Čiolima
Čiolima (천리마 Chollima) yra Korėjoje paplitęs simbolis, mitologinis sparnuotas arklys, kilęs iš kinų klasikų ir paprastai vaizduojamas Rytų Azijos kultūrose. Pažodžiui išvertus šį terminą jis reiškia – tūkstančių mylių arklys. Yra manoma, kad šis sparnuotas arklys yra per greitas ir elegantiškas, kad būtų sutramdytas bet kurio mirtingojo žmogaus. Tikima, kad per vieną dieną Čiolima gali nuskristi apie vieną tūkstantį li. „Li“ buvo tradicinis kinų atstumo vienetas (tūkstantis „li“ būtų lygus apie 400 km.). Kilmė Čiolimos kilmė siekia III a. pr. Kr.. Springas (1988, 180 p.) teigia: „Per amžius Kinijos istorijoje žirgai buvo laikomi ištvermingais gyvūnais, galinčiais atlikti nepakartojamus žygdarbius“. Vėliau šis terminas paplito ir kitose Rytų Azijos šalyse. Čiolima buvo literatūrinis kinų kalbos žodis žmonėms su talentais ir gebėjimais apibūdinti. Šiaurės Korėja Čiolima per pastaruosius kelis dešimtmečius įgijo nemažą reputaciją, nes ji buvo patvirtinta kaip Šiaurės Korėjos vyriausybės pažangos...
Daugiau
Nanbano prekybos laikotarpis
Nanbano prekybos laikotarpis (jap. 南蛮貿易時代 Nanban bōeki jidai, liet. „Mainų su pietiniais barbarais laikotarpis“), arba Nanbano mainai (jap. 南蛮貿易 Nanban bōeki, liet. „Mainai su pietiniais barbarais“), yra 1543 m. prasidėję prekybiniai ryšiai tarp Japonijos ir Portugalijos. 1614 m. šie ryšiai nutrūko, nes pradėta vykdyti Japonijos uždarumo politika (jap. 鎖国 Sakoku, liet. šalies uždarymas) (Cruz 2016). Kinų kalbos žodžiu Nánmán (kin. 南蠻, liet. „žmogus iš Pietų“) vadinti Kinijos pietuose ir pietvakariuose, daugiausia Jangdzės (Yangtze) upės slėnyje, gyvenę vietiniai žmonės. Vėliau japonai perėmė šį žodį, ir Nanban (jap. 南蛮, liet. „pietiniai barbarai“) pradėtas vartoti norint apibūdinti į Japoniją atvykusius portugalus ir kitus europiečius (Cruz 2016). Kultūrinis susidūrimas Nuo pirmojo susidūrimo 1542 m. Tanegašimos (jap. 種子島 Tanegashima) saloje japonai portugalus vertino atsargiai. Atvykėliai iš Europos vietiniams sukėlė stiprų kultūrinį šoką, nes nesuprato japonų rašto sistemos ir nemokėjo naudotis valgymo lazdelėmis. Nanbano prekybos laikotarpiu japonai buvo supažindinti su naujomis technologijomis, karine ginkluote,...
Daugiau
Širakamio kalnai
Širakamio kalnai (jap. 白神山地 Shirakami sanchi, liet. „Baltojo dievo kalnai“) yra vienas UNESCO organizacijos saugomų pasaulio objektų Japonijoje. Šie kalnai išsidėstę Honšiū (本州 Honshū) salos šiaurinėje dalyje palei Japonijos jūrą, Aomori ir Akitos prefektūroje. Teritorija yra iškilusi 100–1243 m virš jūros lygio ir užima 16,939 ha. Šis kalnynas į saugomo paveldo sąrašus buvo įtrauktas 1993 m. (UNESCO World Heritage list). Širakamio kalnyno kraštovaizdis Trečdalį Širakamio kalnyno užima pirmasis ir iki šiol išlikęs lapuočių miškas Rytų Azijoje. Šiauriniuose šlaituose prieš daugiau nei 12 tūkst. metų pradėjęs augti miškas šiuo metu išplitęs didelėje teritorijoje. Miškas turi savitą augaliją, ji primena prieš paskutinį ledynmetį buvusią gamtą. Daugelyje žemynų lapuočių miškai dėl kalnų grandinių negalėjo plėstis nuo ašigalio į Pietus, taip augalija supaprastėjo. Japonijoje miškai išlaikė augalų rūšių įvairovę – išsaugotas išskirtinumas ir sudėtingesnė gamtinė struktūra (UNESCO World Heritage list). Širakamio kalnyno miškas Širakamio kalnyno...
Daugiau
Princesė Dokje
Princesė Dokje (kor. 덕혜옹주 Deokhye Ongju) buvo paskutinė Džiosono dinastijos (1392–1910 m.) atstovė. Tragiška jos gyvenimo istorija (dar vaikystėje princesė prievarta išvežta į Japoniją ir ten laikyta daugybę metų) atspindi liūdną paskutinės Korėjos monarchijos pabaigą. Ankstyvasis gyvenimas Dokje gimė 1912 m. Čangdoko rūmuose (창덕궁 Changdeokgung, liet. „klestinčių dorybių rūmai“) Seule. Ji buvo jauniausia senstančio karaliaus Godžiongo (고종 Gojong) ir jo sugulovės dukra (vėliau Godžiongas susilaukė ir daugiau vaikų, bet nė vienas jų ilgai neišgyveno). Tuo metu Korėja jau buvo tapusi Japonijos kolonija ir jokių galių nebeturintis karalius gyveno nuošaliai savo rūmuose. Daugiausia dėmesio Godžiongas skyrė šeimai, o Dokje, gimusi jam esant daugiau nei 60-ies metų, buvo ypač mylima. Princesė viena iš nedaugelio sugebėdavo karalių pralinksminti. Ji ne tik buvo jauniausia šeimoje, bet ir panašiausia į tėvą. Šios merginos gimimo proga Godžiongas iškėlė didelį vakarėlį (joks Džiosono karalius dėl savo naujagimės princesės to anksčiau nebuvo daręs) ir specialiai jai įsteigė...
Daugiau
Kim Jongha
Kim Jongha (kor. 김영하 Kim Youngha) yra vienas garsiausių šių laikų Pietų Korėjos rašytojų. Literatūros kritikai jį dažnai prilygina Japonijos, žinomos kaip Tekančios saulės šalies, literatūros modernistui Harukiui Murakamiui. Kim Jongha gimė 1968 m. Jis baigė verslo administravimą Jonsėjaus universitete, dirbo radijo laidų, skirtų knygoms ir jų autoriams aptarti, vedėju, dėstė dramą Nacionaliniame Korėjos menų universitete Seule. 2004 m. save išbandė rašydamas filmo scenarijų („Trintukas mano galvoje“, kor. 내 머리 속의 지우개 Nae Moeri Soge Jiugae, rež. John H. Lee). 2008 m. Kim Jongha paliko Pietų Korėją ir su žmona apsigyveno Niujorke, JAV. Čia jis publikuodavo straipsnius dienraštyje „The New York Times“. Rašytojui buvo įteikta daug literatūros apdovanojimų: Dongino, Isan, 44-sis šiuolaikinės literatūros apdovanojimas. Kūryboje Kim Jongha naudoja ultra-urbanistinę stilistiką, susiformavusią 1990 m. Trumpojo žanro tekstuose nagrinėjamos įvairios šiuolaikinio gyvenimo problemos, aptartos ir ankstesniuose korėjiečių grožinės literatūros kūriniuose: kompiuterinių žaidimų poveikis žmogui, plastinis menas, kultiniai filmai,...
Daugiau
