„Sampung” prekybos centro griūtis
„Sampung“ prekybos centro griūtis (kor. 삼풍백화점 붕괴 사고 Sampoong Baekhwajeom bunggoe sago) – didžiausia žmogaus sukelta katastrofa Pietų Korėjoje, įvykusi 1995 m. birželio 29 d. Sočio (서초구 Seocho) rajone, Seulo mieste. Jos metu žuvo 502 žmonės, o 937 buvo sužeisti. Įvykio priešistorė Dėl artėjančių 1988 metų vasaros olimpinių žaidynių Seule vyko sparti urbanistinė plėtra. Kadangi statybų projektai su užsienio rangovais buvo uždrausti, visus pastatus projektavo Pietų Korėjos kompanijos. Nuolat didėjantis statybų projektų skaičius reikalavo greito rezultato ir darė įtaką pastatų kokybei. Dažnai nebuvo atsižvelgiama į saugos reikalavimus (The Guardian 2015). „Sampung“ prekybos centro statybos darbai prasidėjo 1987 metais. Pastato pamatus konstravo kompanija „Woosung Construction“. Iš pradžių buvo planuojama statyti keturių aukštų apartamentų kompleksą, tačiau, prasidėjus darbams, pirmininkas Li Džiunas (이준 Lee Joon) pakeitė projektą ir pastatas virto penkių aukštų prekybos centru (The Guardian 2015). Tam, kad būtų įrengti eskalatoriai, pirmininkas įsakė darbuotojams panaikinti kelias pastato kolonas. „Woosung Construction“ darbuotojams atsisakius atlikti užduotį (kadangi tai...
Daugiau
Inčiono mūšis
Korėjos karas: Inčiono mūšis (한국전쟁: 인천상륙작전)– 1950 metų rugsėjo 10 – 19 dienomis vykęs mūšis, kardinaliai pakeitęs Korėjos karo linkmę ir suteikęs pranašumą Jungtinėms Tautoms (toliau – JT). Šis mūšis vyko Pietų Korėjos mieste Inčione (인천 Incheon), prie Geltonosios jūros, vienoje fronto pusėje stovint Šiaurės Korėjos armijai, o kitoje – gen. mjr. E. M. Elmondo (ang. E. M. Almond) vadovaujamoms JT (Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos) karinėms pajėgoms. Inčiono mūšis – vienas svarbiausių 3 metus vykusio karo mūšių, suteikusių Pietų Korėjai progą po kelių savaičių atgauti savo sostinę Seulą (Norgėla 2006, p. 64). Mūšio priežastys Dar pirmosiomis Korėjos karo dienomis iš Pietų Korėjos įtakos sferos buvo pagrobta šalies sostinė – Seulas. Tai nulėmė Šiaurės Korėjos įsiveržimą ir sėkmę ateinančiuose mūšiuose, kadangi priešininkai turėjo svarbiausią Pietų Korėjos miestą savo rankose. Pietų Korėjos pusei atgauti sostinę buvo...
Daugiau
Henjo
Henjo (kor. 핸여 Haenyeo) – profesionalės moterys nardytojos Pietų Korėjos Džedžiu saloje (제주도 Jeju-do), dar žinomos kaip Džedžiu undinės (ang. Jeju mermaids), kurios nardo be jokios specialios kvėpavimui skirtos įrangos ir gaudo jūros laimikį (Jeju Provincial Self-governing Haenyeo Museum 2016). Henjo yra svarbus moterų jėgos, ryžto, stiprios valios bei nepriklausomybės simbolis ir turi didelę įtaką Džedžiu saloje vyraujančiai pusiau matriarchalinei šeimos struktūrai (Choe, 2014). Istorija Nėra aišku kada tiksliai susikūrė pirmosios henjo, tačiau įrašų apie moteris nardytojas yra rasta jau Džiosono (조선 Joseon) dinastijos laikotarpio (1392-1897 m.) literatūroje. Manoma, jog pats nardymo reiškinys galėjo prasidėti jau prieš Trijų karalysčių (삼국시대 Samguk shidae) laikotarpį (57 m. pr. m. e. – 668 m.), kadangi yra duomenų apie iš Džedžiu salos karaliui tiekiamus perlus. Taip pat tikima, kad žvejai rinkdavo jūrines ausinukes (ang. Abalones) jau Džiosono laikotarpiu (Jeju Provincial Self-governing Haenyeo Museum 2016). Iš pradžių nardymas...
Daugiau
Karalienė Sondok
Karalienė Sondok – (kor. 선덕여왕 Seondeog yeowang) valdė kaip Šilos karalystės karalienė, vieną iš trijų karalysčių egzistavusių to meto Korėjoje. Sondok valdė 632-647 m. Ji buvo 27-toji karalystės valdytoja bei pirmoji karalienė. Sondok buvo antroji moteris valdovė užfiksuota Rytų Azijos istorijoje bei paskatino minties atgimimą, literatūrą ir menus Šiloje. Gyvenimas iki išrinkimo į įpėdinius Sondok gimė Kimsonge, Šilos sostinėje ir praleido beveik visą savo vaikystę rūmuose. Tuo metu ji buvo vadinama princese Doman. Sondok turėjo dvi jaunesnes seseris – princesę Sonhvą ir princesę Čongmjong. Sakoma, kad Sondok tėvas buvo nusprendęs iš anksto jai perleisti sostą, iki kol neatvyko svečias iš Kinijos. Kinija tuo metu buvo iškėlusi vyrų svarbą vadovavime, labiau negu Korėjoje, todėl svečias pasijuokė iš idėjos, kad princesė Doman taptų karaliene. Po šio įvykio Sondok tėvas norėjo sūnaus, tačiau karalienei Majai nepyko jo susilaukti. Dėl šios priežasties Džinpjongas...
Daugiau
Bak Ginhje
Bak Ginhje (kor. 박근혜 Park Geun-hye); gimė 1952 vasario 2 d. – politikė, 11-oji Korėjos Respublikos prezidentė (2013-2017 m.). Pirmoji moteris prezidentė Pietų Korėjos istorijoje. Užėmė 18-osios kadencijos prezidento pareigas. Ankstyvas gyvenimas ir studijos Bak Ginhje gimė 1952 vasario 2 d., Degu (kor. 대구 Daegu) mieste, Šiaurės Kiongsango provincijoje (kor. 경상북도 Gyeongsangbuk-do), Pietų Korėjoje, 3 vaikų, 3-iojo šalies prezidento (1963 – 1979 m.) – Bak Čionghy (kor. 박정희 Park Chung-hee) ir Juk Jongsu (kor. 육영수 Yuk Young-soo) šeimoje. 1953 m. su šeima persikėlė į Seule, Pietų Korėjos sostinėje, esančią Prezidento rezidenciją „Mėlynuosius Rūmus“, kur Ginhje praleido visą savo vaikystę. 1970 m. Ginhje baigė Seule esančią, katalikiškąją „Šventosios širdies” merginų vidurinę mokyklą (ang. Sacred Heart Girl’s High School). 1974 m. Bak Ginhje baigė elektronikos inžinerijos bakalauro studijas, Sogang universitete (kor. 서강대학교 Seogang Daehakgyo). Trumpą laiką studijavo Grenoblio universitete, Prancūzijoje, tačiau studijas...
Daugiau
Džindo šuo
Džindo šuo (진돗개 Jindogae, 진도군 Jindogun, 진개 Jingae) – Pietų Korėjos Džindo saloje išveisti šunys, tapę Korėjos nacionaline šunų veisle. Iš pradžių ši veislė gyveno tik Džindo saloje, kuri yra Pietų Džiolos (전라남도 Jeonlanamdo) provincijoje. Ši sala kartu su džindo šunimis iki 1984 m. buvo izoliuota. Vėliau ši veislė paplito visoje Korėjoje ir kitose šalyse. Šie šunys garsėja savo ištikimybe ir medžiokliniais sugebėjimais ir yra paskelbti Korėjos nacionaliniu lobiu. Istorija Kilmės atsiradimo istorija nėra gerai žinoma, tačiau yra nemažai teorijų, pavyzdžiui, manoma, kad vietiniai šunys buvo sukryžminti su mongolų karių šunimis. Kita teorija teigia, kad XIII a. mongolų invazijos į Korėją metu, Korėjos karalius atsisakė posto ir jo kariai pasitraukė į Džindo salą, kur toliau įnirtingai kovėsi, o jų šunys liko izoliuoti ir taip ši veislė tapo grynakrauje. Dar viena teorija teigia, kad Gorjo (고려국 goryeo guk) dinastijoje kinų pirklių...
Daugiau
Koncentracijos stovyklos Šiaurės Korėjoje
Koncentracijos stovykla – tai tam tikra specialaus režimo įkalinimo įstaiga, kurioje laikomi asmenys su teismo sprendimu ar be jo. 1948 m. prieš prasidedant Korėjos karui, Šiaurės Korėja atsiskyrė kaip savarankiška valstybė, įgalino komunistinį-socialistinį režimą ir iki dabar yra vienintelė valstybė, kuri XXI a. aktyviai plėtoja koncentracijos stovyklų tinklą – oficialiai žinomos šešių stovyklų geografinės vietos. Skaičiuojama, kad šiuo metu koncentracijos stovyklose laikoma apie du šimtai tūkstančių šiaurės korėjiečių, kuriems taikomi žmogaus teises pažeidžiantys metodai: marinimas badu, sunkus fizinis darbas bet kokio amžiaus žmonėms ir vaikams bei kankinimai. Koncentracijos stovyklos skiriasi į dvi dalis: politinės ir nepolitinės. Politinės stovyklos taiko žiauresnes sąlygas ir bausmes negu nepolitinės. Korėjiečiai, laikomi koncentracijos stovyklose, gali būti baudžiami už įvairius smulkius nusižengimus: melą, per lėtą darbą, stovyklos taisyklių pažeidimą, politinio režimo peikimą. Bausmių formos diferencijuoja nuo fizinių mušimų, priverstinų veiklų iki viešo pažeminimo ir mirties. Pietų Korėjos Nacionalinio susivienijimo...
Daugiau
Solalis (Naujieji metai Korėjoje)
Solalis (설날 Seollal) – tai Korėjos Naujųjų metų šventė. Korėjoje Naujieji metai yra minimi du kartus. Viena šventė – sausio 1-ąją, o antroji – sutampa su Kinų Naujaisiais metais ir yra vadinama Solaliu. Šventė trunka tris dienas – dieną prieš Korėjos Naujuosius metus, Naujųjų metų dieną ir dieną po Naujųjų. Šventės data kiekvienais metais keičiasi kadangi ji priklauso nuo mėnulio kalendoriaus. Ir nors dabar Korėjoje paprastai yra naudojamas saulės kalendorius (nuo 1895 m.), mėnulio kalendorius dar ir šiomis dienomis daro įtaką korėjiečių tradicijoms ir kultūrai (Korean culture and information service, 2015). Istorija Pirmasis įrašas, kuriame buvo paminėtas Solalio arba Naujųjų metų pagal mėnulio kalendorių šventimas buvo aptiktas kinų istorijos knygoje, parašytoje VII a. „Sui knyga“ („Book of Sui“) (636 m.) ir „Senoji Tangų knyga“ („Old Book of Tang“) (945 m.) teigia, kad kiekvienų metų pirmąją dieną Šilos Karalystės (57...
Daugiau
Namhano kalno tvirtovė
Namhano kalno tvirtovė (남한산성 Namhansanseong) buvo suprojektuota kaip atsarginė Džiosono (조선 Joseon) dinastijos (1392-1910) sostinė ir pastatyta kalnuotoje vietovėje, esančioje 25 km į pietryčius nuo Seulo. Karių-vienuolių pastatyta ir ginama tvirtovė talpino 4000 žmonių bei atliko svarbias valdžios vykdomąsias ir karines funkcijas. Seniausi išlikę griuvėsiai siekia VII a. Tvirtovė buvo keletą kartų atstatyta, ypatingai XVII a. pradžioje, tikintis Čingų (清朝 Qing) dinastijos puolimo. Miestas įkūnija šio laikotarpio kariuomenės ginklavimosi koncepciją, pagrįstą Kinijos ir Japonijos įtaka ir pasikeitimais įtvirtinimų statyboje, susipažinus su vakarietiškais ginklais, kuriems reikalingas parakas. Nuolat apgyvendintas miestas ilgą laiką tarnavo kaip provinciali sostinė, kurios įtvirtinimų viduje yra išlikę įrodymų, kad čia būta įvairių kariuomenių, civilinių ir religinių pastatų. Tvirtovė yra tapusi korėjietiško suverenumo simboliu. Istorija Bekdžės karaliaus Ondžio sostinės teorija Dar ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais buvo manoma, kad vieta, kurioje šiandien stovi Namhano kalno tvirtovė, kažkada buvo sostinė, pastatyta...
Daugiau
Heinsa šventykla
Heinsa (해인사 Haeinsa) – tai budistų šventykla Pietų Korėjoje, esanti ant Gaja kalno Pietų Gjongsango provincijoje. Šventyklos pavadinimas kilęs iš budistinių raštų ir reiškia: „nuoširdžiai apšviestas Budos pasaulis ir mūsų iš prigimties nesuterštas protas“. Heinsa labiausiai žinoma kaip Tripitaka Koreana, dar vadinamos Gorjo Tripitaka (고려 대장경 goryeo daejanggyeong), Korėjos budistų raštų kolekcijos, saugykla. Heinsa yra viena iš Trijų Korėjos šventyklų-brangakmenių ir ji skelbia Dharmas arba Budos mokymus. Istorija Heinsa šventykla buvo pastatyta trečiaisiais Karaliaus Edžiango (애장왕 Aejang-wang) valdymo metais (802 m.), suvienytos Šilos laikotarpiu. Ją pastatė du korėjiečiai vienuoliai Sunungas (순응, Suneung) ir Idžiongas (이정 Ijeong). Šventykla Džiosono dinastijos laikotarpiu buvo kelis kartus atstatinėjama ir dabar ji – viena iš trijų pagrindinių šventyklų Pietų Korėjoje, vadinamų Trimis budizmo brangakmeniais, kurios veikia kaip saugyklos budistiniams šventiesiems raštams. Šventyklos pastatymą pina dvi legendos. Pirmoji teigia, kad du vienuoliai – Sunungas ir Idžiongas – išvyko į Kiniją...
Daugiau
