Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Imperatorius Činas Ši Huangdis

Parašė Rasa Petravičiūtė - 2014-03-27 - Kinija ir Taivanas

Činas Ši Huangdis (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) pirmasis Činų (Qin) dinastijos imperatorius, sugebėjęs per dešimt metų suvienyti Kiniją ir baigti Kovojančių karalysčių laikotarpį (Istorijos enciklopedija 2003, p. 44). Jam valdant padaryta nemažai reformų, pastatyta Didžioji kinų siena ir Terakotinė armija su arkliais – tai vieni svarbiausių jo pasiekimų. Kaip pirmasis Kinijos imperatorius jis padarė didelę įtaką Kinijos istorijai ir kultūrai, kuri atsispindi ir šiomis dienomis. Nuo Činų dinastijos kildinamas ir Kinijos vardas (Kondratas, Kondratas 2006, p. 307). Ankstyvasis laikotarpis – imperatorystės pradžia Činas Ši Huangdis gimė kaip Ingas Džengas (嬴政 Ying Zheng) 259 m. pr. Kr. Rytų Džou (770–256 pr. Kr.) dinastijoje, jis buvo Činų valstybės karaliaus sūnus. 246 m. pr. Kr. Ingas Džengas į sostą atsisėdo būdamas  13 metų po tėvo mirties. Valdydamas karalystę ir būdamas agresyvus bei ambicingas,  Ingas Džengas užkariavo valstybes vieną po kitos, o būdamas 22 įgijo visišką galią, kai atsikratė...

Daugiau

Pekino opera

Parašė Zita Mažeikaitė - 2014-03-27 - Kinija ir Taivanas

Pekino opera (京剧 jingju) – tradicinio kinų teatro forma, kuri jungia muziką, vokalinį atlikimą, pantomimą, šokį ir akrobatiką. Opera kitaip dar vadinama Beidžingo opera, tai reiškia „šalies sostinė“ arba „Kinijos širdis“ (Li, 2008, p. 1). Istorija Nors ir vadinama Pekino opera, tačiau ši opera gimė ne Kinijos sostinėje. Pekino operos pirmtakė yra huabu opera, ji paplitusi Jangdzės upės (扬子江 Jangzijiang) žemupyje ir XVII a. viduryje buvo atliekama Anhujaus trupės (Xu, 2003, p. 13). 1790 m., Čingų dinastijos (清朝 Qingchao) laikais, Anhujaus trupė atvyko į Pekiną atlikti vaidinimą per 80-tąjį imperatoriaus Čianlongo (乾隆 Qianlong) gimtadienį (Xu, 2003, p. 15). Ši data laikoma Pekino operos gimtadieniu. Operos auditorija buvo labai įvairi: ne tik karališkosios šeimos nariai, valdininkai ir mokslininkai, bet ir pirkliai, miesto gyventojai, amatininkai (Xu, 2003, p. 15). Po 1860 m. Pekino opera greitai išplito po visą šalį. Anksčiausiai Pekino opera išpopuliarėjo Tiandzino (天津 Tianjin) bei Hebėjaus...

Daugiau

Daoizmas

Parašė Kamilė Nalivaikaitė - 2014-03-19 - Kinija ir Taivanas

Daoizmas, kitaip dar vadinamas Dao mokykla (道家 daojia), Dao mokymas (道教 daojiao) – Kinijoje kilusi religinė, filosofinė sistema, kurios pagrindas yra ontologija (būties teorija) ir natūrfilosofija (spekuliatyvus/abstraktus gamtos, kaip visumos, aiškinimas). Ji remiasi apmąstymais apie kosmoso, gamtos ir žmogaus būties problemas (Andrijauskas 2004, p.104). Pagrindinė filosofinė klasikinio daoizmo sąvoka – dao (道). Ji jungia spontaniško visatos atsiradimo, raidos ir išnykimo dėsnį, kuris įvardijamas dao keliu. Bendrąja prasme dao kelias yra viską apimantis egzistavimo dėsnis, skleidžiantis savo galią visuose pasaulio daiktuose ir reiškiniuose. Daoizmo ištakos Ankstyvasis daoizmo formavimosi etapas gana neaiškus. Jis siejamas su ankstyvaisiais Džou (周 Zhou) laikotarpyje (1050–221 m. pr. Kr.) klestėjusiais šamanų ritualais ir protomokslininkų magų (fangshi) mokymais. Pirmųjų daoizmo tyrinėtojų įsitikinimu, ši kryptis kaip vientisa doktrina formavosi Laodzi (老子 Laozi) filosofijoje, o visapusiškai išplėtota Džuangdzi (莊子Zhuangzi). Ilgainiui degradavo, nes apie I–II a. „klasikinį filosofinį“ daoizmą pamažu išstūmė įvairūs...

Daugiau