Džedžiu sala
Džedžiu sala (kor. 제주도 jeju-do) yra vulkaninės kilmės, didžiausia sala Pietų Korėjoje, pietuose nuo Korėjos pusiasalio. Jos ilgis nuo pietų iki šiaurės siekia 70 kilometrų, plotis apie 30–35 kilometrus. Visas plotas – 1814 km2. Sala turi du pagrindinius miestus ir 556 natūralias gyvenvietes bei kaimus. Gyventojų skaičius – apie 604 800. Klimatas. Dėl geografinės padėties Džedžiu būdingos trumpos žiemos ir ilgos vasaros. Kasmetinis temperatūros vidurkis yra 15,5 °C; karščiausio mėnesio – rugpjūčio – vidurkis yra 26,5 °C, o šalčiausio – sausio – vidurkis yra 5,6 °C (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p. 3). Lankomiausios vietos Hallasanas (kor. 한라산 hallasan) yra aukščiausias Pietų Korėjos kalnas, iškilęs 1950 m virš jūros lygio. Šiam kalnui būdingas vulkaninis kraštovaizdis, čia matyti kalno viršūnėje esantis kraterio ežeras, akmeniniai klifai ir apie 40 vulkaninių pluoštų. Hallasane nuo 1970 m. ribojama žmonių veikla ir yra garsus dėl unikalios ekologinės...
Daugiau
Jutnoris
Jutnoris (kor. 윷놀이 Yutnori, liet. „žaidimas Yut lazdelėmis“) – tradicinis Korėjos stalo žaidimas, žaidžiamas Korėjos Naujųjų metų Solal (kor. 설날) pirmąją dieną bei per Pirmosios Pilnaties šventę (kor. 정월대보름, Jeongwol Daeboreum), kartu su šeimos nariais ar draugais. Senaisiais laikas, jutnoris nebuvo laikomas tiesiog žaidimu, tai buvo būdas išpranašauti ateinančių metų derlių ir ar bus sėkmingi metai. Jutnoris suburia šeimą ir draugus kartu smagiai praleisti laiką ir pamiršti visus sunkumus bei rūpesčius, tuo pačiu žaisdami jie linki vieni kitiems sėkmingų metų. Žaidimą gali žaisti įvairaus amžiaus, lyties ar socialinio statuso žmonės, jam nereikia ypatingo pasiruošimo ar sugebėjimų. Istorija. Manoma, kad jutnoris atsirado dar prieš Trijų Karalysčių (Bekdže, Goguryio, Šila) periodą (58 – 668 m.pr.Kr.). Nėra žinoma tikslios žaidimo kilmės vietos, tačiau, anot istoriko Šin Če-ho (kor. 신채호, 1880-1936 m.), jis galėjo susiformuoti senovės Bujo karalystyje (?-494 m.). Įdomu tai, kad yutnori...
Daugiau
Borobuduras
Borobuduras yra didžiausia budistinė šventykla Pietryčių Azijoje. Tai vienas iš Pietryčių Azijos architektūros statinių, kuriam prilygsta tik Baganas Birmoje ir Angkoras Kambodžoje. Budizmui greitu laiku sunykus ir ėmus valdyti islamo dinastijoms, Borobuduras buvo apleistas. Ilgą laiką jį dengė po Merapi ugnikalnio išsiveržimo iškritę pelenai. 1815 m. Javos salos gubernatorius seras Tomas Stamfordas Raflas įsakė išvalyti šią vietovę. XX a. olandai pradėjo Borobuduro restauraciją. Mažos restauracijos buvo padarytos, tačiau jų nepakako visiškai apsaugoti statinį nuo irimo. 1960 metų pabaigoje Indonezijos vyriausybė paprašė tarptautinės bendruomenės pagalbos kapitaliniam remontui atlikti. 1973 m. buvo sukurtas projektas atkurti Borobudur šventyklą. Indonezijos vyriausybė ir UNESCO įsipareigojo nuo 1975 m. iki 1982 m. užbaigti paminklo restauravimo projektą. Pamatas buvo stabilizuotas ir visi 1460 paneliai buvo išvalyti. Restauravimo metu buvo permontuotos penkios kvadratininės platformos ir pagerintas drenažo kanalų įdėjimas į paminklą. Buvo pridėti nepralaidūs filtravimosi sluoksniai. Po...
Daugiau
Korėjos karas
Korėjos karas – tai 1950 m. birželį – 1953 m. liepą tarp Jungtinių Tautų (JT) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) palaikomos Pietų Korėjos (arba Korėjos Respublikos) bei Sovietų Sąjungos ir Kinijos palaikomos Šiaurės Korėjos (Korėjos Demokratinės Liaudies Respublikos) vykęs karas. Šis konfliktas padalino Korėjos pusiasalį į Šiaurės Korėją ir Pietų Korėją. Tai buvo pirmasis ideologinio Šaltojo karo tarp JAV ir SSRS pasireiškimas atvira kova. Korėjos karas – kruviniausias XX a. antrojoje pusėje vykęs karas, jis pareikalavo daugiau nei 3 milijonų aukų (Hong 2008, p. 188). Priežastys Tai, kad 1945 m. rugpjūčio 15 d. Japonija pasidavė Antrajame pasauliniame kare, reiškė nepriklausomybę buvusiai jos kolonijai – Korėjai. Dar prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą Aljanso šalių sušauktuose susirinkimuose buvo aptariamas būsimos laisvos Korėjos likimas, tačiau karo laimėtojos nusprendė, kad su Korėja turi elgtis kaip su Japonijos sudedamąja dalimi (Olsen 2005, p. 55). Viena...
Daugiau
Džu Si
Džu Si (朱熹 Zhu Xi) (1130–1200 m.) – tai įtakingiausias Songų epochos neokonfucianizmo ideologas ir filosofas, kuris neokonfucianistinį mokymą pavertė universaliu bei sistemingu. Kinijos kultūros istorijoje tai – žymiausias Konfucijaus idėjų skleidėjas, klasikinių konfucianistinių tekstų komentatorius, mokslininkas enciklopedistas, tekstologas, pedagogas. Dažnai mąstytojas laikomas antruoju po Konfucijaus pagal svarbą ir įtaką konfucianizmo filosofu, naujos neokonfucianizmo ideologijos pagrindėju. Džu Si sukūrė naują sinkretinę neokonfucionizmo sistemą, remdamasis mokymais iš knygos „Mencijus“, „Didysis Mokymas“ „Mokymas apie vidurio ir pastovumo kelią“. Taip pat jo mokymai remiasi idėjomis iš „Sunzi“, „Permainų knygos“ knygų, Yin ir Jang mokyklos mokymais bei 5 elementų teorija (Yao 2000 p. 105). Džu Si gimė mokslininko valdininko šeimoje. Aštuoniolikos metų išlaikęs valstybinius egzaminus, gavo aukščiausią mokslininko laipsnį. Nuo 1178 m. pradėjo aukštas valstybes pareigūno pareigas einančio valdininko karjerą: buvo provincijos administratorius bei rašė įvarius mokslinio pažinimo sritis tiriančius veikalus. 1196 m. Džu Si...
Daugiau
