Siedži
Siedži (獬豸 xiè zhì) – tai kinų mitologinė būtybė, simbolizuojanti teisingumą. Pasakojama, kad ji geba atskirti gėrį nuo blogio, o nusikaltusius perduria savo ragu. Ši būtybė vaizduojama dvejopai: kaip padaras, turintis drakono galvą, elnio ragą, liūto akis, tigro nugarą, meškos liemenį, gyvatės žvynus, jaučio uodegą ir arklio kanopas, arba kaip ožka su ilgu tiesiu ragu. Mitas Imperatorius Jao (尧 Yáo) paskyrė Gaojao būti teisėju, nes šio veidas nerodydavo jokių emocijų, jis turėjo žalsvą odą ir paukščio snapą, buvo ryžtingas, aiškiai bei tvirtai kalbėjo, be to, buvo gabus, patyręs, nešališkas ir nepaperkamas. Kad ir kokioje sudėtingoje situacijoje jis būtų, visada sugebėjo iš jos išsisukti. Gaojao rėmėsi vienaragės dieviškosios ožkos, kurią jis augino, pagalba. Ožka buvo žalio plauko ir turėjo ilgą tiesų ragą ant galvos. Būtybė buvo rami, ištikima, sąžininga ir skyrė gerą nuo blogo. Tais atvejais, kai du žmonės susiginčydavo ir niekas kitas negalėdavo...
Daugiau
Si-vangmu
Si-vangmu (西王母 Xi Wangmu), arba „Vakarų karalienė motina“, kinų mitologijoje yra viena svarbiausių dievybių, gyvenanti Kunluno kalne, dažniau žinoma kaip Vangmu Niangniang (王母娘娘 Wangmu Niangniang) arba tiesiog Vangmu. Si-vangmu mitai Istoriniais duomenimis, Si-vangmu dievybė egzistavo jau Šangų dinastijos (1600–1046 m. pr. m. e.) valdymo laikais, tačiau mituose ir dailės kūriniuose pasirodė Rytų Džou dinastijos (771–256 m. pr. m. e.) laikotarpiu. „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海經 Shanhai Jing) ji vaizduojama kaip belytė kalnų dvasia „su snieginio leopardo uodega, tigro dantimis ir pasišiaušusiais plaukais“, siunčianti ligas, nelaimes ir bausmes (Kė 1989, p. 21). Vėliau, nuo Kariaujančių karalysčių laikotarpio (465–221 m. pr. m. e.) iki Hanų dinastijos (206 m. pr. m. e.–220 m.), Si-vangmu vaizdinys pamažu keitėsi, ir ši iš laukinės bei žiaurios dievybės virto kilminga dievaite. Si-vangmu „Valdovo Mu gyvenimo aprašyme“ (穆天子傳 Mu Tianzi Zhuan) vaizduojama kaip princesė, rengianti valdovui Mu pokylį ir kartu su juo kurianti eilėraščius bei dainuojanti dainas. Taip pat...
Daugiau
Pišiu
Pišiu (貔貅 Pìxiū) – Kinijos tradicinėje kultūroje viena iš penkių gėrį nešančių mitologinių būtybių (kitos keturios yra drakonas, feniksas, vėžlys ir vienaragis), galinti pritraukti turtų, sėkmę ir apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Pišiu magiškos galios labiausiai atskleidžiamos fengšui filosofijoje. Senovės literatūroje ši būtybė minima kaip Mengšou (猛獸 Měngshòu), reiškiantis „nuožmus žvėris“. Išvaizda Senovės Kinijos mitologijoje Pišiu apibūdinamas kaip galintis skraidyti, pilkai balto kailio, liūto išvaizdą primenantis stebuklingas žvėris, turintis drakono galvą, arklio kūną ir vienaragio kojas. Bėgant metams, Pišiu išvaizdos apibūdinimas kito, tačiau buvo sutarta, kad jis turi trumpus sparnus, vieną arba du ragus, susuktą uodegą, karčius ant krūtinės arba nugaros, dideles akis ir ilgas, grėsmingas iltis (Bates 2008, p. 49). Kiniškas Pišiu pavadinimas (貔貅 Pìxiū) susideda iš dviejų skirtingas reikšmes turinčių žodžių: pi (貔), atspindintis moteriškąją giminę, ir šiu (貅 xiū) – vyriškąją giminę. Šiuolaikinėje kinų kalboje abu žodžiai simbolizuoja leopardą,...
Daugiau
Keturi pasaulio sergėtojai
Keturi pasaulio sergėtojai (四獸 sìshòu) – tai keturios Kinijos mitologijoje paplitusios būtybės, saugančios pasaulį: baltasis tigras, juodasis karys, raudonasis paukštis ir mėlynasis drakonas. Kiekvienas iš jų atstovauja tam tikrai pasaulio krypčiai, spalvai, metų laikui ir elementui. Šios būtybės būdingos Japonijos, Korėjos ir Vietnamo mitologijoms ir šiais laikais dažnai tampa manga žanro knygų ar animė filmų herojais. Mitas Pasak kinų kosmogoninių mitų, pasaulis buvo sukurtas, kai Pangu (盘古 Pángǔ) – pirmykštis žmogus – praskėlė kosminį kiaušinį, kuriame vyravo chaosas, ir savo kūnu atskyrė apatinę bei viršutinę kiaušinio dalis. Jis 18 tūkstančių metų stovėjo laikydamas jas atskirai ir taip atsirado Žemė bei Dangus. Kai kuriose šio mito versijose Pangu kurti pasaulį padėjo keturi mitiniai gyvūnai: vėžlys, drakonas, raudonasis paukštis ir vienaragis (麒麟 Qílín). Tada, kai Žemė ir Dangus buvo galutinai atskirti, Pangu atsigulė ir numirė, o iš jo kūno susiformavo įvairūs...
Daugiau
Pangu
Pangu (盘古/盤古 Pángǔ) – pirmasis žmogus ir pasaulio kūrėjas kinų mitologijoje. Pangu mitas – vienas seniausių Kinijoje, rodantis to meto žmonių supratimą apie dangaus, žemės ir žmonių kilmę. Legenda Pasak legendos, senovės laikais vyravo chaosas, dangus ir žemė buvo susijungę į vieną kūną, panašų į paukščio kiaušinį. To kiaušinio viduje miegojo Pangu – būtybė su dviem ragais, dviem iltimis ir plaukuotu kūnu. Vieną dieną Pangu pabudo ir su didžiuliu kirviu prakirto kiaušinio lukštą, taip atskirdamas dangų ir žemę. Veikiant in ir jang principui, viskas, kas buvo švaru, šviesu ir atitiko in, pakilo į viršų ir tapo dangumi, o viskas, kas buvo tamsu, prilygo jang, tapo žeme. Kiekvieną dieną dangus pakildavo po vieną džangą (3 m), žemė sustorėdavo per vieną džangą (Sun 2010, p. 1). Kartu augo ir Pangu, rankomis remdamasis į dangų, o kojomis įsispyręs į žemę, taip saugodamas, kad...
Daugiau
Sun Vukongas
Sun Vukongas (孙悟空 Sun Wukong) – vienas pagrindinių veikėjų Kinijos klasikiniame romane „Kelionė į vakarus“ (西游记 Xiyouji). Knyga išleista XVI a., jos autorius yra Vu Čengenas (吴承恩 Wu Cheng‘en). Romane pasakojama, kaip Sun Vukongas, dar vadinamas beždžionių karaliumi ir laikomas triksteriu, lydėjo įžymų budistų vienuolį Siuandzangą (玄奘 Xuanzang) į Indiją, kad atrastų šventas sutras (Leeming 2001, p. 120). Istorija ir vardo reikšmė Knygoje „Kelionė į vakarus“ pasakojama, kad Sun Vukongas gimė ant Gėlių ir vaisių kalno. Sun Vukongas atsirado iš akmeninio kiaušinio, kurį sukūrė stebuklingas akmuo, veikiant Dangui, Žemei, Saulei ir Mėnuliui. Papūtus vėjui, iš kiaušinio atsirado beždžionė (Wu 1592, p. 5–6), todėl neretai šis veikėjas vadinamas Akmens beždžione. Nors vartojami ir kiti vardai, pvz., Beždžionių karalius, Didysis išminčius, lygus dangui (齐天大圣 qi tian da sheng) ir pan., tačiau įprasta šią būtybę vadinti Sun Vukongu. Tai yra budistinis vardas,...
Daugiau
Drakonas
Drakonas (龙 lóng) – Rytų Azijos šalyse paplitusi mitinė būtybė, viena iš seniausių ir svarbiausių Kinijos mitologijoje, atpažįstama iš daugybės vardų, pvz., Long Mengas, Longvangas, Na-ačia, Naga ir t. t. Kitaip nei Europos mituose, kuriuose drakonas įkūnija blogio idėją, Rytų Azijoje drakonai dažniausiai simbolizuoja dangiškąjį gėrį (Encyclopædia Britannica 2014). Pirmąjį drakono atvaizdą (jo ilgis siekia apie 1, 78 m) ant bronzinio kiauto, nupieštą prieš 6000 m., archeologai aptiko dabartinės Kinijos pasienyje. 1987 m. Pujango valstybėje, Henano provincijoje, iškastuose kapuose ant bronzinių kiautų rasti drakono ir liūto atvaizdai (Yang 2005, p. 100). Drakono kilmės ištakos randamos ir viename iš seniausių Kinijos mitologijos šaltinių – „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海经 Shanhai Jing). Joje apstu pasakojimų apie įvairių pavidalų drakonus ir pateikiama vieno iš svarbiausio – žvakės drakono (燭龙 Zhulong) – gyvenimo istorija. Taip pat „Vėlyvosios Hanų dinastijos istorija“ (後漢書 Hou Han Shu)...
Daugiau
Drakonas karalius
Drakonas karalius, arba Longvangas (龙王 Long wang), – kinų mitologijoje viena svarbiausių būtybių, laikoma vandenynų valdovu. Drakoną karalių sudaro keturi atskiri drakonai, valdantys jūras ir upes keturiose pasaulio kryptyse: šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose. Kai kur šie drakonai apibūdinami kaip antropomorfinės būtybės – karaliai su drakonų galvomis (Anonimas 2008). Buvo laikai, kai kinai turėjo šventyklų, skirtų Drakonui karaliui. Kai vietovę užklupdavo sausros ar potvyniai, vietos gyventojai jam melsdavosi ir aukodavo maisto, prašydami išgelbėjimo (Pierre 2014). Ypatybės Drakonai gyvena krištolo ir perlų rūmuose vandenynų gelmėse, kur jūrų gyvūnai atlieka tarnų vaidmenis (Rose 2000, p. 21), pvz., krabai, krevetės ir omarai – krištolo rūmų sargybiniai. Sakoma, kad „gilią ir tylią naktį, kai jūra rami ir nėra bangų, stovint ant kranto, apšviesto žvaigždžių ir mėnulio, galima išgirsti iš gelmių sklindantį audimo staklių garsą. Tai audžia nimfos“ (Kė 1989, p. 51). Teigiama, kad,...
Daugiau
Fusi
Fusi (伏羲 Fuxi) – kinų mitologijoje laikomas kultūros herojumi, žmonių protėviu ir vienu galingiausių pirmykščių valdovų. Antikinėje literatūroje jis dar vadinamas Paosi (庖犧 Paoxi) arba Baosi (包牺 Baoxi) (Deming, Yang 2005, p. 118). Fusi mitas Šiuo metu galima rasti daugybę mitų, pasakojančių apie Fusi gyvenimą. Pagrindinis mitas pasakojamas skirtingai. Vienas populiarus pasakojimas apie Fusi vaikystę sujungia potvynio ir sukūrimo mitus. Pasakojama, kad Fusi tėvas dirbdamas laukuose išgirdo griaustinį. Nuvedęs Fusi su seserimi į namą, tėvas nuėjo į daržinę pasiimti šakių ir geležinio narvo. Jis pakabino narvą ant gegnių ir, laikydamas šakes rankoje, laukė griaustinio dievo Leigongo. Staiga stiprus griaustinis sudrebino namą ir pasirodė Leigongas, rankoje laikydamas kirvį. Fusi tėvas šakėmis dūrė Leigongą, šis pašoko į viršų ir nusileido į geležinį narvą – jame iškart buvo užrakintas. Kitą rytą tėvas nusprendė nužudyti griaustinio dievą ir laikyti jį užmarinuotą stiklainyje. Jis...
Daugiau
Kinų raštas
Kinų raštas – viena iš seniausių rašto sistemų, paplitusi Rytų Azijoje, atsiradusi Kinijoje ir naudojama iki šių dienų. Savo rašmenis kinai vadina terminu handzi (汉字, „Han (kinų) tautos rašmenys“, arba „Han dinastijos rašmenys“), nes raštas susiformavo Hanų dinastijos valdymo laikais. Kinų rašmenys buvo pritaikyti ir kitų šalių rašto sistemoms: Vietnamo, Korėjos ir Japonijos. Lietuvių kalboje kinų rašto ženklai dažnai vadinami hieroglifais, tačiau kinų kultūros tyrinėtojai linkę vengti šio pavadinimo, todėl pasirinktas „kinų ženklų“ terminas. Lietuvių kalboje šis terminas vartojamas vis dažniau. Istorija Mituose kinų rašmenų atsiradimas dažnai siejamas su herojais ar dinastijų kūrėjais. Vieni rašto atsiradimą priskiria legendiniam personažui Fusi (伏羲). Pasak kitų legendų, tradicinių rašmenų išradėju laikomas Geltonasis imperatorius Huangdi. Vis dėlto kinų kultūros tyrinėtojai mano, kad didesnį vaidmenį galėjo turėti ne pats Geltonasis imperatorius, o jo ministras ir raštininkas Cangje (黃帝). Tačiau prielaida, jog raštą sukūrė vienas asmuo, mažai tikėtina. Bendros rašto sistemos formavimasis didelėje...
Daugiau
