Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Šaulys I

Šaulys I

Šaulys I (后羿 Hòu yì, kiti pavadinimai: 仁羿 Rén yì, 夷羿 Yí yì), taip pat žinomas kaip „puikusis šaulys“, „šaulių valdovas“ — tai mitinis, vienas populiariausių Kinijos didvyrių, taikliausias šaulys. Šaulys I gyveno valdant imperatoriui Jao (堯 Yáo). Didžiausias Šaulio I žygdarbis — apsaugojo žemę nuo dešimties saulių, kurios sukėlė sausrą, badą ir taip apsaugojęs ne tik žmones, bet ir Žemę nuo negandų.

Šaulio I sugebėjimai
Daugelis šaltinių patvirtina, kad Šaulys I meistriškai šaudęs iš lanko. „Jo vardas keldavo susižavėjimą ir pagarbą vėlesnėms kartoms ir tapo taiklaus šaudymo iš lanko simboliu. Pasak padavimo, I galėjęs pataikyti strėle į kiekvieną skrendantį paukštį. Kalbama, kad, kai jis įtempdavo lanką ir ruošdavosi šauti, netgi Juė žmonės, kurie gyveno jūros pakrantėje ir nepažinojo lanko, vienas per kitą stengdavosi gauti jam strėlių arba taikinį“ (Ke 1989, p. 196). Jo taiklumas susijęs ir su fiziniu sudėjimu, todėl, kad Šaulio I kairė ranka buvo ilgesnė už dešinę ir tai tapo jo privalumu šaudant.

Šaulio I paveikslo dvilypumas
Kinų motologija labai frangmentiška, neišbaigta bei pati prieštaraujanti sau. Todėl nenuostabu, kad legendinė kinų mitologinė būtybė Šaulys I turi nemažai įvairių pavienių ir dažnai prieštaringų pasakojimų. Vienuose vaizduojamas kaip didvyris, išgelbėjęs žemę nuo dešimties saulių, o kai kuriuose kaip tironas. „Šaulys I sunaikino Sia dinastiją ir leido sau susikurti taisykles. Jis pramuštgalviškai medžiojo laukinius gyvūnus, be to pakeitė Sia šalies įstatymus, tokiu būdu atvedęs šalį į sielvarto liūną“ (Masako 1995, p. 140). Be to minima, jog jis buvo palaidūnas, grobdavo svetimas moteris, nugalėtų priešų moteris (Mitologijos enciklopedija, 1999, p. 97). O kai kur galima rasti, kad Šaulys I galėjo kontroliuoti vėją, kai Geltonasis imperatorius (皇帝 Huángdì) organizavo užkariavimus.

Nėra vieningos nuomonės, kurį Šaulio I pavidalą laikyti pirminiu: žmogaus ar žvėries. Vieni tyrėjai mano, jog Šaulio I žmogiškasis pavidalas atsirado vėliau dėl konfucianistų, kurie nepripažino irealumo. Kiti mano, kad kaip tik konfucianistai tyčia iškraipė Šaulio I pavidalą, paversdami jį demonu, nes neigiamai vertino jo didvyriškumą ir laisvą gyvenimą (Mitologijos enciklopedija, 1999, p. 97).

Šaulio I mitai
Šio mito interpretacijų galima rasti labai įvairių. Toliau remiamasi Yuan Ke knyga „Senovės Kinijos mitai“. Pats populiariausias mitas pasakoja apie Šaulį I, kuris nušovė devynias saules ir išgelbėjo žemės žmones nuo kančios.

Pasakojama, jog Jao valdymo laikotarpiu vieną dieną danguje iš karto pasirodė dešimt saulių (tai buvo varnai-saulės). Tuo metu žemėje prasidėjo didžiulė sausra, o valdovas be galo nuliūdo. Saulės išdegino visus pasėlius, žmonės pradėjo badauti. Dešimt saulių buvo Sihės (羲和 Xīhé) — rytų dangaus dievybės ir Didziuno (帝俊 Dìjùn) vaikai. Jie gyveno Tangu — verdančiame slėnyje už Rytų jūros į šiaurę nuo Juodadančių šalies. Manoma, jog šį saulių pasirodymą išprovokavo per didelė Sihės priežiūra ir reikalavimai vaikams. Tad vieną dieną jiems pabodo būti suvaržytiems, todėl vienu metu pakilo į dangų ir džiaugėsi savo nežabota laisve bei linksmybėmis. Jie net neįsivaizdavo, kas tuo metu vyksta žemėje, kol jie linksminasi danguje. Žmonės, alkani bei kenčiantys nuo nepakeliamo karščio, netoli valdovo lūšnos kvietėsi burtininkę, nes vylėsi, kad toji gali iššaukti lietų ir sustabdyti karštį. Tačiau net jai nepavyko apsaugoti žemės nuo kaitrių sūnų-saulių spindulių.

Dievas Didziunas siunčia Šaulį I į žemę gelbėti žmonių. Tuo metu valdęs Jao taip karštai meldėsi dievams, kad net dievams pabodo vis klausytis to paties. Nors sūnūs-saulės buvo Didziuno vaikai, bet šis pasiuntė Šaulį I į žemę tam, kad juos sustabdytų. Pats Didziunas Šauliui I padovanojo raudoną lanką ir strėlinę. Nėra žinoma, kokius nurodymus davė pats Didziunas, tačiau manoma, jog norėjo, kad jo vaikus pamokytų, ar keletą nesunkiai sužeistų. Didziuno paliepti Šaulys I ir jo žmona Čangė (嫦娥 Cháng’é) nusileido į žemę, kur pagalbos laukė valdovas Jao.

Pirmasis Šaulio I žygdarbis. „Panašiai kaip atlikęs dvylika žygdarbių graikų mitų herojus Heraklis, taip ir Šaulys I, dangaus valdovo liepiamas ir liaudies prašomas, pradėjo atlikti žygdarbius.“ (Ke 1989, p. 197). Pirmasis jo darbas buvo sustabdyti saulių šėlsmą danguje ir nutraukti sausrą žemėje. Šaulys I, pasitelkęs savo strėles, viena po kitos šaudė saules. Visa laimė, kad Jao pasiuntė žmogų, kuris ištraukė paskutinę strėlę ir sustabdė taiklųjį Šaulį. Taip žemėje įsivyravo vėsa ir problema buvo išspręsta.

Kiti Šaulio I žygdarbiai. Nors ir saulės buvo sustabdytos, tačiau žemėje dar buvo likę įniršę žvėrys, kurie žmonėms kėlė grėsmę. Šaulys I keliavo po įvairius kraštus tam, kad susidorotų su piktadariais. Taip Šaulys nugalėjo Jaju (猰貐 YàYǔ ) — tai nuožmiausiais žvėris, panašus į bulių, tačiau jo kūnas buvo raudonas, veidas žmogaus, o kojos arklio, kai kur teigiama, jog jis turėjo drakono veidą ir tigro nagus, vėliau Dzaoči (鑿齒 Záo chǐ) — tai baisūnas su žvėries galva ir žmogaus kūnu, taip pat Dziuji (九嬰 Jiǔ yī) — tai žvėris, galėjęs spjaudyti ugnį ir vandenį, ir Dafengą (大風 Dà fēng) — tai „Didysis feniksas“, labai nuožmaus būdo paukštis, turintis didelius sparnus ir be galo greit skrendantis, milžinišką smauglį bei Fengsi (封豨 Fēng xī) — siaubūną, turėjusį aštrius nagus ir ilgas iltis, savo jėga ir žiaurumu pranokusį jautį, jis niokodavo pasėlius, rijo žmones, naminius gyvulius.

Taip žmonės buvo išgelbėti nuo septynių nelaimių. Dangiškosios šalies žmonės dėkojo Šauliui I už jo žygdarbius ir jo garbei giedojo himnus. I paveikslas amžiams išliko žmonių širdyse kaip didžiojo herojaus pavyzdys. Jao išreiškė didžiulę pagarbą I. O pats Šaulys I buvo labai patenkintas, jog įvykdė visus dangaus valdovo reikalavimus.

Dangaus dievo bausmė. Dievas, supykęs ant Šaulio I dėl sūnų-saulių iššaudymo, ištrėmė Šaulį ir jo žmoną į žemę. Čangė labai įsižeidė, kad niekada nebegalės pakilti į dangų ir tapo mirtingąją. Šaulys I tapo prislėgtas nuo nuolatinių žmonos priekaištų, todėl paliko namus ir pradėjo klajoti.

Kartą keliaudamas sutiko fėją Fu (Fusi duktė, nuskendusi upėje), kuri buvo ištekėjusi už upės dievo Hebo (河伯 Hé bó). Šaulys I buvo žymus didvyris, o fėja – nuostabi gražuolė. Juos siejo toks pat sielvartas, nes nusugebėjo sukurti šeimos židinio. Šaulys I ir fėja pradėjo vienas kitam simpatizuoti, todėl Šauliui I teko kautis su Hebo. Šaulys, būdamas taiklus, strėle pataikė tiesiai į Hebo kairiąją akį. Fėja Fu nutraukė su Šauliu I meilės ryšius todėl, kad meilė nevirstų tragedija ir abiejose šeimose įsivyrautų ramybė.

Nemirtingumo vaistai. Šaulys I grįžo namo, nors tarp jų su Čange dar tvyrojo įtampa. Čangė vis sielojosi, jog nenori numirusi patekti į Judu (požemio karalystę, kur liūdnai teks gyventi su dvasiomis ir velniais). Šaulys I pradėjo ieškoti išeities, kaip su Čange tapti nemirtingiems ir nepatekti į pragarą. Sužinojęs, jog Kunluno kalne (崑崙山 Kūnlún Shān) gyvena Si-vangmu (西王母 Xīwángmǔ), kuri ir turi nemirtingumo vaistų. Gana keista, jog ji galėjo atnešti marą, skyrė bausmes, tačiau galėjo ir dovanoti gyvybę – turėjo nemirtingumo vaistų. Panašiai kaip ir graikų mituose saulės dievas Apolonas, kuris ne tik platino ligas, bet ir jas gydė. Pasiekęs kalną, Šaulys I Si-vangmu papasakojo savo didžiulius žygdarbius bei norą tapti nemirtingu. Juan Kė knygoje „Senovės Kinijos mitai“ Si-vangmu aiškino: „Šių vaistų pakanka, kad jūs su žmona būtumėt nemirtingi. Jeigu visus vaistus išgers vienas žmogus, tai jis galės pakilti į dangų ir taps dievybe. Jeigu juos išgers du žmonės, tai jie taps nemirtingieji žemėje“ (Ke 1989, p. 214-215). Šaulys I nemirtingumo vaistus atidavė savo žmonai Čangei, kuri vis dar sielvartavo, kad nebėra dangaus deivė. Būdama savanaudė, ji viena pati išgėrė nemirtingumo eliksyrą, dėl kurio pakilo į dangų. Dėl tokio savo poelgio Čangė tapo šlykščia rupūže ir dar liko įkalinta Mėnulyje.

Mokinys Fengmengas. Po visų šių įvykių Šaulys labai pasikeitė, jeigu kas nepatikdavo, be galo greit įtūždavo, o tai išprovokuodavo barnius ar net žmonių mušimą. Tačiau buvo vienas tarnas — Fengmengas (逢蒙 Féng méng), o jis Šauliui labai patiko ir pasiūlė šį išmokyti šaudyti iš lanko. Tačiau Šaulys I iškėlė keletą sąlygų, kurių turėjo laikytis tarnas. Pirmoji — išmokti nemirksėti, antroji — išmokti mažą daiktą matyti kaip didelį. Kai Fengmengas įvykdė ką liepė, Šaulys I jį išmokė iš lanko šaudyti beveik nepriekaištingai. Tačiau mokinys niekaip neprilygo mokytojui ir jam kasdien vis labiau pavydėdavo. Vieną dieną Šaulys I jojo mišku ir susirėmė su Fengmengu, jie apsišaudė strėlėmis, o Fengmengas, turėdamas jų daugiau, pervėrė gerklę Šauliui. Tačiau I buvo gabus ir dantimis sukando strėlę, todėl išliko gyvas.

Šaulio I mirtis. Aplinkinių neapykanta vis labiau didėjo ir vieną dieną Šauliui I galvą persmeigė persiko medžio vėzdu. Taip negarbingai mirė didvyris. Jo žygdarbiai išliko liaudies atmintyje, nors jo gyvenimas nebuvo laimingas. Šaulys I išgelbėjo žmones nuo negandų, I giliai įstrigo žmonių širdyse.

Mito reikšmė
Šis mitas yra svarbus, nes Šaulio I susidūrimas su dešimt saulių ir įvairiais demonais skirtingose šalies dalyse parodo jo drąsą ir atsidavimą, kovojant su blogiu. Būdamas drąsus ir atsidavęs, Šaulys I išgelbėjo daug žmonių nuo bado ir kančios. Taip pat svarbu paminėti, kad Šaulys I vykdė žmonos norus, o tai parodo jo nuolankumą. Nors apie Šaulį I yra labai įvairių mitų interpretacijų, tačiau didžiausiu jo žygdarbiu, tikrai daugelio laikomas yra žmonių ir žemės išgelbėjimas nuo dešimties saulių.

 

Naudota literatūra:

Yuan, K., 1989. Senovės Kinijos mitai. Vilnius: Mintis. p. 191-223

Mori, M., 1995. Asian Folklore studies. Nanzan University Vol. 54 Nr.2, p. 239-241

 

Mitologijos enciklopedija. 1999. Vilnius: Vaga. p. 97

Roberts, J., 2004. Chinese mythology A to Z. United States of America: Facts on file, inc. p. 135-137

Papildomai žiūrėti:
Rasta internete: https://www.youtube.com/watch?v=D8BXnNY3Mk4 [žiūrėta 2015 balandžio 17] Rasta internete: https://www.youtube.com/watch?v=5JEUEOmyduA [žiūrėta 2015 balandžio 17]

2 votes