Džikininki
Džikininki (食人鬼 jikininki) japonų mitologijoje yra pabaisa, kurios vardas reiškia “žmogų ėdantis demonas”. Ši būtybė yra jokajų (妖怪 yokai) rūšis. Japoniškame budizme tikima, jog džikininki atsiranda iš savanaudžių, godžių ir nepagarbių žmonių sielų, kurios yra prakeiktos po mirties ieškoti ir ryti žmogieną arba ritualinį maistą, paliktą šalia numirėlio. Džikininki mitas aprašytas Lafkadijaus Herno mitų ir kraupių apsakymų rinkinyje “Kwaidan” (怪談 kaidan). Išvaizda Manoma, jog džikiniki atrodo kaip yrantys skeletai, su aštriais nagais ir švytinčiomis akimis. Jų kūnai padengti įvairiais sumušimais, randais, infekcijomis, įbrėžimais ir paprastai visiškai neturi plaukų, nebent atsitiktinius kuokštus. Žmonės, pamatę šį baisios išvaizdos demoną, išsigąsta taip, jog nebegali pajudėti, ištarti žodžių ar net užmerkti akių. Tačiau tokios išvaizdos džikininki yra pastebimi tik naktį. Dieną jie turi galių pasiversti į normalios išvaizdos žmogų. Dėl savo gebėjimo keisti pavidalą yra panašūs į kitas mitologines būtybes, tokias kaip kicune...
Daugiau
Jakudza
Jakudza (ヤクザ Yakuza) – labiausiai paplitęs terminas, vartojamas Japonijos kriminalinių organizacijų visumai, jos nariams apibūdinti. Jakudza yra lyginama su Rusijos, Italijos mafija ir Kinijos triadomis, tačiau išsiskiria savo ilgaamžėmis tradicijomis bei ritualais, mentalitetu. Pavadinimo kilmė Jakudza pažodžiui reiškia „niekam tikęs“. Šis žodis kilo iš tradicinio japoniško „Trijų kortų žaidimo“ (Sammai karuta), kuris buvo ypač populiarus Edo laikotarpiu. Žaidimą galima laimėti tik tuo atveju, jei ištraukus tris kortas ir sudėjus taškų sumą gautas skaičius yra 19 arba mažiau. Trys kortos su 8 (ya), 9 (ku) ir 3 (za) reikšdavo pralaimėjimo kombinaciją. Jas sudėjus gaunami taškai yra lygūs 20, tad kortos tampa bevertės (Perkins 1994, p. 13). Istorija ir raida Tiksli jakudzos, kaip vieningos nusikalstamos grupuotės, veiklos pradžia nėra žinoma. Šiuo metu vyrauja kelios teorijos. Jakudza kildinama iš XVI a. pab. ir XVII a. pr. atsiradusių Kabuki-mono (カブキもの), kurie išsiskyrė keista...
Daugiau
Ikkiū
Ikkiū Sodžiunas (一休宗純 Ikkyū Sōjun, 1394–1481, Kiotas) Japonų Dzen (Zen) budizmo Rindzai (Rinzai-shū) mokyklos vienuolis. Gyvenęs XV a. Muromači (室町時代 Muromachi-jidai) epochoje, savitos japonų kultūros formavimosi ir klestėjimo laikotarpyje, jis buvo išskirtinis dzen meistras, poetas ir kaligrafas palikęs turtingą literatūrinį paveldą bei ryškų pėdsaką Japonijos viduramžių dvasinėje kultūroje, Ikkiū buvo “tobulu Tolimųjų Rytų sintetizmo ir universalizmo įsikūnijimu, aukščiausio pasaulinio lygio menininku, genialiai dirbančiu kaligrafijos, tapybos, poezijos, arbatos ceremonijos, sodų meno ir estetikos srityse” (Andrijauskas 2001, p. 228). Biografija Ikkiū Sodžiunas gimė 1394 m. mažame Kioto priemiestyje. Pasak legendos, Ikkiū yra šimtojo Japonijos imperatoriaus Go-Komacu (後小松天皇 Go-Komatsu-tennō, 1377–1433) nesantuokinis sūnus. Dėl intrigų imperatoriaus rūmuose jo motina buvo priversta bėgti į Sagą, kur menininkas ir praleido savo pirmuosius gyvenimo metus. Kuomet Ikkiū sukako penkeri metai, jis buvo atiduotas į dzen vienuolyną Ankokudži (安国寺 Ankoku-ji) netoli gimtojo Kioto, kur šventyklos meistrai mokė...
Daugiau
Drakonas-vėžlys
Drakonas-vėžlys arba Bisi (贔屭 Bìxì) – kinų mitologinė būtybė. Vienas iš devynių karaliaus drakono sūnų, kuris vaizduojamas kaip drakonas turintis vėžlio kiautą. Pagal Didžiojo tvano mitą, jis esantis labai stiprus, todėl ant kupros gali nešti itin didelius svorius. Drakonas-vėžlys taip pat aptinkamas Japonijos, Korėjos, Vietnamo, Mongolijos mitologijose. Mitas Drakonas-vėžlys yra vienas ir Drakono karaliaus devynių sūnų, kuris turėjo nepalyginamą jėga ir galėjo judinti itin sunkius objektus, tokius kaip kalnus. Pasak legendos Didysis Ju (大禹 Dà Yǔ) – legendinis didvyris, kuris kovojo su potvyniu, prisijaukino, anksčiau jūras siaubdavusį drakoną-vėžlį, ir su jo pagalba iškasė kanalus, kurie sustabdė vandens veržimasi į sausumą. Kadangi Ju nuogąstavo jog Bisi pradės vėl siaubti jūras, didysis imperatorius privertė drakoną-vėžlį nešti mamuto akmenį, kuriame buvo išgraviruoti didingi Bisi žygdarbiai, taip didysis Ju apsaugojo pasaulį nuo galimų nelaimių. Drakono-vėžlio stelos istorija Drakono-vėžlio statula kildinama iš vėlyvosios Hanių...
Daugiau
Guan Ju
Guan Ju (關羽 Guan Yu), kitaip žinomas kaip Guandi (關帝 Guandi, senesnė romanizacija: Kuan Ti), daoizmo pasekėjų garbinamas karo ir turto dievas, valstybės sienų, valdžios pareigūnų, karių, pasieniečių ir tvarkos palaikytojų globėjas. Jam paskirta apsaugoti karalystę nuo išorinių priešų ir vidinių sukilėlių. Atliekant spiritizmo seansus jis buvo kviečiamas tam, kad pateiktų informaciją apie mirusiuosius žmones ir išpranašautų ateitį. Guan Ju taip pat buvo garbinamas kaip literatūros dievas, nes jis tariamai įsiminė vieną iš konfucianizmo klasikinių kūrinių „Dzuo džuan“ (左傳 Zuo zhuan liet. „Pavasaris ir ruduo“), ir kaip sojų varškės (kin. dòufǔ) pardavėjų globėjas. Jo didelį populiarumą ypač lėmė jo manoma galybė valdyti demonus ir piktąsias dvasias bei gebėjimas užkirsti kelią karui (Mythica, 2016). Prototipas Šiame įvaizdyje susipynė senovės tikėjimas karo dievu ir legendiniai pasakojimai apie realybėje gyvenusį narsų karį Guan Ju (160–219). Guan Ju buvo legendinis karo vadas ir ištikimas...
Daugiau
