Karvai Vongas
Karvai Vongas (王家衛 Wong Kar Wai, g. 1958 m. liepos 17 d.) – Honkongo antrosios bangos kino kūrėjas, žinomas dėl savo vizualiai išskirtinių, stilizuotų ir emocionalių filmų, tokių kaip „Tekant ašaroms“ (1988), „Pašėlusios dienos“ (1990), „Laiko pelenai‘ (1994), „Čiongkingo ekspresas“ (1994), „Puolę angelai“ (1995), „Laimingi kartu“ (1997), „2046“ (2004), „Didmeistris“ (2013). Jo filmas „Meilės laukimas“ (2000) sulaukė plataus kritikų pripažinimo ir buvo nominuotas Auksinės palmės šakelei Kanų kino festivalyje. Biografija Ankstyvasis gyvenimas Karvai Vongas gimė 1958-ųjų liepos 17 d. Šanchajuje, Kinijoje, ir buvo jauniausias iš trijų vaikų (Bettinson 2014, 2 p.). Jo tėvas buvo jūreivis, o motina – namų šeimininkė (Teo 2005, 10 p.). Kai Vongui sukako 5-eri, kontinentinėje Kinijoje prasidėjusi kultūrinė revoliucija paskatino jo tėvus persikelti į tuo metu D. Britanijos valdytą Honkongą (Bettinson 2014, 2 p.). Vongas kalbėjo tik mandarinų kalba ir dėl to vaikystėje jautėsi gan izoliuotas ir leido daug laiko žiūrėdamas filmus (Ong 1998). Jis laisvai pradėjo vartoti anglų ir kantonų kalbas tik paauglystėje (Bettinson...
Daugiau
Juki-onna
Juki-onna (jap. 雪女 Yuki-onna, liet. „sniego moteris“) – įvairiomis legendomis apipinta japonų mitologinė būtybė, populiari tiek tradicinėje tiek šiuolaikinėje Japonijos kultūroje. Priklausomai nuo regiono, ši jokajų (妖怪 yokai) rūšies būtybė vadinama įvairiais vardais, tokiais kaip Juki-musume (jap. 雪娘 yuki-musume, liet. „sniego dukra“) ar Juki-onba (jap. 雪乳母 yuki-onba, liet. „sniego motina“). Tačiau, kad ir kaip besiskirtų jos vardas ar legendos apie ją, dažniausiai Juki-onna aprašoma kaip įstabaus grožio aukšta mergina, su ilgais juodais plaukais ir nesenstančia balta kaip sniegas oda. Legendos apie Juki-onna yra kaip snaigės pūgoje. Jos kinta nuo amžinoje žiemoje įstrigusios vienišos gražuolės, iki siaubingosios jokai, mintančios jai pasimaišiusių vyrų ir vaikų gyvybine energija. Ji yra deivė, princesė, jūrei… moteris, kuri nelaimingai mirė pūgoje, iš kurios ji nebegali ištrūkti (Hurst 2016) Legendos Pirmą kartą Juki-onna buvo aprašyta Muromači periodu (1333-1573). Vienuolis Sogi rašė apie savo keliones Ečigo provincijoje...
Daugiau
Tradicinis karate-do
Tradicinis karate-do (空手道 karate-dō) – tai sena, laiko patikrinta savigynos sistema, sukurta Okinavos (沖縄県) salose. Jos įkūrėju laikomas legendinis meistras Gičinas Funakošis (Gichin Funakoshi, 1869-1957 m.). Išvertus iš japonų kalbos, terminas „karatė“ reiškia „tuščia ranka“, terminas „do“ – „kelias“. Šis kovos menas priklauso Budo kodeksui. Budo – terminas aprėpiantis daugelį kovos menų, kurių filosofija skirta ne tik fizinėms „smūgio-spyrio“ treniruotėms, bet ir dvasiniam, vidiniam tobulėjimui. Pats terminas kilęs iš japonų kalbos žodžių „bu“ – armija, kažkas susijęs su karo pramone, ir anksčiau minėtojo „do“ – kelias. Žmogus, praktikuojantis tradicinį karatė do, vadinamas karateka (カラテカ). Tai asmuo, siekiantis fizinio bei dvasinio tobulėjimo per sunkias, daug valios ir ištvermės reikalaujančias treniruotes. Pagrindinės šio kovos meno puoselėjamos vertybės – pagarba, disciplina, noras mokytis ir mokyti. Tradicinio karate-do ypatybės Treniruojantis karatė stipriai padidėja galia, greitis, reakcija, lankstumas, gerėja savijauta ir laikysena. Tradicinio karatė...
Daugiau
Krikščionybė Kinijoje
Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, pertektais Biblijoje, Naujajame Testamente. Ši religija turi tris pagrindines atšakas – Romos Katalikų Bažnyčią, stačiatikius (jie atsiskyrė 1054 m.) ir protestantizmą (atsirado per reformaciją XVI a.). Krikščionybės plitimo etapai Kinijoje Krikščionybė yra viena iš trijų didžiųjų pasaulio religijų, į Kiniją atnešta iš Vakarų. Iš trijų religijų, kurios buvo atneštos į šį kraštą, buvo antroji – po budizmo, bet prieš islamą. Krikščionybę Kinijoje galima suskirstyti į tam tikrus laikotarpius, iš viso jų buvo šeši. Vėliau ši religija tapo uždara, o krikščionys buvo išvejami arba nužudomi. Manoma, jog pirmieji krikščionys į Kiniją atvyko per pirmą amžių po Jėzaus mirties. Antrieji buvo nestoriečiai, jie atvyko apie septintą šimtmetį. Trečiasis krikščionybės laikotarpis Kinijoje prasidėjo kartu su katalikybe Juanų dinastijos metu (1271–1368). Ketvirtasis siejamas su katalikybe Mingų (1368–1644) ir Čingų (1644–1912) dinastijų laikotarpiu. Penktasis krikščionybės...
Daugiau
Jošiko Kavašima
Gimusi kaip Aisin Dziue Luo Sianju (愛新覺羅氏楊憲益 Aisin Gioro Xianyu), geriausiai žinoma Jošiko Kavašima (川島芳子 Kawashima Yoshiko), „Rytų brangenybės“ (東鎮 Dongzhen Eastern Jewel), arba Džin Bihui (金璧輝 Jin Bihui) vardu. Jošiko buvo keturioliktoji Mandžiūrijos princo Su dukra, Mandžiūrijos princesė, vėliau tapusi šnipe dirbančia Japonijai. Jošiko gimė 1907 metais gegužės 24 dieną Pekine. Jos tėvas Šanči (善耆 Shanqi) buvo Čingų (清朝 Qing) dinastijos princas, o jos mama buvo viena iš jo sugulovių. Vaikystė 1914 metais, kai Jošiko buvo aštuoneri metai, jos tėvas atidavė ją savo geram šeimos draugui Nanivai Kavašimai (川島浪速 Kawashima Naniwa), kuris buvo Japonijos šnipas, dirbęs Mandžiūrijoje. 1919 metais Naniva įsidukrino Rytų Brangenybę ir suteikė jai japonišką vardą Jošiko. Augdama Japonijoje, Macumoto mieste, Jošiko mokėsi japonų kalbos. 1922 metais mirė jos tėvas, o jos motina sekdama mandžiūrų tradicijas nusižudė. Po tėvų mirties Jošiko buvo išsiųsta į Tokiją, kur mokėsi kendo (剣道 kendō), dziudo (柔道 jūdō), fechtavimo...
Daugiau
