Džebolai
Džebolai (재벌 Jaebol, liet. „Pinigų klanas“) yra dideli tarptautiniai, visame pasaulyje žinomi verslo konglomeratai, įprastai valdomi šeimos Pietų Korėjoje (Oksfordo žodynas). Vienoje iš keturių „Azijos tigrais“ vadinamų valstybių. Pirmieji džebolai susikūrė dvidešimto amžiaus penktajame dešimtmetyje, o terminas pirmą kartą pavartotas 9-ame deš. Korėjoje. Džebolas buvo didžiausias elementas Pietų Korėjos ekonomikoje, o taip pat ir šiomis dienomis ir ateityje išliks svarbus ekonominės galios šaltinis. Kad kompanija būtų pripažinta džebolu, jos turtas turėtų viršyti 5 trilijonus Korėjos vonų (3,8 milijardai eurų), taip pat, džebolai nėra laikomos finansinės ir bankų sektoriaus institucijos. 2011 m., 10 didžiausių kompanijų sukūrė beveik 80% viso Pietų Korėjos bendrojo vidaus produkto. Korporacijos yra nacionalinio turto šaltinis ir pagrindinis darbo vietų kūrėjas (Kwon, 2012). Istorija XX a. pr. Korėja buvo žemės ūkio tauta, kuri importuodavo visą reikiamą technologiją žemės ūkiui iš užsienio. 1910 m., japonai, užėmę Korėjos pusiasalį, jame statė savo...
Daugiau
Imperatorius Šunas
Šunas (kin. 舜 Shùn), taip pat žinomas kaip imperatorius Šunas (kin. 帝舜 Dìshùn) bei Čonghua (kin. 重華 Chónghuá) buvo vienas iš penkių mitinių senovės Kinijos imperatorių įskaitant Geltonąjį imperatorių (黃帝 Huangdi), imperatorių Džuansiu (顓頊 Zhuanxu) , imperatorių Ku (嚳) ir imperatorių Jao (堯 Yao). Nėra tiksliai žinomas laikotarpis, kada gyveno Šunas, tačiau pasak kai kurių žodinių šaltinių jis gyveno tarp 2294-2184 m. pr. m. e. Paveldėtoji Šuno pavardė (姓) buvo Yao (姚), o klano vardas (氏) – Youyu (有虞). Aplinkinių jis buvo vadintas Čonghua (重華). Kai kur Šunas įvardinamas kaip Šunas Didysis (大舜) arba Šunas Ju (虞舜). Legenda Legenda byloja, kad Šunas gimė ir augo žemosios klasės atstovų šeimoje. Jo biologinė motina mirė jam dar esant visai mažam, iš karto po jos mirties jo aklas tėvas vedė dar kartą ir su naująja žmona susilaukė sūnaus ir dukters. Pamotė ir...
Daugiau
Džikininki
Džikininki (食人鬼 jikininki) japonų mitologijoje yra pabaisa, kurios vardas reiškia “žmogų ėdantis demonas”. Ši būtybė yra jokajų (妖怪 yokai) rūšis. Japoniškame budizme tikima, jog džikininki atsiranda iš savanaudžių, godžių ir nepagarbių žmonių sielų, kurios yra prakeiktos po mirties ieškoti ir ryti žmogieną arba ritualinį maistą, paliktą šalia numirėlio. Džikininki mitas aprašytas Lafkadijaus Herno mitų ir kraupių apsakymų rinkinyje “Kwaidan” (怪談 kaidan). Išvaizda Manoma, jog džikiniki atrodo kaip yrantys skeletai, su aštriais nagais ir švytinčiomis akimis. Jų kūnai padengti įvairiais sumušimais, randais, infekcijomis, įbrėžimais ir paprastai visiškai neturi plaukų, nebent atsitiktinius kuokštus. Žmonės, pamatę šį baisios išvaizdos demoną, išsigąsta taip, jog nebegali pajudėti, ištarti žodžių ar net užmerkti akių. Tačiau tokios išvaizdos džikininki yra pastebimi tik naktį. Dieną jie turi galių pasiversti į normalios išvaizdos žmogų. Dėl savo gebėjimo keisti pavidalą yra panašūs į kitas mitologines būtybes, tokias kaip kicune...
Daugiau
Jakudza
Jakudza (ヤクザ Yakuza) – labiausiai paplitęs terminas, vartojamas Japonijos kriminalinių organizacijų visumai, jos nariams apibūdinti. Jakudza yra lyginama su Rusijos, Italijos mafija ir Kinijos triadomis, tačiau išsiskiria savo ilgaamžėmis tradicijomis bei ritualais, mentalitetu. Pavadinimo kilmė Jakudza pažodžiui reiškia „niekam tikęs“. Šis žodis kilo iš tradicinio japoniško „Trijų kortų žaidimo“ (Sammai karuta), kuris buvo ypač populiarus Edo laikotarpiu. Žaidimą galima laimėti tik tuo atveju, jei ištraukus tris kortas ir sudėjus taškų sumą gautas skaičius yra 19 arba mažiau. Trys kortos su 8 (ya), 9 (ku) ir 3 (za) reikšdavo pralaimėjimo kombinaciją. Jas sudėjus gaunami taškai yra lygūs 20, tad kortos tampa bevertės (Perkins 1994, p. 13). Istorija ir raida Tiksli jakudzos, kaip vieningos nusikalstamos grupuotės, veiklos pradžia nėra žinoma. Šiuo metu vyrauja kelios teorijos. Jakudza kildinama iš XVI a. pab. ir XVII a. pr. atsiradusių Kabuki-mono (カブキもの), kurie išsiskyrė keista...
Daugiau
Ikkiū
Ikkiū Sodžiunas (一休宗純 Ikkyū Sōjun, 1394–1481, Kiotas) Japonų Dzen (Zen) budizmo Rindzai (Rinzai-shū) mokyklos vienuolis. Gyvenęs XV a. Muromači (室町時代 Muromachi-jidai) epochoje, savitos japonų kultūros formavimosi ir klestėjimo laikotarpyje, jis buvo išskirtinis dzen meistras, poetas ir kaligrafas palikęs turtingą literatūrinį paveldą bei ryškų pėdsaką Japonijos viduramžių dvasinėje kultūroje, Ikkiū buvo “tobulu Tolimųjų Rytų sintetizmo ir universalizmo įsikūnijimu, aukščiausio pasaulinio lygio menininku, genialiai dirbančiu kaligrafijos, tapybos, poezijos, arbatos ceremonijos, sodų meno ir estetikos srityse” (Andrijauskas 2001, p. 228). Biografija Ikkiū Sodžiunas gimė 1394 m. mažame Kioto priemiestyje. Pasak legendos, Ikkiū yra šimtojo Japonijos imperatoriaus Go-Komacu (後小松天皇 Go-Komatsu-tennō, 1377–1433) nesantuokinis sūnus. Dėl intrigų imperatoriaus rūmuose jo motina buvo priversta bėgti į Sagą, kur menininkas ir praleido savo pirmuosius gyvenimo metus. Kuomet Ikkiū sukako penkeri metai, jis buvo atiduotas į dzen vienuolyną Ankokudži (安国寺 Ankoku-ji) netoli gimtojo Kioto, kur šventyklos meistrai mokė...
Daugiau
