Fudzanglongas
Fudzanglongas (kin. 伏藏龙 fuzanglong), dar vadinamas paslėptų lobių drakonu, požemio karalystės brangiųjų metalų, brangakmenių bei turtų sergėtojas kinų mitologijoje (McElroy 2020). Ypatybės Gyvena požemiuose, dažniausiai urvuose. Tikima, kad saugo įvairius paslėptus turtus: brangakmenius, aukso luitus bei žmogaus sukurtus meno kūrinius (China Culture 2014). Fudzanglongas dažnai vaizduojamas ryškios tamsiai raudonos spalvos, tvirtai įsikibęs į savo stebuklingąjį perlą. Taip pat šis drakonas siejamas ir su ugnikalnių išsiveržimais. Pasakojama, jog kartais pažadintas iš miego jis staigiai iškyla iš požemių, taip suformuodamas ugnikalnius. Ugnikalniui netikėtai išsiveržus, tikima, jog Fudzanglongas perduoda žinią dangui. Mitas Kinų mitologijoje išskiriamos keturios pagrindinės drakonų rūšys: dangaus drakonas Tianlongas, žemiškasis drakonas Dilongas, dvasių drakonas Šenlongas ir požemių drakonas Fulongas (Giddens 2005). Tikėtina, jog Fudzanglongas priskiriamas pastarajai grupei drakonų. Viename iš Kinijos mitų apie drakonus pasakojama, jog vienuose iš 28 Dangaus drakono Tianlongo pastatytų rūmų gyveno du broliai: Fudzanglongas ir...
Daugiau
Ugnies šunys (Bulge)
Ugnies šunys, arba Bulge (kor. 불 개, bul gae), yra mitiniai padarai korėjiečių mitologijoje. Vadinami šunų žvėrimis iš Tamsos karalystės, Ugnies šunys korėjiečių mitologijoje visada vejasi Saulę ir Mėnulį, sukelia užtemimus, nes įkanda dangaus kūnams. Šios mitologinės būtybės paaiškina tokius reiškinius, kaip Saulės ir Mėnulio užtemimai (Chung 2014, p. 205). Mitas Mitas, užfiksuotas veikale Liaudies mitai iš Korėjos (kor. 한국의 썰워, hangugui seolwo), pasakoja, kad danguje buvo daug sferų. Vienoje iš jų, Tamsos karalystėje, Tamsos karalius Gamangnara ( kor. 가막나라, gamangnara) buvo nuo visko pavargęs. Mite pasakojama, kad karalius pradėjo nekęsti tamsos ir ilgėtis dangaus kūnų šviesos: Saulės ir Mėnulio. Gamangnara nusprendė šias šviesas sugauti, o tam padaryti nusiuntė savo nuožmų žvėrį – Ugnies šunį Bulge (kor. 불 개, bul gae). Savo šeimininko įsakymu Ugnies šuo nusprendė pirmiausia pulti Saulę, bet, atsikandęs jos ir norėdamas nunešti į Tamsos karalystę, nudegė nasrus. Saulė buvo per karšta. Ugnies...
Daugiau
Cukujomis
Cukujomis (jap. 月読, Tsukuyomi) – tai Japonijos mitologijos ir šintoizmo religijos mėnulio dievas. Vardo reikšmė Cukujomio pilnas vardas yra Tsukuyomi no Mikoto, reiškiantį “Didįjį Dievą Cukujomį”. Šios dievybės vardo užrašymas japoniškais rašmenimis (月読) yra tiesiogiai verčiamas kaip “mėnulio skaitymas”. Kartais Cukujomis yra vadinamas Cukujomi Otoko (月讀壮士) arba Cukuhito Otoko, kas išvertus reiškia “mėnulį skaitantis vyras”. Japonijos kronikose (日本書紀, Nihon Shoki) taip pat galima atrasti, jog šios dievybės vardas yra užrašomas kanji kaip Tsukuyumi (月弓) “mėnulio lankas”. Nors iš daugumos pavadinimų yra manoma, jog ši dievybė yra vyriškos lyties, Japonijos folklore galima sutikti ir moterišką šios dievybės prototipą. (Roberts, 2009) Dievo kilmė Cukujomio atsiradimas turi kelis istorijų variantus. Pirmame jis yra antras iš “trijų garbingų vaikų” (三貴子, Mihashira-no-Uzu-no-Miko) gimusių, po to, kai Idzanagis jis grįžo iš mirusiųjų pasaulio, jam plaunant savo dešinę akį (Amaterasu, tuo tarpu gimė iš kairės jo...
Daugiau
Akateko
Akateko (jap. あかてこ, akateko, liet. “raudona vaiko ranka”) yra japonų mitologinė būtybė, vaiduoklis, priskiriamas jokajų (jap. 妖怪, Yōkai) kategorijai (ARJung, 2018). Vaizdavimas Šis vaiduoklis, atrodantis kaip raudona vaiko ranka kabanti medyje, gyvena japoninės gledicijos medžiuose (jap. カワラフジ, Kawarafuji). Akateko nukrenta, kai pro juos praeina žmonės. Be to, kad joms nukrentant sukelia šiurpią staigmeną, staiga pasirodydamas kaip raudono bekūnio vaiko ranka, nėra žinoma, kad ši būtybė darytų daug žalos (ARJung, 2018). Būtybės elgsena Akateko nėra žinomi kaip kenkiantys žmonėms, tačiau jie maitinasi stipriomis žmonių emocijomis bei ypatingai jaučia baimę. Jie gali maitintis ir kitomis emocijomis, tokiomis kaip meilė, tačiau išdaigos ir staigūs išsišokimai yra mėgiami labiau. Šie padarai yra greiti, judrūs ir moka greitai pasislėpti, tačiau nusileidę ant žemės yra labai pažeidžiami – tuomet atsiranda pavojus būti sutraiškytam einančių žmonių, todėl dažniausiai lieka savo pasirinktuose medžiuose. Tikėtina, jog akateko yra...
Daugiau-130x130.jpg)
Kušinadahimė
Kušinadahimė (jap. クシナダヒメ, Kushinadahime) – kami (jap. 神, kami) dievybėms priskiriama, iš japonų šintoizmo religijos kilusi mitologinė būtybė. Pirmą kartą kaip mitologinę būtybę Kušinadahimę paminėta seniausiuose japonų istorijos bei mitologijos metraščiuose Kodžikyje ir Nihonšiokyje. Ten pat aprašomame Susanoo mite paminėta Kušinadahimė, pristatoma kaip jauniausia savo šeimos, kurią sudarė jos tėvas Ašinadzučis, motina Tenadzuči bei septynios Jamata no Oročio gyvatės nužudytos seserys, narė. Reikšmė mitologijoje Kušinadahimės istorija prasideda iš rojaus ištremtam Susanoo pasiekus upės krantą, kuriame jis išvysta tvirtai vienas į kitą įsikibusią bei raudančią trijų žmonių grupelę. Tai buvo širdgėlos apimta Kušinadahimės šeima – kiekvieną tą pačią metų dieną siautėjanti Jamata no Oroči gyvatė, nurimsta tik Ašinadzučiui bei Tenadzuči paaukojus vieną iš savo dukterų. Atėjus paskutiniosios dukros eilei, bejėgė Kušinadahimės šeima labai apsidžiaugia sulaukusi netikėtos Susanoo pagalbos bei sutinka su visomis ištremto jūrų dievo sąlygomis: jiems leidus būti paverstiems į...
Daugiau
