Čilinas
Čilinas (麒麟 qílín) – mitinė būtybė, paplitusi Kinijoje ir kituose Rytų Azijos regionuose, dar vadinama kinišku vienaragiu. Čilinas simbolizuoja ilgaamžiškumą ir klestėjimą. Kinai mano, kad čilinas pasirodo prieš išminčiaus ar valdovo gimimą arba mirtį. Tai geras ženklas, jis, manoma, reiškia gerovę ir ramybę. Anot legendų, čilinas pasirodė prieš Konfucijaus gimimą ir mirtį. Legendos sako, kad kiniškas vienaragis yra vienas iš 9 drakono sūnų, kuris padeda atskirti gėrį nuo blogio. Taip pat čilinas įtrauktas į 4 kilnių gyvūnų sąrašą kartu su kinišku drakonu, vėžliu, feniksu (Cultural China 2014). Išvaizda Čilinas gali būti labai įvairiai apibūdinamas. Sakoma, kad, skirtingai nei drakonas, čilinas pasirodo su dievais ir yra padaras, sukurtas iš ugnies. Jis priklauso dangaus būtybėms, bet neturi sparnų, kad galėtų skraidyti. Čilinas turi drakono galvą, keletą ragų, arklio kūną, nusėtą žaliais ir mėlynais žvynais, elnio kanopas ir lokio uodegą. Kai kuriais aspektais kiniškas vienaragis...
Daugiau
Baku
Baku (獏 arba 貘) – sapnus, dažniausiai košmarus, valganti būtybė japonų mitologijoje. Baku laikomas geruoju padaru, nes jis sunaikina demonus, kurie atneša košmarus ir atneša laimę kvietusiam asmeniui. Bet yra ir tamsioji šios būtybės pusė. Sakoma, kad Baku reikia kviesti tik tada, kai labai reikia, nes išalkęs jis gali nepasisotinti ir išsiurbti visus sapnus, net tuos, kurie susiję su žmogaus norais, ambicijomis ar viltimis ir palikti tik tuštumą sapne. Baku iškvietimas Baku pasirodo tik tada kai yra pakviečiamas. Yra du būdai kaip ji prisikviesti. Pirmasis, kai asmuo prašo apsaugos prieš miegą, kad padėtų apsaugoti nuo blogų sapnų visą naktį. Antrasis Baku kvietimas iškart po blogo sapno, kad daugiau košmaras nebegrįžtų. Abiem atvejais reikia garsiai pasakyti: „Baku, suvalgyk mano sapną“. Pagal šintoizmo legendą, Baku nedelsiant suvalgo sapną ir dovanoja laimę jį šaukusiam asmeniui. Yra žinoma skirtingų pasakojimų apie Baku pakvietimą....
Daugiau
Geltonasis imperatorius
Huangdi, arba Geltonasis imperatorius (黃帝 huangdi) – pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas Kinijos civilizacijos sukūrimas. Tai vienas iš penkių legendinių Kinijos imperatorių (五帝 wudi), valdęs 2550–2450 m. pr. m. e., daoizmo šventasis globėjas (Dillon 1998, p. 367). Huangdi kultas buvo ypač ryškus Kariaujančių valstybių laikotarpio pabaigoje ir ankstyvuoju Hanų (汉 Han) dinastijos laikotarpiu. Geltonasis imperatorius padėjo Kinijos civilizacijos pamatus, todėl haniai jį laiko savo tautos protėviu, o patys save vadina imperatoriaus Huangdi palikuonimis. Sakoma, kad Geltonasis imperatorius sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, kur jis prisidėjo prie nemirtingųjų. Tai, kas liko iš imperatoriaus – dalis drabužių, – buvo palaidota Huangdi skirtam mauzoliejuje prie Čiaošano (桥山 Qiao shan) kalno. Huangdi galia Žemiškasis Huangdi vardas – Siuan Juan (轩辕 Xuan Yuan). Jis gyveno patriarchalinių klanų laikais ir buvo vienos iš stipriausių jousiongų...
Daugiau
Idzanagis
Idzanagis (伊邪那岐 / 伊弉諾 Izanagi) – dievas kūrėjas, gimęs iš septynių dieviškųjų kartų Japonijos mitologijoje. Jo vardas verčiamas, kaip „vyras, kuris kviečia“. Jį taip pat vadina Lordu Idzanagiu (Izanagi-no-mikoto), kartais Didžiuoju Dievu Idzanagiu (Izanagi-no-Okami). Idzanagis geriausiai žinomas iš Japonijos sukūrimo mitų. Visi japonų mitologijos mitai yra kildinami iš žodinės tradicijos. Iki mūsų dienų jie išliko kaip užrašai ateinančioms kartoms, užrašyti dviejose knygose: Nihon šioki (日本書紀 Nihon shoki, liet. „Japonijos kronikos“) (720 m.) ir Kodžiki (古事記 Kojiki, liet. „Užrašai apie senus dalykus“) parašytas Imperatorės Genmei (元明皇后 Genmei) tarnautojo (708-714 m.). Ten aprašytas ir Idzanagio vaidmuo pasaulio kūrime. Pasaulio sukūrimo mitas Pirmiausia, iš chaoso susiformavo dangus ir gimė trys dievybės, jos gavo Trijų Kuriančių Dievybių pavadinimą. Tuo pačiu metu visa kas buvo kieta per milijonus metų suformavo žemę, iš jos gimė du nemirtingieji. Dievybių skaičius vis augo, tačiau šios neturėjo ką veikti,...
Daugiau
Otohime
Otohimė (乙姫), dar vadinama Tojotama-himė (豊玉姫, Toyotama-hime), yra japonų mitologinė dievybė, jūros deivė, kurios vardas reiškia „Perlų princesė“ arba „Geranoriškos sielos moteris“. Otohimė yra drakono, jūrų dievo Riūdžino (龍神, Ryūjin), valdančio tris jūras, kurias apsišvarinimo ritualo metu sukūrė Idzanagis, duktė. Abu dievai – tėvas ir duktė – gyveno po vandeniu esančiuose Riūgūdžio (竜宮城, Ryūgū-jō) rūmuose, pastatytuose iš raudonų ir baltų koralų. Šiuose rūmuose Riūdžinas, naudodamas magiškus brangakmenius, kontroliavo potvynius ir atoslūgius, čia dievams tarnavo medūzos su vėžliais. Tojotama yra gerai žinoma veikėja japoniškose pasakose ir dainose apie Urašimą Tarą (浦島 太郎, Urashima Tarō), tačiau jos istorija skirtingai vaizduojama šintoizmo mituose. Otohimė yra aprašyta Kodžikyje (古事記 Kojiki), seniausioje Japonijos mitų knygoje, ir Nihonšiokio (日本書紀, Nihon Shoki) kronikose, antrame seniausiame japonų mitologijos rinkinyje. Išvaizda Japonų dievybės, kitaip nei kinų, dažniausiai turi žmogišką pavidalą, yra antropomorfinės. Mituose Otohimė vaizduojama kaip labai graži moteris, galinti įgyti ir gyvūno...
Daugiau
