Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hulidzing

Hulidzing

Hulidzing (kin. 狐狸精 huli jing), kinų mitologijoje dar žinoma kaip dziuveihu (九尾狐 jiuweihu), yra devynuodegė lapė, kuri gali figūruoti kaip geroji arba blogoji būtybė (Kang 2006). Ją galima aptikti ne tik mitologijoje, bet ir kinų folklore, literatūroje. Šią lapę galima rasti ir japonų mituose, kur ji žinoma kaip kicune (jap. 狐 kitsune), arba korėjiečių – gumiho (kor. 구미호 gumiho). Šios trys būtybės yra vienodos savo išore, bet pasižymi skirtingomis, kitoniškų kultūrų įkvėptomis, istorijomis ir savybėmis.

Hanių dinastijos metu Kinijoje susiformavo idėja, jog egzistuoja tarprūšiniai virsmai ir galimybė daugeliui objektų įgyti žmogišką pavidalą, magiškųjų galių bei nemirtingumą. Kartu su šia tradicija, buvo tikėta, kad ir lapė pajėgi transformuotis į tokio pobūdžio būtybę (Strassberg 2002).

Hulidzing, kurią galima išvysti legendose, mituose ir pasakose, dažniausiai įgijusi jaunos bei gražios moters pavidalą, bet, priešingai nei kicune ar gumiho, ji gali pavirsti ir į bet kokio amžiaus vyrą. Fantastiniame romane apie dievus ir demonus „Dievų sukūrimas“ (封神演義 Fengshen Yanyi) hulidzing lapė matoma kaip jauna, daili moteris ir yra vadinama Dadzi vardu (妲己 Daji). Būtent šiame romane ji yra blogoji būtybė, kurią deivė Niuva (女媧 Nuwa) išsiunčia sunaikinti Šangų dinastiją ir taip pamokyti nepagarbų, ištvirkaujantį valdovą.

Kituose veikaluose devynuodegė lapė turi teigiamą vaidmenį. Kai kur minima, kaip ji ir mirtingasis vyras įsimyli, arba kaip būtybė išmoko mergaitę burti ir taip nugalėti armijas savo galiomis. Hanių dinastijos ikonografijoje hulidzing vaizduojama aukščiausioje dievybių buveinėje, ant Kunluno kalno, kartu su Si-vangmu (西王母 Xi Wangmu), dar vadinama Vakarų karaliene motina, ir teigiama, jog devynios uodegos simbolizuoja potencialią tautos palikuonių gausą, palankumą ir taiką.

Tačiau dažniausiai devynuodegė lapė vaizduojama kaip nepaklusni, išdykusi ir piktavalė, norinti apgauti arba manipuliuoti žmonėmis. Hulidzing gali bandyti pavogti žmogaus sielą, prakeikti tuos, kurie yra linkę būti kerštingi. Tuo pačiu metu, tikima, jog būtybė turtais ar laime apdovanoja jos garbintojus ar pataria svarbiais klausimais (Strassberg 2002).

Į tai atsižvelgus, kinai tiki, kad lapės virsmas į blogą ar gerą tiesiogiai priklauso nuo būsimos „aukos“. Ji Yun teigia: „Transcendentiškos būtybės ir monstrai keliauja skirtingais keliais, tačiau lapės yra tarp transcendentiškųjų ir monstrų“ (Yun 1789). Galima konstatuoti, jog, savo įgyta forma, lapė žmonėms atlygina karmos principu.

Naudota literatūra

  1. Yun, J. 1789, „Notebook from the Thatched Cottage of Close Scrutiny“ in Huntington, R. 2003, Alien Kind: Foxes and Late Imperial Chinese Narrative, Harvard University Press, Cambridge and London, p. 32-33.
  2. Kang, X. 2006, The cult of the fox: Power, gender, and popular religion in late imperial and modern China, Columbia University Press, New York.
  3. Strassberg, R., E. 2002, A Chinese Bestiary: Strange Creatures from the Guideways Through Mountains and Seas, Berkeley University of California press, Oakland.
0 votes