Si-vangmu
Si-vangmu (西王母 Xi Wangmu), arba „Vakarų karalienė motina“, kinų mitologijoje yra viena svarbiausių dievybių, gyvenanti Kunluno kalne, dažniau žinoma kaip Vangmu Niangniang (王母娘娘 Wangmu Niangniang) arba tiesiog Vangmu. Si-vangmu mitai Istoriniais duomenimis, Si-vangmu dievybė egzistavo jau Šangų dinastijos (1600–1046 m. pr. m. e.) valdymo laikais, tačiau mituose ir dailės kūriniuose pasirodė Rytų Džou dinastijos (771–256 m. pr. m. e.) laikotarpiu. „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海經 Shanhai Jing) ji vaizduojama kaip belytė kalnų dvasia „su snieginio leopardo uodega, tigro dantimis ir pasišiaušusiais plaukais“, siunčianti ligas, nelaimes ir bausmes (Kė 1989, p. 21). Vėliau, nuo Kariaujančių karalysčių laikotarpio (465–221 m. pr. m. e.) iki Hanų dinastijos (206 m. pr. m. e.–220 m.), Si-vangmu vaizdinys pamažu keitėsi, ir ši iš laukinės bei žiaurios dievybės virto kilminga dievaite. Si-vangmu „Valdovo Mu gyvenimo aprašyme“ (穆天子傳 Mu Tianzi Zhuan) vaizduojama kaip princesė, rengianti valdovui Mu pokylį ir kartu su juo kurianti eilėraščius bei dainuojanti dainas. Taip pat...
Daugiau
Gumiho
Gumiho (구미호) yra Korėjos mitologinė būtybė, kurios pavadinimas išvertus pažodžiui reiškia „devynuodegė lapė“. Gumiho yra dažna veikėja įvairiuose Korėjos mituose ir pasakose. Ji turi daug panašumų su Kinijos ir Japonijos mitologinėmis būtybėmis – Dziuveihu (Jiuweihu) ir Kitsune, tačiau Gumiho nuo jų skiriasi tuo, kad beveik visada vaizduojama neigiamai. Istorija ir Gumiho savybės Patys seniausi Gumihomitai randami Kinijoje, tad manoma, kad ši mitologinė būtybė, kaip ir daugelis kitų kultūrinių reiškinių, į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Gumiho paprastai yra lapė su devyniomis uodegomis, ji gali gyventi tūkstančius metų, taip patgali pasiversti žmogumi (dažniausiai mergina). Vis dėlto net ir pasivertusi žmogumi, Gumiho vis dar turi lapės savybių: „… Korėjoje Gumihovaizduojama kaip lapė, kuri yra tokia galinga, kad gali laisvai gyventi tarp žmonių (nors ji dažnai išsiduoda, nes nesugeba paslėpti savo uodegos)“ (Wallen 2006, p. 69). Mituose pasakojama, kad Gumiho siekia visam laikui pavirsti tikru žmogumi;...
Daugiau
Šioraida
Šioraida (精霊田 Shoraida) – ryžių laukų vaiduokliai japonų mitologijoje. Tarp Gifu ir Nagano prefektūrų yra išsidėstęs Didžiųjų Hidos kalnų ruožas. Šiame ruože, ant Norikuros kalno viršūnės, yra Senčiogaharos (Senchogahara) pelkė. Vieną dieną alpinistas Uemakis Taro keliaudamas netoli Senčiogaharos aptiko grupę vyrų ir moterų – jų buvo apie dešimt – geriančių pelkės vandenį. Uemakis, pamatęs juos dėvint baltus katabiros (帷子 katabira) apdarus ir trikampio formos kepures, pagrįstai išsigando, mat tai vaiduoklių (幽霊 Yūrei) arba jokajų apdarai. Jis dar labiau išsigando, kai ši vaiduoklių grupelė pakėlė galvas ir pamatė Uemakį žiūrint – jų akys sužibo raudonai tarsi degtų ugnimi. Uemakis stipriai užmerkė akis ir ėmė kartoti Budos Amitabhos vardą. Dėl šio atsidavimo baisiosios dvasios tą pačią sekundę išnyko (Hyakumonogatari, 2013). Uemakis nusprendė, kad dvasios keliavo į šventojo Tatės (Tate) kalno Pragaro slėnį (地獄谷 Jigokudani) ir pakeliui sustojo, kad numalšintų troškulį. Kai jis grįžo iš kalnų, papasakojo žmonėms apie...
Daugiau
Ninigis
Ninigis – legendinis Japonijos imperatorių pirmtakas. Japonijos mitologijoje buvo daug dievų, kurių giminystės ryšiai puikiai aprašyti. Iki Amaterasu (aukščiausiosios dievybės) anūko jie valdė tik dangaus karalystę, tačiau po Amaterasu anūko nužengimo į žemę prasidėjo naujas valdymo etapas. Amaterasu ir Takaki no kami palikuoniui buvo liepta nužengti į Nendrių lygumų kraštą ir jį valdyti, tačiau kaip tik tuo metu, šis dievas susilaukė sūnaus – Dangiškojo Daigų Dangaus Gausos ir Žemės Gausos Dievo Jaunuolio (Ame nikishi kuninikishi amatsuhito hikoho no ninigi no mikoto). Jam buvo paliepta: „Šią Gausių nendrių lygumų ir Jaunų ryžių daigų šalį pavedame tvarkyti tau. Todėl, kaip liepta, turi nužengti iš padangių į žemę.“ Ninigis prieš nužengdamas į žemę gavo vedlį žemiškąjį dievą (Suradahikonokami), jaunuolį iš Surados. Kai vyriausieji dievai paskirstė pareigas, atsiuntė dar penkis giminės vadovus dievus: Dangiškąjį Mažojo Stogo Dievą (Ame no koyane no mikoto), Dovanas Nešantį Dievą (Futodama...
Daugiau
Pišiu
Pišiu (貔貅 Pìxiū) – Kinijos tradicinėje kultūroje viena iš penkių gėrį nešančių mitologinių būtybių (kitos keturios yra drakonas, feniksas, vėžlys ir vienaragis), galinti pritraukti turtų, sėkmę ir apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Pišiu magiškos galios labiausiai atskleidžiamos fengšui filosofijoje. Senovės literatūroje ši būtybė minima kaip Mengšou (猛獸 Měngshòu), reiškiantis „nuožmus žvėris“. Išvaizda Senovės Kinijos mitologijoje Pišiu apibūdinamas kaip galintis skraidyti, pilkai balto kailio, liūto išvaizdą primenantis stebuklingas žvėris, turintis drakono galvą, arklio kūną ir vienaragio kojas. Bėgant metams, Pišiu išvaizdos apibūdinimas kito, tačiau buvo sutarta, kad jis turi trumpus sparnus, vieną arba du ragus, susuktą uodegą, karčius ant krūtinės arba nugaros, dideles akis ir ilgas, grėsmingas iltis (Bates 2008, p. 49). Kiniškas Pišiu pavadinimas (貔貅 Pìxiū) susideda iš dviejų skirtingas reikšmes turinčių žodžių: pi (貔), atspindintis moteriškąją giminę, ir šiu (貅 xiū) – vyriškąją giminę. Šiuolaikinėje kinų kalboje abu žodžiai simbolizuoja leopardą,...
Daugiau
