Džuadžou ceremonija
Džuadžou ceremonija (抓周 zhua zhou) – tai viena iš populiariausių tradicijų Kinijoje, skirta paminėti pirmąjį vaiko gimtadienį. Šios ceremonijos metu išsiaiškinami galimi vaiko pomėgiai, charakterio savybės bei ateities profesija. Istorija Džuadžou ceremonija rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta prieš maždaug 1000 metų, Songų (Song) dinastijos laikais. Tada ši ceremonija nebuvo laikoma itin didele švente, svečiai nešdavo nebrangias dovanas vaikui – žaislus ar indelį dimsamų (virtinių su įdaru). Seneliai neretai per šią ceremoniją susipažindavo su vaiku. Dažniausia dovana nuo jų – moneta, kuri perveriama siūlu bei pakabinama vaikui ant kaklo. Ši tradicija buvo taikoma ne tik per gimtadienius, bet ir per daugybę kitų švenčių (China Daily 2011). Tradiciškai, kaimynai dovanodavo įvairias medžiagų skiautes, taip išreikšdami sveikinimus gimtadienio proga. Motina iš šių skiaučių pasiūdavo drabužėlius, kuriuos vaikas dėvėdavo per ceremoniją. Tikima, jog tokiu būdu pasiūtas drabužis užtikrins, kad vaikas augs taikioje,...
Daugiau
Džindo šuo
Džindo šuo (진돗개 Jindogae, 진도군 Jindogun, 진개 Jingae) – Pietų Korėjos Džindo saloje išveisti šunys, tapę Korėjos nacionaline šunų veisle. Iš pradžių ši veislė gyveno tik Džindo saloje, kuri yra Pietų Džiolos (전라남도 Jeonlanamdo) provincijoje. Ši sala kartu su džindo šunimis iki 1984 m. buvo izoliuota. Vėliau ši veislė paplito visoje Korėjoje ir kitose šalyse. Šie šunys garsėja savo ištikimybe ir medžiokliniais sugebėjimais ir yra paskelbti Korėjos nacionaliniu lobiu. Istorija Kilmės atsiradimo istorija nėra gerai žinoma, tačiau yra nemažai teorijų, pavyzdžiui, manoma, kad vietiniai šunys buvo sukryžminti su mongolų karių šunimis. Kita teorija teigia, kad XIII a. mongolų invazijos į Korėją metu, Korėjos karalius atsisakė posto ir jo kariai pasitraukė į Džindo salą, kur toliau įnirtingai kovėsi, o jų šunys liko izoliuoti ir taip ši veislė tapo grynakrauje. Dar viena teorija teigia, kad Gorjo (고려국 goryeo guk) dinastijoje kinų pirklių...
Daugiau
Daruma
Daruma – (jap. 達磨 daruma), dar kitaip vadinama Dharmos lėlė, yra apvali, tuščiavidurė japonų lėlė, sukurta pagal budizmo dzen sektos įkūrėją Bodhidharmą (jap. 菩提達磨 Bodaidaruma). Šios lėlės dažniausiai yra raudonos spalvos, vaizduojančios barzdotą vyriškį – Dharmą. Lėlės dizainas ir spalva gali keistis priklausomai nuo regiono ir menininko. Nors kai kurių daruma yra laikoma žaislu, šios lėlės dizainas yra turtingas simbolizmu ir labiau vertinamas kaip sėkmę nešantis talismanas. Ši lėlė simbolizuoja atkaklumą ir sėkmę, todėl daruma yra populiari dovana siekiant padrąsinti. Atsiradimo legenda Apie darumos figūrėlės atsiradimą vyrauja daug legendų, tačiau visų legendų reikšmė išlieka tokia pati. Lėlė simbolizuoja Darumą Daišį (jap. 達磨大師 Daruma Daishi) (maždaug V a.), dzen sektos įkūrėją. Legenda byloja, kad daruma buvo trečiasis princas Pietų Indijos karalystėje. Būdamas aštraus proto jis sekė Didžiojo meistro Prajnataros mokymus, kur jis intensyviai mokėsi budizmo ir toliau sekė savo mokytojo...
Daugiau
Tokugava Iejasu
Tokugava Iejasu (徳川家康 Tokugawa Ieyasu) – vienas iš pagrindinių karo politinių lyderių Japonijoje Sengoku (戦国 Sengoku) arba kariaujančių valstybių laikotarpyje. Jis buvo žymiausias Tokugavų klano lyderis, pirmasis Japonijoje Tokugavų dinastijos šiogunas bei Edo šiogunato, kitaip dar žinomo kaip Tokugavų šiogunato, įkūrėjas. Efektyviai valdė Japoniją nuo Sekigaharos mūšio iki Meidži (明治 Meiji ) atkūrimo. Tokugava Iejasu kilo iš nedidelės samurajų (侍 samurai) giminės Macudaira, kuriai priklausė dalis teritorijos Mikavos provincijoje (šiuolaikinė Aičio prefektūra). Vaikystėje jis daug kartų buvęs politiniu įkaitu kaimyninėse žemėse, kurių kunigaikščiai arba kitaip Daimio (大名 Daimyo) naudojosi Macudairos giminės silpnumu savo politinėse intrigose. Po Okehadzama mūšio, pasikeitus politinei situacijai, Iejasu sukilo prieš Imagavos giminę ir sudarė sąjungą su Oda Nobunaga. 1560-1580 metų laikotarpyje Tokugavai pavyko praplėsti savo žemes į rytus iki Surugos žemių (駿河国 Suruga no kuni) (šiuolaikinės Šidzuokos prefektūros rytinė dalis) ir sukurti pakankamai galingą kariuomenę bei pagerinti žemių ekonominį lygį. Pagrindinis jo tikslas buvo...
Daugiau
Pingsi žibintų šventė Taivane
Pingsi (平溪 Pingxi) žibintų festivalis, taip pat žinomas kaip Juan Siao Džie (元宵節 Yuan Xiao Jie) yra švenčiamas praėjus penkiolikai dienų po kinų naujųjų metų ir yra žinomas kaip naujųjų metų šventės pabaiga. Festivalis yra laikomas vienu iš labiausiai kerinčių, ryškiausių ir didžiausią prasmę turinčių festivalių visame pasaulyje. Kiekvienais metais per šią šventę į dangų yra paleidžiami apie 200 tūkstančių žibintų, ant kurių yra užrašomos žmonių viltys, norai, geri linkėjimai ir mylimųjų vardai. Seniau žmonės ant žibintų rašydavo mįsles ir tikėdavosi, kad kažkas radęs tą žibintą sugebės išspręsti galvosūkį. Istorija Dangaus žibintai buvo išrasti Džuge Liango (Zhuge Liang) Trijų Karalysčių laikotarpiu. Iš pradžių jie buvo naudojami perduoti karinę informaciją arba karo laikotarpiu perspėti kaimelio ar miestelio žmones, kad jie nedelsiant turi bėgti į netoliese esančius kalnus. Šiuo metu mokslininkai spėja, kad jie galėjo būti pirmaisiais karšto oro balionų prototipais. Jau...
Daugiau
