Japoniška arbatos ceremonija
Arbatos ceremonija (茶の湯 chanoyu, liet. „karštas vanduo arbatai“), struktūruotas žalios arbatos paruošimas svečių kompanijoje. Arbatos ceremonija įtraukia maisto paruošimą bei patiekimą, architektūros išmanymą, sodininkystę, keramiką, kaligrafiją, istoriją ir religiją (Japan: profile of the nation, 1994, p. 331). Istorija VIII a. iš Kinijos atvežti arbatos lapeliai į Japoniją. Imperatorius Šiomu (聖武天皇 Shōmu Tennō), atsidavęs budistas, kvietė budistų vienuolius į religinę ceremoniją, kurioje imperatoriaus valdymo laikotarpiu 724-749 m., tiekė arbatą. Nuo 815 m. budistų vienuolis Eičiu (Eichu), imperatoriaus Sagos (嵯峨天皇 Saga Tennō) valdymo laikotarpiu 809-823 m. taip pat tiekė arbatą. Arbatos gėrimu mėgaudavosi ir aukštesnieji valdininkai, tačiau netrukus arbatos gėrimas tapo nepraktikuojamu dėl nežinomų priežasčių (Reider 2017, p. 33). Arbatos atgimimas priskiriamas japonų dvasininkui Eisajui (栄西 Eisai), kuris ankstyvuoju Kamakuros laikotarpiu (鎌倉時代 Kamakura jidai, 1185-1333) grįžęs iš budistinių mokymų Kinijoje, atvežė arbatmedžio sėklų (Palmer 1983, p. 360). Tai buvo kininio arbatmedžio (Camellia sinesis) sėklos (Mair, Hoh 2011, p. 91)....
Daugiau
731 padalinys
731-asis padalinys (jap. 731部隊 nana-san-ichi butai) – Antrojo Kinijos ir Japonijos karo metu medicinos generolo Širo Išii (石井 四郎 Ishii Shirō) įkurtas padalinys, skirtas biologiniams ir cheminiams ginklams kurti ir bandyti. Padalinį sudarė 150 pastatų kompleksas 6 kvadratinių kilometrų plote Pingfango rajone, netoli Harbino miesto Šiaurinėje Kinijos dalyje. Istorijoje 731 padalinys labiausiai žinomas dėl žiauraus elgesio su karo belaisviais ir vietiniais gyventojais, dėl jų kankinimo ir eksperimentavimo, prilygstančio nacių per Antrąjį pasaulinį karą vykdytiems žiaurumams. Trumpa Širo Išii biografija Širo Išii gimė 1982 m. Šibajamos miestelyje, tuometinėje Japonijos imperijoje. Dar būdamas vaikas, Išii pasižymėjo smalsumu ir aukštu intelektu. Mokykloje buvo ypač gabus gamtos mokslams ir fizikai, o 1916 m. įstojo į Kioto imperatoriškąjį universitetą studijuoti medicinos. Netrukus universiteto dėstytojai pastebėjo Išii gabumus ir pradėjo skirti jam užduotis, kurios buvo gana sudėtingos jo amžiaus studentams. Kadangi Išii žavėjosi mikrobiologija, atlikdamas laboratorinius ir...
Daugiau
Karalienė Sondok
Karalienė Sondok – (kor. 선덕여왕 Seondeog yeowang) valdė kaip Šilos karalystės karalienė, vieną iš trijų karalysčių egzistavusių to meto Korėjoje. Sondok valdė 632-647 m. Ji buvo 27-toji karalystės valdytoja bei pirmoji karalienė. Sondok buvo antroji moteris valdovė užfiksuota Rytų Azijos istorijoje bei paskatino minties atgimimą, literatūrą ir menus Šiloje. Gyvenimas iki išrinkimo į įpėdinius Sondok gimė Kimsonge, Šilos sostinėje ir praleido beveik visą savo vaikystę rūmuose. Tuo metu ji buvo vadinama princese Doman. Sondok turėjo dvi jaunesnes seseris – princesę Sonhvą ir princesę Čongmjong. Sakoma, kad Sondok tėvas buvo nusprendęs iš anksto jai perleisti sostą, iki kol neatvyko svečias iš Kinijos. Kinija tuo metu buvo iškėlusi vyrų svarbą vadovavime, labiau negu Korėjoje, todėl svečias pasijuokė iš idėjos, kad princesė Doman taptų karaliene. Po šio įvykio Sondok tėvas norėjo sūnaus, tačiau karalienei Majai nepyko jo susilaukti. Dėl šios priežasties Džinpjongas...
Daugiau
Kano meno mokykla
Kano meno mokykla – profesionalių menininkų mokykla, gyvavusi nuo vėlyvojo Muromači (1333–1568 m.) laikotarpio per visą Edo (1600–1868 m.) laikotarpį. Kano buvo ilgiausiai trukusi ir didžiausią įtaką dariusi, kitaip vadinama kiniškos tapybos mokykla Japonijoje. Pagrindinė mokykla didžiavosi nuostabių kraštovaizdžių, figūrų, paukščių ir gėlių kompozicijų įamžinimais. Kano meno meistrai kūrė įvairiausius darbus, nuo įvairių vėduoklių, rankraščių (絵巻物 emakimono) ir kabinamų suvyniojamų paveikslų (掛け物 kakemono) iki maldyklose kabinamų lentelių (絵馬 ema). Kano meno mokykla taip pat gerai žinoma dėl savo tušo tapybos. Istorija Kano mokyklos įkūrėjas ir pirmasis svarbus menininkas – Kano Masanobu (狩野 正信 Kanō Masanobu) (1434-1530 m.) imigravo į Kiotą maždaug 1460 m. iš savo gimtojo kaimelio – Kano, buvusio tuometiniame Idzu–Suguros regione (dabartinėje Šidzuokos prefektūroje). Kano Masanobu, kaip ir daugeliui to laiko menininkų didelę įtaką darė dailininkas, dzenbudizmo vienuolis Tenšio Šiūbunas (天章 周文 Tenshō Shūbun). Kai kurie šaltiniai teigia, kad didžiąją savo menininko išsilavinimo...
Daugiau
Bak Ginhje
Bak Ginhje (kor. 박근혜 Park Geun-hye); gimė 1952 vasario 2 d. – politikė, 11-oji Korėjos Respublikos prezidentė (2013-2017 m.). Pirmoji moteris prezidentė Pietų Korėjos istorijoje. Užėmė 18-osios kadencijos prezidento pareigas. Ankstyvas gyvenimas ir studijos Bak Ginhje gimė 1952 vasario 2 d., Degu (kor. 대구 Daegu) mieste, Šiaurės Kiongsango provincijoje (kor. 경상북도 Gyeongsangbuk-do), Pietų Korėjoje, 3 vaikų, 3-iojo šalies prezidento (1963 – 1979 m.) – Bak Čionghy (kor. 박정희 Park Chung-hee) ir Juk Jongsu (kor. 육영수 Yuk Young-soo) šeimoje. 1953 m. su šeima persikėlė į Seule, Pietų Korėjos sostinėje, esančią Prezidento rezidenciją „Mėlynuosius Rūmus“, kur Ginhje praleido visą savo vaikystę. 1970 m. Ginhje baigė Seule esančią, katalikiškąją „Šventosios širdies” merginų vidurinę mokyklą (ang. Sacred Heart Girl’s High School). 1974 m. Bak Ginhje baigė elektronikos inžinerijos bakalauro studijas, Sogang universitete (kor. 서강대학교 Seogang Daehakgyo). Trumpą laiką studijavo Grenoblio universitete, Prancūzijoje, tačiau studijas...
Daugiau
