Senutė Meng
Senutė Meng (kin. 孟婆, Mèng Pó) – tai kinų mitologijos užmaršties deivė, patiekianti ypatingą sriubą ant Užmaršties tilto (kin. 奈何桥, Nàihé qiáo). Ši sriuba ištrina žmogaus atmintį, kad šis galėtų persikūnyti į kitą gyvenimą be jokios ankstesnio gyvenimo naštos. Senutė Meng gyvena Kinijos Mirusiųjų karalystėje (kin. 地狱, Diyu), 10-ajame teisme. 10-asis teismas Pasak budizmo, žmonių dvasias, patekusias į Mirusiųjų karalystę, kankina šios vietos valdovas karalius Jama (kin. 阎罗王, Yánluó-wáng) (plačiau, čia). Jis kankindamas veda dvasias per teismus, nuo pirmo iki dešimto. Paskutiniame jas pasitinka Senutė Meng. 10-asis teismas yra atsakingas už tai, kad sielos būtų paruoštos atgimti (Roberts, 2004). Legendos Pasak vienos budistinės legendos, Senutė Meng gimė senų senovėje. Kai buvo gyva, jos didžiausias troškimas buvo mokyti žmones gėrio. Po kurio laiko Meng išvyko į kalnus mokytis. Kadangi dar nebuvo galutinės pasaulio tvarkos, būdavo žmonių, kurie prisimindavo savo praeitį, kad buvo reinkarnuoti, ir taip atskleisdavo rojaus paslaptis....
DaugiauCurara-Onna
Curara-onna (jap. つらら女, liet. „varveklių moteris“) – viena iš Japonijos mitologinių būtybių jokajų (jap. 妖怪, yokai). Ši būtybė, priklausomai nuo to iš kokio regiono yra atsiradusi jos istorija ir to regiono dialekto, gali būti vadinama dar dvejais būdais. Gifu prefektūroje (jap. 岐阜県, Gifu-ken) ji yra vadinama Varveklių žmona (jap. シガマ女房, Shigama-nyobo), o Aomorio prefektūroje (jap. 青森県, Aomori-ken) – varveklių dukra (jap. カネコリ娘, Kanekori-musume) (Hyakumonogatari, 2013). Atsiradimo legenda Curara-onna dažniausiai yra labai graži moteris, kuri atsiranda žiemos metu iš vienišų vyrų vienatvės. Vyrui žvelgiant į sustingusį varveklį ir mąstant apie vienišumą ir liūdesį, iš to varveklio gali atsirasti curara-onna. Ši būtybė įgauna paprastos, bet labai gražios moters pavidalą ir nors yra atsiradusi iš šalčio, dažniausiai yra mylinti ir gera. Kadangi ši būtybė, taip pat kaip ir Juki-onna (jap. 雪女 Yuki-onna, liet. „sniego moteris“), yra sniego stichijos jokajus ir istorijose pasibaigus žiemai išnyksta, būna dažnai maišomos tarpusavyje....
DaugiauKrokodilas (japonų mitologija)
Krokodilai, arba vani (jap. 和邇, wani), yra jūrų pabaisos, gyvenančios giliuose vandens telkiniuose. Jos turi ilgus gyvatiškus kūnus, pelekus ir gali kvėpuoti tiek po vandeniu, tiek išnirusios į paviršių. Vani taip pat gali keisti savo pavidalą į žmogaus. Kilmė Žodis „vani“ pirmąkart paminėtas pirmuosiuose rašytiniuose japonų mituose – Kodžikyje (jap. 古事記) ir Nihonšiokyje (jap. 日本書紀). Po kurio laiko buvo užrašomas rašmeniu 鰐, o terminu „vani“ pradėta vadinti ryklius ir kitas jūrų pabaisas, su kuriais žvejai galėdavo susidurti jūroje. Kadangi jūra buvo pavojinga ir paslaptinga vieta, jūreiviai galėjo manyti, kad rykliai – galingos legendų gyvatės. Laikui bėgant žodžio reikšmė išsiplėtė ir apėmė dar ir krokodilus. Šiais laikais šis žodis reiškia „krokodilas“ ir yra retai vartojamas jūrų drakonams įvardyti. Yra diskutuojama, ar terminas „vani“ kilo Japonijoje, ar atkeliavo iš kitų kultūrų. Aston (1972, p. 61, 3 pastaba) mano, kad pats žodis „vani“ yra...
DaugiauTrys senelės Jongdung sūnūs
Trys senelės Jongdung sūnūs – Goulna (kor. 고을나, Goeulna), Bulna (kor. 부을나, Bueulna) ir Rjangulna (kor. 량을나, Ryangeulna) – trijų Džedžu (kor. 제주, Jeju) salos klanų pusdieviai, gerai žinomi šioje saloje. Jie – senelės Jongdung (kor. 영등할망, Yeongdeung-halmang), Džedžiu salos vėjo ir jūros deivės, sūnūs (Wozniak, 2011). Sakoma, kad senelė Jongdung iš viso turėjo „penkis šimtus vaikų, bet tik Goulna, Bulna ir Rjangulna pasižymėjo aktyvumu“(Byung, 2009). Atsiradimo versijos Pirmąją pateikia Samsongo (kor. 삼성, Samseong) mitologija (kilusi iš Tamnos karalystės Džedžu saloje). Sakoma, jog trys broliai iškilo iš žemės ir tapo pirmaisiais Džedžu salos gyventojais. Atsiradę jie gyveno saloje ir užsiėmė medžiokle, o drabužius siuvosi iš sumedžiotų žvėrių kailio. Vieną dieną salos rytinėje pakrantėje sie pastebėjo skrynią, kurioje buvo pasiuntinys, dėvintis violetinį apdarą su raudonu diržu, ir akmeninė dėžutė. Dėžutėje lindėjo trys mėlynais drabužiais vilkinčios merginos, veršiukas, kumeliukas ir penki...
DaugiauDzingvei
Dzingvei ( kin. 精衛, Jīngwèi) – mitinė paukštė, atsiradusi iš imperatoriaus Jandi (Šennongo) (kin. 炎帝, Yán Dì) dukters vardu Niuva (kin.女娃, Nǚwá), (nemaišyti su deive motina Niuva (kin. 女媧, Nǚwā)). Ji nenumaldomai stengiasi pripildyti jūrą akmenukais (Yang ir Deming 2008). Legenda Viena iš legendų apie Dzingvei sako, jog 3090 mylių į pietryčius, po to į šiaurės rytus stovi „Išskrendančių balandžių“ kalnas. Šio kalno aukštumose auga daug šilkmedžių. Ten gyvena paukštė, kuri savo forma primena varną su raštuota galva, baltu snapu ir raudonomis pėdomis. Ji vadinama Dzingvei. Dzingvei yra jaunesnioji ugnies imperatoriaus dukra, vardu Niuva. Ji plaukiojo Rytų jūroje, tačiau nebegalėjo grįžti į krantą ir nuskendo. Tada ji pavirto į paukštę „Dvasios sargybinį“ ir nepailsdama neša šakeles ir akmenis iš Vakarų kalnų, kad užpildytų Rytų jūrą, kuri atėmė jos gyvybę (Strassberg 2002). Ši istorija – viena iš santykinai nedaugelio senovės kinų mitologijoje, kur aprašomos deivės....
Daugiau

