Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Didysis Kinijos kanalas

Parašė Domantė Kiškytė - 2014-04-03 - Kinija ir Taivanas

Didysis Kinijos kanalas (大运河 Dà yùnhé), kitaip dar vadinamas Hangdžou Pekino kanalu (Jin Hang), yra ilgiausias pasaulyje žmonių sukurtas kanalas. Jį sudaro daugybė vandens kelių, išsidriekusių Rytų ir Šiaurės Kinijoje. Kanalo ypatybės Bendras kanalo ilgis yra 1770 km (Discover China 2009, p. 34). Visa Didžiojo kanalo statyba truko apie 2000 metų. Jis buvo statomas kelių dinastijų, o baigtas Sui (518–618 m.) dinastijos laikotarpiu. Didysis kanalas yra 21 kartą ilgesnis už Panamos kanalą ir 10 kartų ilgesnis už Sueco kanalą (Global Security 2012). Vandens keliai, iš kurių sudarytas kanalas, sujungia Hangdžou ir Džejiang provincijas su Pekino miestu. Kanalas turi 24 užtvankas ir 60 tiltų. Jis buvo pastatytas norint gabenti grūdus ir ryžius, kurie augo Jangdzės ir Huai upių slėniuose. Kadangi šie slėniai buvo derlingi, labai daug grūdų ir ryžių buvo gabenama į didžiuosius Kinijos miestus. Kanalo statyba palengvino grūdų gabenimą, nes jų reikėjo...

Daugiau

Uždraustasis miestas (Pekinas)

Parašė Diana Aksamitauskaitė - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Uždraustasis miestas (紫禁城 Zijin Cheng) yra didžiausias rūmų kompleksas Kinijoje, jo statybos truko 14 metų ir buvo baigtos 1420 m. Rūmų teritorija yra stačiakampio formos ir užima 72 ha, joje išdėstyta maždaug 8700 kambarių. Aukšta raudona tvora juosia visą miestą, o jos ilgis siekia 3400 m (Jicai 2009, p. 110). Rūmai statyti pagal Šiaurinę žvaigždę, ji kinų kosmologijoje yra visatos centras. Taip pat naudotas orientacinis principas „iš šiaurės į pietus“, kuris visoje Kinijoje yra labai svarbus statant paminklus ir ypatingus statinius (Beguin ir Morel 1997, p. 16). Spalvų simbolika Pekino imperatorių rūmuose vyrauja geltona ir raudona spalvos, turinčios simbolinę reikšmę. Geltona spalva kinų kultūroje reiškia pagarbą, ji – imperatoriškosios šeimos simbolis. Ilgą laiką dėvėti geltonos spalvos rūbus, interjere naudoti geltonos spalvos dažus ir dekoro detales galėjo tik imperatoriškosios šeimos nariai. Uždraustojo miesto stogai iškloti geltonomis įstiklintomis plytelėmis, rūmų dekoracijos nudažytos...

Daugiau

Opijaus karai

Parašė Šarūnas Nižinskas - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Opijaus karai – tai XIX a. tarp Kinijos imperijos ir Vakarų vykę konfliktai. Pirmajame kare 1839–1842 m. kovojo Didžioji Britanija su Kinija, antrajame 1856–1860 m. prie Didžiosios Britanijos prisijungė Prancūzija. Abiem atvejais kinai buvo nugalėti ir jiems teko pripažinti, kad Vakarų valstybės yra galingesnės. Dėl šios priežasties iki tol uždarai gyvenusiems kinams teko atidaryti savo šalies sienas užsieniečiams ir užmegzti su jais diplomatinius santykius. Prieš konfliktą   XVIII amžius Kinijos imperijai buvo pakilimo laikotarpis. Valdant imperatoriui Čianlongui (乾隆帝), Kinijos teritorija beveik padvigubėjo – buvo prijungta Mandžiūrija, išorinė Mongolija ir didelė vidurio Azijos teritorija, besidriekianti iki Balkašo ežero (dabartinis Kazachstanas). Čianlongas buvo ketvirtasis Čingų (清朝) dinastijos imperatorius. Ši dinastija kilo iš Mandžiūrijos ir atėjo į valdžią 1634 m., pakeitė Mingų (明朝) dinastiją ir valdė iki 1912 m. Šiuo laikotarpiu Kinijoje įvyko gyventojų skaičiaus augimo bumas. Populiacija išaugo trigubai (iki 400 mln....

Daugiau

Didysis šuolis

Parašė Aušra Rumbutytė - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

  „Didysis šuolis“ (大跃进, da yue jin) – Mao Dzedongo įsakymu pradėta ekonominė ir socialinė programa, 1958–1961 m. vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje. Ja siekta agrarinę Kinijos visuomenę paversti industrine ir modernia. Istorija Mao Dzedongas troško modernizuoti Kinijos ekonomiką, o  geriausias būdas tai padaryti – vystyti pramonę ir žemės ūkį. 1958 m. visai Kinijai paskelbta apie ekonominę ir socialinę programą pavadinimu „Didysis šuolis“. Mao tikėjo, kad industrija yra priklausoma nuo žemės ūkio ir, atvirkščiai. Jo įsitikinimu, pramonė gali klestėti tik tuo atveju, jei darbo jėga bus gerai pamaitinta, o darbininkams pramonė reikalinga tam, kad būtų gaminami modernūs įrenginiai, reikalingi modernizacijai. Siekiant įgyvendinti Mao idėjas, 1958 m. Kinija buvo pertvarkyta į komunas. 1958 m. pabaigoje jau buvo įsteigta apie 25 000 komunų. Kiekvienoje jų apgyvendinta apie 5 000 šeimų. Žmonių gyvenimas komunose buvo labai sunkus – alinantis darbas, absoliuti kontrolė, nepriteklius. Didžiausias dėmesys...

Daugiau

Imperatorius Čin Ši Huangdi

Parašė Rasa Petravičiūtė - 2014-03-27 - Kinija ir Taivanas

Činas Ši Huangdis (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) pirmasis Činų (Qin) dinastijos imperatorius, sugebėjęs per dešimt metų suvienyti Kiniją ir baigti Kovojančių karalysčių laikotarpį (Istorijos enciklopedija, 2003, p. 44). Jam valdant padaryta nemažai reformų, pastatyta Didžioji kinų siena ir Terakotinė armija su arkliais–tai vieni svarbiausių jo pasiekimų. Kaip pirmasis Kinijos imperatorius jis padarė didelę įtaką Kinijos istorijai ir kultūrai, kuri atsispindi ir šiomis dienomis. Nuo Činų dinastijos kildinamas ir Kinijos vardas (Kondratas M., Kondratas R., 2006, p. 307). Ankstyvasis laikotarpis – imperatorystės pradžia Činas Ši Huangdis gimė kaip Ingas Džengas (嬴政 Ying Zheng) 259 m. pr. Kr. Rytų Džou (770–256 pr. Kr.) dinastijoje, jis buvo Činų valstybės karaliaus sūnus. 246 m. pr. Kr. Ingas Džengas į sostą atsisėdo būdamas  13 metų po tėvo mirties. Valdydamas karalystę ir būdamas agresyvus bei ambicingas,  Ingas Džengas užkariavo valstybes vieną po kitos, o būdamas 22 įgijo visišką galią, kai atsikratė...

Daugiau
Rodomas puslapis 5 iš 512345