Čijou
Senovės Kinijoje Čijou (kin. 蚩尤, Chiyou) buvo Dziuli (kin. 九黎 Jiu Li) genties vadas. Jis geriau žinomas kaip tironas, kuris kovojo prieš Geltonąjį imperatorių. Jo kilmė yra prieštaringa ir nevienareikšmiška. Šiais laikas Čijou yra garbinamas kaip karo dievas ir yra laikomas vienu iš trijų legendinių Kinijos įkūrėjų. Čijou vaizdinys Songų dinastijos laikotarpio istorijos knygoje Luši (kin. 路史, Lushi) yra teigiama, jog Čijou buvo imperatoriaus Jandi (kin. 炎帝, Yandi) palikuonis, kurio pavardė buvo Dziang (kin. 姜, Jiang). Pasak legendos, „Čijou galva buvusi bronzinė, o kakta – metalinė. Taip pat, jis turėjęs ne tik keturias akis, bet ir šešias rankas. Kiekvienoje rankoje jis laikydavęs po neapsakomai aštrų ginklą“ (Nasi 2015). Kai kuriuose mitologiniuose šaltiniuose yra minima, jog Čijou buvęs neįtikėtinai aršus, jis turėjęs buliaus galvą su ragais, o jo kūnas buvęs panašus į žmogaus. Vieni šaltiniai teigia, jog Čijou turėjo 81 brolį, kiti sako, kad...
Daugiau
Hulidzing
Hulidzing (kin. 狐狸精, huli jing) arba Dziuveihu (kin. 九尾狐, jiuweihu) vardais kinų mitologijoje yra vadinama devynias uodegas turinti lapė. Šios būtybės vaizdinys yra nevienareikšmis: kartais ji pristatoma iš gerosios pusės, kartais – iš blogosios (Kang, 2006). Devynuodegės lapės vaizdinys taip pat yra aptinkamas ir kinų folklore, literatūroje. Apie šią būtybę taip pat yra užsimenama ne tik japonų mituose, kuriuose ji geriau žinoma kicune (jap. 狐, kitsune) vardu, bet ir korėjiečių mituose, kuriuose ji vadinama gumiho (kor. 구미호, gumiho). Nors šios būtybės išorinė išvaizda visų trijų kultūrų mitologijoje yra vienoda, tačiau jos kilmės istorija, savybės ir galios – skiriasi. Hanių dinastijos laikotarpiu žmonės tikėjo metamorfozės reiškinio (stebuklingas žmonių pavirtimas gyvūnais, vienų gyvūnų pavirtimas kitais ir pan.) bei magiškųjų galių egzistencija. Manyta, jog lapė geba keisti savo pavidalą, turi unikalių ir ypatingų galių. (Strassberg, 2002). Hulidzing, kuri yra dažnai sutinkama kinų legendose, mituose ir pasakojimuose, geba transformuotis ne...
Daugiau
Džuansiu
Džuansiu (kin. 颛顼 Zhuānxū), dar vadinamas Gao Jangu (高陽 Gaoyang, liet. „Aukščiausioji šviesa“) – yra mitologinis imperatorius gyvenęs senovės Kinijoje, Hanių dinastijoje. Šeima Pasak Sima Čiano (司馬遷 Sima Qian), istoriko, tyrinėjusio ankstyvąją Hanių dinastiją, Džuansiu buvo imperatorės Leizu (嫘祖Lei Zu) ir Geltonojo Imperatoriaus anūkas. Jo motinos vardas buvo Čangsu, o tėvo vardas Čangdži. Manoma, kad jis turėjo 8 vaikus, kurie visi buvo berniukai. Džuansiu valdymas Mirus Geltonajam imperatoriui, valdymą į savo rankas perėmė Džuansiu dėdė Šaohao (少昊 Shaohao). Tačiau kaip pateikiama įvairiuose šaltiniuose, Šaohao niekad nevaldė šalies kaip imperatorius (Qian 1959). Jis buvo valdovas, kuris valdė žemes, esančias Rytinėje Kinijos dalyje. Po 84 metų šalies valdymo, jį pakeitė Džuansiu. Tačiau senovės Kinijos kronikoje „Bambukiniuose analuose“ (竹書紀年 Zhúshū Jìnián) buvo teigiama, kad dešimties metų berniukui Džuansiu buvo suteikta galimybė tapti savo dėdės padėjėju, o dvidešimties metų jis jau buvo laikomas neoficialiu valdovu. Jaunystėje jis pradėjo...
Daugiau
Isonade
Isonade (jap. 磯撫で isonade) liet. „pakrantės glostytojas“ arba „didžiaburnė jūros pabaisa“ (巨口鰐 おうくちわに Ō-Kuchi-Wani) – mitinė Japonijos būtybė arba jokajus (妖怪 yōkai), priklausanti ara-mitama japoniškų mitinių būtybių grupei. Isonade yra milžiniška į ryklį panaši jūrų pabaisa, kurios pasirodymas sukelia didžiulį vėją. Būtybė gyvena negiliose Vakarinės Japonijos pakratėse, prie Matsuuros miesto, daugiausiai Nagasakio prefektūroje. Anot šaltinių, Isonade apverčia ir sudaužo laivus jūroje bei ant uodegos esančiais kabliais gaudo neatsargius žvejus ar paplūdymiu vaikščiojančius žmones ir nusitempia juos į jūros dugną. Išvaizda Nors jos kūno forma niekada nebuvo aprašyta jokiuose rašytiniuose šaltiniuose, pakrantės gyventojai pasakoja, kad Isonade uodega ir pelekai yra padengti daugybe į adatas panašių kablių, kurie padeda pagriebti žmones ir nusitempti juos į vandenį (Meyer 2010 ). Kadangi, pasak legendų, į paviršių išnyra tik Isonade uodega, kuri leidžia pagriebti žmones beveik glostymo judesiu, pabaisa ir buvo pradėta vadinti „pakrantės glostytoju“. Pabaisai...
Daugiau
Kamaitači
Kamaitači (jap. 鎌鼬, Kamaitachi) – tai japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yōkai), kuris yra dažniausiai sutinkamas Tekančios Saulės šalies Košinecu (jap. 甲信越, Kōshin’etsu) subregiono (Japonijos teritorija, kurią sudaro Jamanaši (jap. 山梨県, Yamanashi-ken), Nagano (jap. 長野県, Nagano-ken) bei Nijigatos (jap. 新潟県, Niigata-ken) prefektūros) pasakojimuose. Teigiama, jog šis jokajus savo išvaizda primena žebenkštį, kuri skriedama ant dulkių viesulo, gali sužaloti žmones, su savo į pjautuvus panašiais nagais. Sakoma, kad kamaitači juda taip greitai, kad žmonės tiesiog negeba pastebėti jiems gresiančio pavojaus. Kai kuriose vietinėse legendose taip pat pasakojama, kad dulkių viesule yra matoma ne viena, bet trys žebenkštys, kurių kiekviena atlieka savo atskirą funkciją: pirmoji žebenkštis žmogų pargriauna, antroji – nupjauna jam kojas, o trečioji – susiuva ir sutvarko žaizdą. Kilmė Kamaitači pavadinimo kilmė yra nevienareikšmė. Pirmoji versija teigia, jog tai yra žodžio kamae tači (jap. 構え太刀, Kamae tachi) (žodis apibūdina pozą, kurią užima žmogus, prieš pradėdamas kovą su kardu) iškraipymas. Antroji versija...
Daugiau
