Drakonas karalius
Drakonas karalius, arba Longvangas (龙王 Long wang), – kinų mitologijoje viena svarbiausių būtybių, laikoma vandenynų valdovu. Drakoną karalių sudaro keturi atskiri drakonai, valdantys jūras ir upes keturiose pasaulio kryptyse: šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose. Kai kur šie drakonai apibūdinami kaip antropomorfinės būtybės – karaliai su drakonų galvomis (Anonimas 2008). Buvo laikai, kai kinai turėjo šventyklų, skirtų Drakonui karaliui. Kai vietovę užklupdavo sausros ar potvyniai, vietos gyventojai jam melsdavosi ir aukodavo maisto, prašydami išgelbėjimo (Pierre 2014). Ypatybės Drakonai gyvena krištolo ir perlų rūmuose vandenynų gelmėse, kur jūrų gyvūnai atlieka tarnų vaidmenis (Rose 2000, p. 21), pvz., krabai, krevetės ir omarai – krištolo rūmų sargybiniai. Sakoma, kad „gilią ir tylią naktį, kai jūra rami ir nėra bangų, stovint ant kranto, apšviesto žvaigždžių ir mėnulio, galima išgirsti iš gelmių sklindantį audimo staklių garsą. Tai audžia nimfos“ (Kė 1989, p. 51). Teigiama, kad,...
Daugiau
Fusi
Fusi (伏羲 Fuxi) – kinų mitologijoje laikomas kultūros herojumi, žmonių protėviu ir vienu galingiausių pirmykščių valdovų. Antikinėje literatūroje jis dar vadinamas Paosi (庖犧 Paoxi) arba Baosi (包牺 Baoxi) (Deming, Yang 2005, p. 118). Fusi mitas Šiuo metu galima rasti daugybę mitų, pasakojančių apie Fusi gyvenimą. Pagrindinis mitas pasakojamas skirtingai. Vienas populiarus pasakojimas apie Fusi vaikystę sujungia potvynio ir sukūrimo mitus. Pasakojama, kad Fusi tėvas dirbdamas laukuose išgirdo griaustinį. Nuvedęs Fusi su seserimi į namą, tėvas nuėjo į daržinę pasiimti šakių ir geležinio narvo. Jis pakabino narvą ant gegnių ir, laikydamas šakes rankoje, laukė griaustinio dievo Leigongo. Staiga stiprus griaustinis sudrebino namą ir pasirodė Leigongas, rankoje laikydamas kirvį. Fusi tėvas šakėmis dūrė Leigongą, šis pašoko į viršų ir nusileido į geležinį narvą – jame iškart buvo užrakintas. Kitą rytą tėvas nusprendė nužudyti griaustinio dievą ir laikyti jį užmarinuotą stiklainyje. Jis...
Daugiau
Kinų raštas
Kinų raštas – viena iš seniausių rašto sistemų, paplitusi Rytų Azijoje, atsiradusi Kinijoje ir naudojama iki šių dienų. Savo rašmenis kinai vadina terminu handzi (汉字, „Han (kinų) tautos rašmenys“, arba „Han dinastijos rašmenys“), nes raštas susiformavo Hanų dinastijos valdymo laikais. Kinų rašmenys buvo pritaikyti ir kitų šalių rašto sistemoms: Vietnamo, Korėjos ir Japonijos. Lietuvių kalboje kinų rašto ženklai dažnai vadinami hieroglifais, tačiau kinų kultūros tyrinėtojai linkę vengti šio pavadinimo, todėl pasirinktas „kinų ženklų“ terminas. Lietuvių kalboje šis terminas vartojamas vis dažniau. Istorija Mituose kinų rašmenų atsiradimas dažnai siejamas su herojais ar dinastijų kūrėjais. Vieni rašto atsiradimą priskiria legendiniam personažui Fusi (伏羲). Pasak kitų legendų, tradicinių rašmenų išradėju laikomas Geltonasis imperatorius Huangdi. Vis dėlto kinų kultūros tyrinėtojai mano, kad didesnį vaidmenį galėjo turėti ne pats Geltonasis imperatorius, o jo ministras ir raštininkas Cangje (黃帝). Tačiau prielaida, jog raštą sukūrė vienas asmuo, mažai tikėtina. Bendros rašto sistemos formavimasis didelėje...
Daugiau
Jungango urvai
Jungango urvai (云冈石窟 / 雲崗石窟 Yún gāng shíkū) – tai budistų šventyklos ir skulptūros, iškaltos olose. Šis urvų kompleksas, nutolęs 16 km nuo Datongo miesto (大同 Dàtóng), Šansi provincijoje (山西 Shānxī), vakarų Kinijoje, yra vienas iš trijų seniausių, didžiausių ir įspūdingiausių tokio pobūdžio statinių Kinijoje. Tai V–VI a. pastatas, sukurtas Šešių dinastijų valdymo laikotarpiu (六朝时代 Liùcháo shídài, 220–598 m.). Visą kompleksą sudaro 252 urvai ir 51 tūkst. statulų, kurie buvo sukurti Udžou (武周山 Wǔzhōushān) kalnuose. Istorija Datongo miestas, anksčiau vadintas Pingčengu, tapo sostine valdant Šiaurinei Vei dinastijai (北魏 Běiwèi) V a. pabaigoje ir išliko reikšmingu kultūros bei ekonomikos centru iki 523 m., kai sostinė buvo perkelta (UNESCO Advisory Body Evaluation). Jungango urvai sukurti 460–525 m., o tai atspindi ne tik Šiaurinės Vei dinastijos valdymo laikotarpį, bet ir budizmo Kinijoje sklaidą: atėjimą, persekiojimus ir įsitvirtinimą. Urvus pradėta statyti labai svarbiu periodu – 446 m., iškart po žiaurių...
Daugiau
Fengšui
Fengšui (風水) – Kinijos filosofinė sistema, suderinanti žmogaus egzistenciją su aplinka. Terminą fengšui pažodžiui galima versti „vėjas–vanduo“. Tai yra kultūrinis sutrumpinimas, paimtas iš mažos klasikinio laidojimo teksto ištraukos, įrašytos Guo Pu’s komentare: fengšui – vienas iš penkių menų kinų metafizikoje, priskiriamų fiziologijai. Fengšui praktika aptariama architektūros metaforiniais „nematomų jėgų“ terminais, kuriuos jungia visata, žemė ir vyras, kartu žinomi kaip či (氣) energija. Fengšui sudarytas iš įvairių veiksnių – kosmoso, oro, astronomijos, geomagnetizmo, padedančių nustatyti tinkamiausią pastato vietą ar veiklą. Jos gairės suderina žemės ūkio planus, taip pat architektūros ir baldų išdėstymą. Šalininkai teigia, kad fengšui turi įtakos sveikatai, turtui ir asmeniniams santykiams. Fengšui istorija Pirmieji dokumentai. Oficialiais duomenimis, fengšui mokslas pirmą kartą paminėtas 4-tame tūkstantmetyje prieš Kr., bet daugelyje šaltinių fengšui pradžia minima mažiausiai dviem tūkstantmečiais anksčiau. Fengšui pradžia Kinijoje. Fengšui atsirado Kinijoje. Teigiama, kad Kinijos gamtos tyrinėtojai stebėjo pasikartojančius...
Daugiau
Pėdų rišimas
Pėdų rišimas (lotoso pėda) yra viena unikaliausių tradicijų Kinijoje, kuri buvo puoselėjama beveik 1000 metų, perduodama iš kartos į kartą. Rištos pėdos buvo grožio ir aukštos padėties ženklas visuomenėje. Tai reiškė, kad šeima yra pakankamai turtinga, kad galėtų samdyti tarnus ir jų šeimos moterims nereikia dirbti. Istorija Skiriamos kelios priežastys kodėl pėdų rišimas paplito Kinijoje. Viena teorija pasakoja apie tai, kad moterys su surištomis pėdomis buvo labiau priklausomos ir lengviau kontroliuojamos. Kinų kultūroje teigiama, kad moteris yra priklausoma nuo savo tėvų, paskui vyrų, o galiausiai nuo savo sūnų. Tai buvo būdas užtikrinti, kad moteris nepabėgs, nes skausmas buvo per didelis ir sekinantis. Kita teorija teigia, kad kuo mažesnė moters pėda, tuo geidžiamesnė ji tampa. Kartais buvo sakoma, kad vyrui pėdos dydis netgi svarbesnis už gražų veidą. Sėkmingos dukrų santuokos padėdavo šeimai užsitikrinti statusą visuomenėje. Pėdų rišimas buvo laikomas keliu...
Daugiau
Drakono valčių šventė
Drakono valčių šventė, dar vadinama Duanvu švente ( 端午节 duanwujie) arba Duanjang švente (端阳节 duanying jie), minima penkto mėnesio penktą dieną pagal kinų mėnulio kalendorių, todėl kartais vadinama Dvigubo penketo švente. Tai viena iš trijų svarbiausių tradicinių kinų švenčių. Kitos dvi yra Pavasario festivalis bei Rudens vidurio šventė. Drakono valčių šventė tradiciškai minima visoje Kinijoje jau daugiau nei 2000 metų (Guoliang, 2008, p. 51). Šioje šventėje drakonas atpažįstamas kaip senosios Kinijos imperatoriaus įvaizdis, pabrėžiamos drakono, vandens ir oro simbolika tradiciniame kinų moksle (Melton, 2011, p. 263). Žiūrint astronomiškai, Drakono valčių šventė – tai penkto mėnesio penkta diena po vasaros saulėgrįžos. Iki jos gamta bręsta ir nokina vaisius, o paskui jie palaipsniui pradeda nykti. Šis laikotarpis įvairiais būdais švenčiamas visame pasaulyje. Anksčiau Duanvu šventė visoje pietų Kinijoje buvo žinoma kaip lietaus ir gausaus derliaus prašymas (Schneider, 1980, p. 141–150). Legendos ir mitai Viena iš šventės...
Daugiau
Honkongo autonomija
Honkongas – specialus administracinis regionas pietinėje Kinijos Liaudies Respublikos dalyje. 1842 m. Honkongas kolonizuotas Didžiosios Britanijos ir jai priklausė 156 metus, per juos Didžioji Britanija į šį regioną atnešė savo kultūrą, kalbą ir sustiprino ekonomiką. 1997 m., pasibaigus britų kolonizacijai, tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Didžiosios Britanijos pasirašyta sutartis, pagal kurią Honkongas 50 metų galės išlaikyti aukšto lygio autonomiją, tačiau 2047 m. ši teritorija turės būti visiškai integruota į Kinijos Liaudies Respubliką. Istorija Pirmą kartą Honkongas perleistas Britanijai 1842 m. rugpjūčio 29 d., pasirašius Nandzingo sutartį (Britannica 2009). Tai padaryta po pirmojo Opiumo karo ir pagal šią sutartį Kinija, atsilygindama už karo nuostolius, Honkongą atidavė Britanijai kaip uostą, kuriame britai galėtų įsikurti ir iš čia prekiauti. Po metų, 1843 m. spalio 8 d., minėtas susitarimas papildyta Bogue sutartimi (Britannica 2011), ji užtikrino, kad Kinijoje gyvenantys britai galės būti teisiami tik britiškuose...
Daugiau
Rytų Azijos feniksas
Feng-Huangas (鳳凰 Fènghuáng) – dviejų mitologinių paukščių, kurie buvo centrinės Kinijos kosmologijos figūra, vardas. Vakaruose Feng-Huangas dažniausiai įvardijamas kaip Kinijos feniksas arba tiesiog feniksas. Be to, jis dar vadinamas Rugpjūčio gaidžiu (鶤雞 kūnjī), nes kartais užima gaidžio vietą kinų Zodiake. Kinijos feniksas neturi nieko bendro su senovės Egipto ar antikos feniksu, išskyrus tai, kad jie visi – mitologinės būtybės. Priešingai nei Vakarų feniksas, Feng-Huangas yra nemirtingas, dėl to kinų mitologijoje nesiejamas su atgimimo ciklu. Tiksli Feng-Huango mito kilmė nėra žinoma, bet kai kurie mokslininkai mano, kad tai galėjo būti sudievintas didelis priešistorinis paukštis, pavyzdžiui, strutis, kuris buvo paplitęs senovės Kinijoje. Kiti kinų mokslininkai sako, kad Feng-Huangas iš pradžių atsirado kaip vėjo dievas, nes jo hieroglifai kilę iš kinų žodžio feng (风 fēng), reiškiančio vėją (Eberhard 2002, p. 235). Išvaizda Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) mokslininkas Kongas Jingda (孔穎達) išskyrė feniksą į dvi dalis: patinas buvo vadinamas Feng, o...
Daugiau
Vingčun kung fu
Vingčun (詠春) išvertus pažodžiui reiškia „niūniuojantis pavasaris“. Tai kinų kovos menas ir savigynos sistema, kurioje naudojami smūgiai ir sugriebimai. Istorija Vingčun kovos sistema sukurta Mingų (明) dinastijos pasipriešinimo Čingų (清) dinastijai laikotarpiu. Kad būtų suklaidinti priešininkai, paskleista daug legendų apie vingčun atsiradimą (Chu, Ritchie, Wu 1998, p. 4–5). Anksčiausiai vingčun paminėtas Raudonosios valties operos laikotarpiu (vėlyvasis XIX a.). Kadangi neliko rašytinių to laikotarpio šaltinių, istorija apie kovos meno atsiradimą perduota žodžiu – iš mokytojo mokiniams. Populiariausia istorija ta, kurią pasakoja Jipas Manas (叶问). Čingų dinastijos laikotarpiu Fudziano (福建) provincijoje stovėjo Šaolino šventykla (少林寺 Shàolín Sì), joje vienuoliai praktikavo kovos menus. Čingų valdžia pasiuntė armiją šventyklos sunaikinti. Pabėgo tik šeši žmonės – penki vyrai ir moteris. Pabėgusios vienuolės, įvaldžiusios kovos menus, vardas buvo Ng Moy (吳梅). Vieną vakarą ji pamatė gervę, kovojančią su laukine kate. Katei niekaip nesisekė sužeisti gervės. Po kurio...
Daugiau
