dievybių pagrindas remiasi Daodedzingo (道德经 Dàodéjīng) tekstu, kuris sako: „Dao sukūrė Viena (太極 tàiji), Vienas sukūrė Du (t. y. In ir Jang), Du sukūrė Tris, Trys sukūrė begalybę būtybių“. Trys tyrieji ilgainiui ėmė būti tapatinami su trinare pasaulio samprata ir ėmė simbolizuoti atskiras laiko, pasaulio, alchemijos ir medicinos sritis. Šios dievybės buvo tapatinamos su atskirais dangaus sluoksniais, kurie tapo dievybių sinonimais. Juanši Tiandzunas Pirmosios, nefritinės, dao skaistybės (Jui Cin) įsikūnijimas esąs Juanši Tiandzunas (元始天尊 Yuánshǐ Tīanzūn), pirmykštis dangaus valdovas, pirmykščio būvio ir visokių pradžių viršininkas, pirmučiausia tvarkąs dangaus dievų reikalus bei pirmąjį pasaulio tvėrimo tarpsnį. Tai jis sukūręs dangų ir žemę bei...

Daugiau

Kiškis (mitologija)

Parašė Greta Stankaitytė - 2015-05-19 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Kiškis, arba Mėnulio kiškis, Mėnulio triušis, pasak Rytų Azijos folkloro, gyvena mėnulyje. Manoma, kad ši Mėnulio kiškio mitologinė interpretacija atsirado dėl pareidolijos efekto, kai žmonės mato tamsias dėmes ant mėnulio ir jas suvokia kaip gyvūną su grūstuvu. Grūstuvo paskirtis skirtingai interpretuojama Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje. Kinijos folklore šis kiškis vaizduojamas kaip mėnulio deivės Čangės palydovas ir grūstuvą naudoja nemirtingumo gėrimui gaminti. Japonijos bei Korėjos folklore kiškis grūstuvu trina produktus savo ryžių paplotėliams gaminti. Kinijos folkloras Anksčiausi šaltiniai, kuriuose užfiksuotas Mėnulio kiškio interpretavimas, yra „Ču dainose“ (楚辭 Chu Ci). „Ču Dainos“ yra Hanų dinastijos poemos iš kariaujančių valstybių laikotarpio (475-221 pr. Kr.). Vienoje iš poemų pasakojama, kad mėnulyje šalia varlės yra kiškis, kuris visą laiką trina žoleles Nemirtingiesiems. Ši istorija yra patvirtinama ir vėlesniuose šaltiniuose tokiuose, kaip Taiping Julano enciklopedija, priklausanti Song dinastijai (960-1279 m.). Hanų dinastijos poetai kiškį, gyvenantį...

Daugiau
Rodomas puslapis 10 iš 15« Pirmas...89101112...Paskutinis »