Baidze
Baidze (白泽 Baídzé), Japonijoje žinomas kaip Hakutaku – mitinis žvėris kinų ir japonų mitologijose. Pažodžiui jo vardas reiškia „baltą pelkę“. Kinų mitologijoje Kinų mitologijoje Baidze yra sniego baltumo spalvos būtybė, gyvenanti Kunluno kalnuose ir galinti kalbėti žmonių kalba. Jis gali būti laikomas visų gyvų sutvėrimų pradininku. Šis mitinis padaras pasirodo tik tada, kai valstybė valdoma išmintingo karaliaus. Jį galima laikyti tarsi karališkuoju sargybiniu. Taigi, jis priklauso gerosioms būtybėms, pasižymi aukštomis moralinėmis savybėmis, taip pat yra žinomas dėl savo išminties. Kartu yra laikomas ir laimę nešančiu padaru, kadangi tikima, jog gali išvyti blogį. Savo gyvenimą Baidze leidžia ties Kunluno kalnų viršūne, vietovėje, kuri yra kažkur tarp Tibeto ir Sindziango ir laikoma tarsi tibetiečių žmonių kilmės lopšiu. Vienas garsiausių pranešimų apie šią mitinę būtybę yra išlikęs iš legendinio Kinijos Geltonojo Imperatoriaus (2697-2597 pr. Kr.) laikų. Pranešime pasakojama, kad imperatorius keliavo po...
Daugiau
Fusangas
Fusangas (扶桑 Fúsāng) – keli skirtingi senovės kinų mitologijoje sutinkami objektai, dažniausiai apibūdinami kaip mitologinis gyvybės medis arba nežinoma vietovė rytuose. Fusango motyvas randamas viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos mitologijos šaltinių “Kalnų ir jūrų knygoje” bei kituose panašaus pobūdžio tuometiniuose mitologiniuose kūriniuose. Jis aprašomas kaip mistinis gyvybės šilkmedis, kaip spėjama, augantis tolimuose Kinijos rytuose, vėliau jis apibūdinamas kaip kinrožės pavidalo augalas. Kai kuriuose šaltiniuose Fusangas praranda augalo pavidalą ir pereinama prie taip vadinamos neaptiktos teritorijos į rytus nuo Kinijos. Viena dažniausiai vartotų Fusango interpretacijų buvo Japonija. Kinų mitologijoje Fusangas yra dieviškas medis ir sala rytuose, iš kur teka saulė. Panašus medis, vadinamas Žuomu (若木 Ruòmù), yra vakaruose, ir kiekvieną dieną saulė kyla iš Fusango ir nusileidžia į Žuomu. Kinų legenda apie dešimt trikojų varnų, gyvenančių tame medyje, kol devynios ilsisi, o viena neša saulę per dangų, turi panašumų su...
Daugiau
Terakotinė armija
Terakotinė armija (兵馬俑, 兵马俑 bingma yong), pažodžiui verčiant iš kinų kalbos – kareivių ir arklių laidotuvių skulptūros – Čin Ši Huangdi (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi), pirmojo Kinijos imperatoriaus (259-210 m. pr. Kr.), mauzoliejuje esančios terakotinių karių ir arklių skulptūros. 1987-aisiais UNESCO kapavietę įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą. Atradimo istorija Čin Ši Huangdi mauzoliejaus skulptūros buvo atrastos 1974-tų metų pavasarį, Šansi (Shanxi) provincijoje, 37 kilometrai į rytus nuo Siano (Xian), septynių vietinių Jang (Yang) kaimo valstiečių: Jang Peijano (Yang Peiyan), Jang Venhai (Yang Wenhai), Jang Sinmano (Yang Xinman), Vang Pudži (Wang Puzhi), Jang Jansino (Yang Yanxin), Jang Džifos (Yang Zhifa) ir Jang Čiuani (Yang Quanyi). Terakotiniai kariai buvo rasti visiškai atsitiktinai – kasant šulinį. Vienas iš atradėjų – Jang Čiuani – pasakoja: „Tada, 1974 metų kovą, kasant šulinį vienas fermerių – Džifa – maždaug 15 metrų gylyje į kažką atsimušė. Iš...
Daugiau
Hundunas
Hundunas (混沌 Hùndùn) – iki galo neišaiškinta mitinė būtybė Kinijos mitologijoje. Hundunas, dar kitaip vadinamas Chaosu, yra vienas svarbiausių komponentų senovės mitologijoje ir pasaulio sukūrime. Senovės įrašai apie Hunduną dažnai skiriasi ar net prieštarauja vienas kitam. Kas rodo, jog mitai galėjo atsirasti iš skirtingų naratyvinių tradicijų. Dėl to, beveik neįmanoma rasti nuoseklios Hunduno charakteristikos. Pažymima, jog nėra aišku, ar jis buvo geras, ar blogas (Yang 2005, p. 146). Atsiradimo mitas Kaip ir daugelyje kosmogoniškų mitų ar sukūrimo pasakojimų, viskas prasideda nuo nieko. Iš pradžių egzistuoja nesuvokiama, neapčiuopiama, beformė, tamsi visuma, kurioje nėra skirtumo tarp žemės ir dangaus, vyrauja chaosas. Džuangdzi (莊子 Zhuāngzi) knygoje pasakojama apie Hunduną, kaip apie gerą dievą, remiantis filosofo Džuang Džou (莊周 Zhuāng Zhōu) daoistiniu požiūriu. Kaip teigiama mite, Hundunas buvo centrinio regiono dievas. Jis turėjo šešias kojas, keturis sparnus, bet neturėjo veido. Du dievai, pietų...
Daugiau
Balio sala
Balis – viena iš Indonezijos respublikos salų, tarp Javos vakaruose ir Lomboko salų rytuose. Balio sala yra maždaug 5632 km². ploto. Nuo šiaurinio smaigalio iki pietinio – 55 km., nuo vakarinio iki pietinio – 140 km. Landšaftas kalvotas, ypač vakarų regione, centrinėje salos dalyje yra vulkaninių kalnų. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m). Šiaurinėje ir pietinėje centrinių kalnų dalyje išplėtota terasinė žemdirbystė, bei auginamos įvairios kultūros, pvz.: ryžiai, kukurūzai, kava, arbata, tabakas, kakava, vanilė, sojos pupelės, čili pipirai. Temperatūra svyruoja nuo 32˚C iki 35˚C. Paprastai karščiau ir sausiau būna sausuoju laikotarpiu, nuo balandžio iki rugsėjo, kai lietūs tampa ne tokie ilgi ir dažni. Flora ir Fauna Balio sala pasižymi itin didele floros įvairove. Dažniausiai aptinkami augalai, tokie kaip tamarindai, akacijos, kokosų palmės, įvairių rūšių bambukai. Taip pat bugenvilijos, jazminai, vandens lelijos ir daugybė įvairiausių rūšių orchidėjų. Tigrai ir...
Daugiau
