Kano meno mokykla
Kano meno mokykla – profesionalių menininkų mokykla, gyvavusi nuo vėlyvojo Muromači (1333–1568 m.) laikotarpio per visą Edo (1600–1868 m.) laikotarpį. Kano buvo ilgiausiai trukusi ir didžiausią įtaką dariusi, kitaip vadinama kiniškos tapybos mokykla Japonijoje. Pagrindinė mokykla didžiavosi nuostabių kraštovaizdžių, figūrų, paukščių ir gėlių kompozicijų įamžinimais. Kano meno meistrai kūrė įvairiausius darbus, nuo įvairių vėduoklių, rankraščių (絵巻物 emakimono) ir kabinamų suvyniojamų paveikslų (掛け物 kakemono) iki maldyklose kabinamų lentelių (絵馬 ema). Kano meno mokykla taip pat gerai žinoma dėl savo tušo tapybos. Istorija Kano mokyklos įkūrėjas ir pirmasis svarbus menininkas – Kano Masanobu (狩野 正信 Kanō Masanobu) (1434-1530 m.) imigravo į Kiotą maždaug 1460 m. iš savo gimtojo kaimelio – Kano, buvusio tuometiniame Idzu–Suguros regione (dabartinėje Šidzuokos prefektūroje). Kano Masanobu, kaip ir daugeliui to laiko menininkų didelę įtaką darė dailininkas, dzenbudizmo vienuolis Tenšio Šiūbunas (天章 周文 Tenshō Shūbun). Kai kurie šaltiniai teigia, kad didžiąją savo menininko išsilavinimo...
Daugiau
Bak Ginhje
Bak Ginhje (kor. 박근혜 Park Geun-hye); gimė 1952 vasario 2 d. – politikė, 11-oji Korėjos Respublikos prezidentė (2013-2017 m.). Pirmoji moteris prezidentė Pietų Korėjos istorijoje. Užėmė 18-osios kadencijos prezidento pareigas. Ankstyvas gyvenimas ir studijos Bak Ginhje gimė 1952 vasario 2 d., Degu (kor. 대구 Daegu) mieste, Šiaurės Kiongsango provincijoje (kor. 경상북도 Gyeongsangbuk-do), Pietų Korėjoje, 3 vaikų, 3-iojo šalies prezidento (1963 – 1979 m.) – Bak Čionghy (kor. 박정희 Park Chung-hee) ir Juk Jongsu (kor. 육영수 Yuk Young-soo) šeimoje. 1953 m. su šeima persikėlė į Seule, Pietų Korėjos sostinėje, esančią Prezidento rezidenciją „Mėlynuosius Rūmus“, kur Ginhje praleido visą savo vaikystę. 1970 m. Ginhje baigė Seule esančią, katalikiškąją „Šventosios širdies” merginų vidurinę mokyklą (ang. Sacred Heart Girl’s High School). 1974 m. Bak Ginhje baigė elektronikos inžinerijos bakalauro studijas, Sogang universitete (kor. 서강대학교 Seogang Daehakgyo). Trumpą laiką studijavo Grenoblio universitete, Prancūzijoje, tačiau studijas...
Daugiau
Džuadžou ceremonija
Džuadžou ceremonija (抓周 zhua zhou) – tai viena iš populiariausių tradicijų Kinijoje, skirta paminėti pirmąjį vaiko gimtadienį. Šios ceremonijos metu išsiaiškinami galimi vaiko pomėgiai, charakterio savybės bei ateities profesija. Istorija Džuadžou ceremonija rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta prieš maždaug 1000 metų, Songų (Song) dinastijos laikais. Tada ši ceremonija nebuvo laikoma itin didele švente, svečiai nešdavo nebrangias dovanas vaikui – žaislus ar indelį dimsamų (virtinių su įdaru). Seneliai neretai per šią ceremoniją susipažindavo su vaiku. Dažniausia dovana nuo jų – moneta, kuri perveriama siūlu bei pakabinama vaikui ant kaklo. Ši tradicija buvo taikoma ne tik per gimtadienius, bet ir per daugybę kitų švenčių (China Daily 2011). Tradiciškai, kaimynai dovanodavo įvairias medžiagų skiautes, taip išreikšdami sveikinimus gimtadienio proga. Motina iš šių skiaučių pasiūdavo drabužėlius, kuriuos vaikas dėvėdavo per ceremoniją. Tikima, jog tokiu būdu pasiūtas drabužis užtikrins, kad vaikas augs taikioje,...
Daugiau
Džindo šuo
Džindo šuo (진돗개 Jindogae, 진도군 Jindogun, 진개 Jingae) – Pietų Korėjos Džindo saloje išveisti šunys, tapę Korėjos nacionaline šunų veisle. Iš pradžių ši veislė gyveno tik Džindo saloje, kuri yra Pietų Džiolos (전라남도 Jeonlanamdo) provincijoje. Ši sala kartu su džindo šunimis iki 1984 m. buvo izoliuota. Vėliau ši veislė paplito visoje Korėjoje ir kitose šalyse. Šie šunys garsėja savo ištikimybe ir medžiokliniais sugebėjimais ir yra paskelbti Korėjos nacionaliniu lobiu. Istorija Kilmės atsiradimo istorija nėra gerai žinoma, tačiau yra nemažai teorijų, pavyzdžiui, manoma, kad vietiniai šunys buvo sukryžminti su mongolų karių šunimis. Kita teorija teigia, kad XIII a. mongolų invazijos į Korėją metu, Korėjos karalius atsisakė posto ir jo kariai pasitraukė į Džindo salą, kur toliau įnirtingai kovėsi, o jų šunys liko izoliuoti ir taip ši veislė tapo grynakrauje. Dar viena teorija teigia, kad Gorjo (고려국 goryeo guk) dinastijoje kinų pirklių...
Daugiau
Daruma
Daruma – (jap. 達磨 daruma), dar kitaip vadinama Dharmos lėlė, yra apvali, tuščiavidurė japonų lėlė, sukurta pagal budizmo dzen sektos įkūrėją Bodhidharmą (jap. 菩提達磨 Bodaidaruma). Šios lėlės dažniausiai yra raudonos spalvos, vaizduojančios barzdotą vyriškį – Dharmą. Lėlės dizainas ir spalva gali keistis priklausomai nuo regiono ir menininko. Nors kai kurių daruma yra laikoma žaislu, šios lėlės dizainas yra turtingas simbolizmu ir labiau vertinamas kaip sėkmę nešantis talismanas. Ši lėlė simbolizuoja atkaklumą ir sėkmę, todėl daruma yra populiari dovana siekiant padrąsinti. Atsiradimo legenda Apie darumos figūrėlės atsiradimą vyrauja daug legendų, tačiau visų legendų reikšmė išlieka tokia pati. Lėlė simbolizuoja Darumą Daišį (jap. 達磨大師 Daruma Daishi) (maždaug V a.), dzen sektos įkūrėją. Legenda byloja, kad daruma buvo trečiasis princas Pietų Indijos karalystėje. Būdamas aštraus proto jis sekė Didžiojo meistro Prajnataros mokymus, kur jis intensyviai mokėsi budizmo ir toliau sekė savo mokytojo...
Daugiau
