Oni
Oni (鬼 おに) yra vieni žymiausių Japonijos mitologinių būtybių, dažniausia vaizduojami kaip demonai, kurie baudžia nusidėjėlius pragare. Taip pat juos galima sutikti urvuose, kalnuose ir apleistose, atokiose vietovėse. Kadangi oni yra siejami su įvairiomis negandomis, griaustiniu, prakeiksmais ir ligomis, jie yra vieni iš baisiausių jokajų (妖怪 yōkai) japonų mitologijoje. Išvaizda Oni dažniausia vaizduojami dideli ir baisūs, turintys raudonos ar mėlynos spalvos odą, su ragais ir aštriais dantimis. Vienintelis drabužis, kurį jie dėvi, yra gyvūno (dažniausia liūto) kailis ar oda, dengianti klubus; vienintelis jų ginklas – didelis spygliuotas vėzdas. Kadangi oni yra aukštesni negu žmonės, todėl kai kuriuose šaltiniuose jie vaizduojami kaip milžiniški žmogėdros. Netgi yra sukurtas japoniškas posakis: oni hitokuči (鬼一口 oni hitokuchi, liet. „oni vienas kąsnis“); tai reiškia, kad oni iš karto gali praryti visą žmogų. Kilmė ir istorija Nėra vienareikšmiškai aiškios ir visiems priimtinos oni kilmės teorijos, tačiau tikima, kad jų šaknys...
Daugiau
Namadzu
Namadzu (鯰 Namazu) – japonų mitologinė būtybė, milžiniškas šamas, sukeliantis žemės drebėjimus, dar žinomas kaip antgamtinė būtybė jokajus. Tikima, kad Namadzu gyvena purve po žeme. Jis plaukioja po pasaulio gelmes ir savo didele uodega sukelia žemės drebėjimus. Šį milžinišką šamą gali suvaldyti tik griaustinio dievas Kašima. Kartą Kašima atsivežė Kaname akmenį, su kuriuo vėliau prispausdavo Namadzu galvą. Kartais Kašima vaizduojamas smeigiantis kardu Namadzu. Namadzu mite teigiama, kad tais atvejais, kai dievas Kašima pavargdavo ar tapdavo išsiblaškęs, Namadzu tuo naudodavosi: imdavo judinti savo uodegą ir taip keldavo žemės drebėjimus. Populiarus pasakymas: „Jurugu to mo jomoja nukedži no kaname-iši Kašima no kami no aran kagiri va“ reiškė, kad kol dievas Kašima yra ten, kaname iši akmuo tikrai neišslys iš savo vietos, net jei žemė drebės. Nors griaustinio ir žemės drebėjimų dievybės kėlė baimę, tačiau kai kuriems jos duodavo ir materialinės naudos. Turtingi žmonės per žemės...
Daugiau
Dangunas
Dangunas (단군 Dangun), arba Dangunas Vanggomas (단군왕검 Dangun Wanggeom), Pietų Korėjoje dar kartais vadinamas Seneliu Dangunu (단군할아버지 Dangun harabeoji). Jis laikomas pirmosios Korėjos karalystės Godžiosono (고조선 Gojoseon) (įkurta 2333 m. pr. m. e.) įkūrėju, valdovu ir pirmuoju korėjiečiu. Pietų ir Šiaurės Korėjos gyventojai spalio 3 d. švenčia nacionalinę įkūrimo dieną (개천절 Gaecheonjeol), kurią sieja su Godžiosono įkūrimu. Danguno mito įrašai Mitą apie Danguną galima rasti keturiose pagrindinėse knygose. Viena iš jų parašyta Gorio (고려 Goryeo) laikotarpiu „Trijų karalysčių istoriniai įvykiai, legendos ir pasakos“ (삼국유사 Samguk Yusa), joje pirmą kartą paminėtas Danguno mitas. Antroji istorinių įvykių publikacija yra „Imperatorių ir karalių dainos“ (제왕운기 Jewang Ungi), joje esantis mitas apie Danguną šiek tiek skiriasi nuo pirmosios. Trečioji knyga „Karaliaus Sedžiongo analų traktatas apie geografiją“ (세종실록치리지 Sejongsillokchiriji) buvo parašyta 1431 m. valdant karaliui Sedžiongui. Trečiajame leidinyje pateiktas Danguno mitas yra artimesnis antrajai knygai. Ketvirtoji knyga „Išsamus Rytų karalystės aprašymas“ (동국통감 Dongguk Tonggam) parašyta karaliaus...
Daugiau
Kinų raštas
Kinų raštas – viena iš seniausių rašto sistemų, paplitusi Rytų Azijoje, atsiradusi Kinijoje ir naudojama iki šių dienų. Savo rašmenis kinai vadina terminu handzi (汉字, „Han (kinų) tautos rašmenys“, arba „Han dinastijos rašmenys“), nes raštas susiformavo Hanų dinastijos valdymo laikais. Kinų rašmenys buvo pritaikyti ir kitų šalių rašto sistemoms: Vietnamo, Korėjos ir Japonijos. Lietuvių kalboje kinų rašto ženklai dažnai vadinami hieroglifais, tačiau kinų kultūros tyrinėtojai linkę vengti šio pavadinimo, todėl pasirinktas „kinų ženklų“ terminas. Lietuvių kalboje šis terminas vartojamas vis dažniau. Istorija Mituose kinų rašmenų atsiradimas dažnai siejamas su herojais ar dinastijų kūrėjais. Vieni rašto atsiradimą priskiria legendiniam personažui Fusi (伏羲). Pasak kitų legendų, tradicinių rašmenų išradėju laikomas Geltonasis imperatorius Huangdi. Vis dėlto kinų kultūros tyrinėtojai mano, kad didesnį vaidmenį galėjo turėti ne pats Geltonasis imperatorius, o jo ministras ir raštininkas Cangje (黃帝). Tačiau prielaida, jog raštą sukūrė vienas asmuo, mažai tikėtina. Bendros rašto sistemos formavimasis didelėje...
Daugiau
Jungango urvai
Jungango urvai (云冈石窟 / 雲崗石窟 Yún gāng shíkū) – tai budistų šventyklos ir skulptūros, iškaltos olose. Šis urvų kompleksas, nutolęs 16 km nuo Datongo miesto (大同 Dàtóng), Šansi provincijoje (山西 Shānxī), vakarų Kinijoje, yra vienas iš trijų seniausių, didžiausių ir įspūdingiausių tokio pobūdžio statinių Kinijoje. Tai V–VI a. pastatas, sukurtas Šešių dinastijų valdymo laikotarpiu (六朝时代 Liùcháo shídài, 220–598 m.). Visą kompleksą sudaro 252 urvai ir 51 tūkst. statulų, kurie buvo sukurti Udžou (武周山 Wǔzhōushān) kalnuose. Istorija Datongo miestas, anksčiau vadintas Pingčengu, tapo sostine valdant Šiaurinei Vei dinastijai (北魏 Běiwèi) V a. pabaigoje ir išliko reikšmingu kultūros bei ekonomikos centru iki 523 m., kai sostinė buvo perkelta (UNESCO Advisory Body Evaluation). Jungango urvai sukurti 460–525 m., o tai atspindi ne tik Šiaurinės Vei dinastijos valdymo laikotarpį, bet ir budizmo Kinijoje sklaidą: atėjimą, persekiojimus ir įsitvirtinimą. Urvus pradėta statyti labai svarbiu periodu – 446 m., iškart po žiaurių...
Daugiau
