Geltonasis imperatorius
Huangdi, arba Geltonasis imperatorius (黃帝 huangdi) – pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas Kinijos civilizacijos sukūrimas. Tai vienas iš penkių legendinių Kinijos imperatorių (五帝 wudi), valdęs 2550–2450 m. pr. m. e., daoizmo šventasis globėjas (Dillon 1998, p. 367). Huangdi kultas buvo ypač ryškus Kariaujančių valstybių laikotarpio pabaigoje ir ankstyvuoju Hanų (汉 Han) dinastijos laikotarpiu. Geltonasis imperatorius padėjo Kinijos civilizacijos pamatus, todėl haniai jį laiko savo tautos protėviu, o patys save vadina imperatoriaus Huangdi palikuonimis. Sakoma, kad Geltonasis imperatorius sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, kur jis prisidėjo prie nemirtingųjų. Tai, kas liko iš imperatoriaus – dalis drabužių, – buvo palaidota Huangdi skirtam mauzoliejuje prie Čiaošano (桥山 Qiao shan) kalno. Huangdi galia Žemiškasis Huangdi vardas – Siuan Juan (轩辕 Xuan Yuan). Jis gyveno patriarchalinių klanų laikais ir buvo vienos iš stipriausių jousiongų...
Daugiau
Idzanagis
Idzanagis (伊邪那岐 / 伊弉諾 Izanagi) – dievas kūrėjas, gimęs iš septynių dieviškųjų kartų Japonijos mitologijoje. Jo vardas verčiamas, kaip „vyras, kuris kviečia“. Jį taip pat vadina Lordu Idzanagiu (Izanagi-no-mikoto), kartais Didžiuoju Dievu Idzanagiu (Izanagi-no-Okami). Idzanagis geriausiai žinomas iš Japonijos sukūrimo mitų. Visi japonų mitologijos mitai yra kildinami iš žodinės tradicijos. Iki mūsų dienų jie išliko kaip užrašai ateinančioms kartoms, užrašyti dviejose knygose: Nihon šioki (日本書紀 Nihon shoki, liet. „Japonijos kronikos“) (720 m.) ir Kodžiki (古事記 Kojiki, liet. „Užrašai apie senus dalykus“) parašytas Imperatorės Genmei (元明皇后 Genmei) tarnautojo (708-714 m.). Ten aprašytas ir Idzanagio vaidmuo pasaulio kūrime. Pasaulio sukūrimo mitas Pirmiausia, iš chaoso susiformavo dangus ir gimė trys dievybės, jos gavo Trijų Kuriančių Dievybių pavadinimą. Tuo pačiu metu visa kas buvo kieta per milijonus metų suformavo žemę, iš jos gimė du nemirtingieji. Dievybių skaičius vis augo, tačiau šios neturėjo ką veikti,...
Daugiau
Otohime
Otohimė (乙姫), dar vadinama Tojotama-himė (豊玉姫, Toyotama-hime), yra japonų mitologinė dievybė, jūros deivė, kurios vardas reiškia „Perlų princesė“ arba „Geranoriškos sielos moteris“. Otohimė yra drakono, jūrų dievo Riūdžino (龍神, Ryūjin), valdančio tris jūras, kurias apsišvarinimo ritualo metu sukūrė Idzanagis, duktė. Abu dievai – tėvas ir duktė – gyveno po vandeniu esančiuose Riūgūdžio (竜宮城, Ryūgū-jō) rūmuose, pastatytuose iš raudonų ir baltų koralų. Šiuose rūmuose Riūdžinas, naudodamas magiškus brangakmenius, kontroliavo potvynius ir atoslūgius, čia dievams tarnavo medūzos su vėžliais. Tojotama yra gerai žinoma veikėja japoniškose pasakose ir dainose apie Urašimą Tarą (浦島 太郎, Urashima Tarō), tačiau jos istorija skirtingai vaizduojama šintoizmo mituose. Otohimė yra aprašyta Kodžikyje (古事記 Kojiki), seniausioje Japonijos mitų knygoje, ir Nihonšiokio (日本書紀, Nihon Shoki) kronikose, antrame seniausiame japonų mitologijos rinkinyje. Išvaizda Japonų dievybės, kitaip nei kinų, dažniausiai turi žmogišką pavidalą, yra antropomorfinės. Mituose Otohimė vaizduojama kaip labai graži moteris, galinti įgyti ir gyvūno...
Daugiau
Kappa
Kapa (河童 kappa), dar vadinami kavataro (川太郎 kawatarō, liet. „upės berniukas“), komahiki (駒引, liet. „arklių traukėjas“) arba kavako (川子 kawako, liet. „upės vaikas“), yra jokajai, dažnai minimi japonų folklore. Pavadinimas kilęs iš žodžių upė (kawa) ir sulenkimas (wappa) arba vaikas (warabe). Šintoizme jie laikomi vandens dievybėmis. Kapa su plaukais vadinami hyōsube (ひょうすべ). Su kapomis siejama daugiau nei 80 pavadinimų, pvz.: kawappa, gawappa, kōgo, mizushi, mizuchi, enkō, kawaso, suitengu, dangame. Kartu su oni ir tengu, kapos yra žinomiausi jokajai Japonijoje. Kapos yra panašūs į suomių näkki, skandinavų näck / neck, slavų vodnik ir škotų kelpie. Visi pasakojimai apie juos ir apie pavojus, tykančius vandenyje, naudojami vaikams bauginti. Manoma, kad legendoms apie kapas įtakos turėjo milžiniškas japoniškas driežas (hanzaki), agresyvi salamandra, kuri ryja savo aukas (Akutagawa 1927, p. 3–5). Išvaizda Kapa dažniausiai piešiamas kaip padaras, dydžiu prilygstantis vaikui. Jo oda žvynuota, dažniausiai mėlynos, žalios, kartais geltonos spalvos. Kapos gyvena Japonijos upėse ir ežeruose, turi įvairių savybių, kurios padeda gyvenant tokioje aplinkoje, pvz., plėvėtas rankas ir kojas. Kartais sakoma, kad kapos...
Daugiau
Kučisake-onna
Kučisakė-onna (口裂け女 Kuchisake-onna, liet. „Moteris su perpjauta burna“) – mitologinė japonų būtybė. Legenda pasakoja, kad Kučisakė-onna yra moteris, subjaurota pavydaus vyro, sugrįžusi į mirtingųjų pasaulį kaip pagiežinga dvasia. Kučisakės-onna vardo kilmė siejama su gilia, kruvina žaizda, nusidriekusia per jos veidą į nuolatinę šypseną nuo ausies iki ausies. Pasakojama, kad moteris su perpjauta burna vaikšto Japonijos gatvėmis, dėvi chirurginę kaukę ir nešiojasi dideles žirkles. Jei kas pasitaiko Kučisakės-onna kelyje, ji sustoja ir užduoda praeiviui klausimą. Jei praeivis atsako neteisingai, jo laukia siaubingos pasekmės. Šis mitinis pasakojimas buvo plačiai naudojamas japoniškuose komiksuose manga (漫画), novelėse ir japoniškuose siaubo filmuose. Kučisakė-onna dažnai painiojama su jūrei, kuri vaizduojama su panašiais į Kučisakės-onna ilgais juodais plaukais, slepiančiais siaubingą jos šypseną. Atsiradimo istorija Originali Kučisakės-onna atsiradimo istorija atkeliavo iš Heijano laikotarpio, maždaug prieš 1200–800 metų. Legenda pasakoja apie moterį, samurajaus žmoną ar sugulovę, gyvenusią prieš...
Daugiau
