Šaulys I

Šaulys I (kin. 后羿 Hòu yì, kiti pavadinimai: 仁羿 Rén yì, 夷羿 Yí yì), dar žinomas kaip „puikusis šaulys“, „šaulių valdovas“ – tai mitinis, vienas populiariausių Kinijos didvyrių, taikliausias šaulys. Šaulys I gyveno valdant imperatoriui Jao (kin. 堯 Yáo). Didžiausias Šaulio I žygdarbis – tai, kad apsaugojo žemę nuo dešimties saulių, kurios sukėlė sausrą ir badą, ir taip išgelbėjo ne tik žmones, bet ir žemę nuo negandų.

Šaulio I sugebėjimai

Daugelis šaltinių patvirtina, kad Šaulys I meistriškai šaudė iš lanko. „Jo vardas keldavo susižavėjimą ir pagarbą vėlesnėms kartoms ir tapo taiklaus šaudymo iš lanko simboliu. Pasak padavimo, Šaulys I galėjo pataikyti strėle į kiekvieną skrendantį paukštį. Kalbama, kad kai įtempdavo lanką ir ruošdavosi šauti, netgi Juė žmonės, kurie gyveno jūros pakrantėje ir nežinojo apie lanką, vienas per kitą stengdavosi gauti jam strėlių arba taikinį“ (Ke 1989, p. 196). Jo taiklumas susijęs ir su fiziniu sudėjimu, nes Šaulio I kairė ranka buvo ilgesnė už dešinę ir tai tapo jo privalumu šaudant.

Šaulio I paveikslo dvilypumas

Kinų mitologija labai fragmentiška, neišbaigta ir prieštaringa. Todėl nenuostabu, kad apie legendinę kinų mitologinę būtybę Šaulį I yra nemažai įvairių pavienių ir dažnai prieštaringų pasakojimų. Vienuose šaltiniuose jis vaizduojamas kaip didvyris, išgelbėjęs žemę nuo dešimties saulių, o kituose kaip tironas. „Šaulys I sunaikino Sia dinastiją ir leido sau susikurti taisykles. Jis pramuštgalviškai medžiojo laukinius gyvūnus, be to, pakeitė Sia šalies įstatymus, tokiu būdu atvedė šalį į sielvarto liūną“ (Masako 1995, p. 140). Be to, minima, jog jis buvo palaidūnas, grobdavo svetimas moteris, nugalėtų priešų moteris (Mitologijos enciklopedija, 1999, p. 97). Kitur teigiama, kad Šaulys I galėjo kontroliuoti vėją, kai Geltonasis imperatorius (kin. 皇帝 Huángdì) organizavo užkariavimus.

Nėra bendros nuomonės, kurį Šaulio I pavidalą laikyti pirminiu: žmogaus ar žvėries. Vieni tyrėjai mano, jog Šaulio I žmogiškasis pavidalas atsirado vėliau dėl konfucianistų, kurie nepripažino irealumo. Kiti mano, kad kaip tik konfucianistai tyčia iškraipė Šaulio I pavidalą, paversdami jį demonu, nes neigiamai vertino jo didvyriškumą ir laisvą gyvenimą (Mitologijos enciklopedija, 1999, p. 97).

Šaulio I mitai

Šio mito interpretacijų galima rasti labai įvairių. Toliau remiamasi Juano Kė (Yuan Ke) knyga „Senovės Kinijos mitai“. Pats populiariausias mitas pasakoja apie Šaulį I, kuris nušovė devynias saules ir išgelbėjo žemės žmones nuo kančios.

Pasakojama, jog Jao valdymo laikotarpiu vieną dieną danguje iš karto pasirodė dešimt saulių (tai buvo varnai-saulės). Tuo metu žemėje prasidėjo didžiulė sausra, o valdovas be galo nuliūdo. Saulės išdegino visus pasėlius, žmonės pradėjo badauti. Dešimt saulių buvo Sihės (kin. 羲和 Xīhé) – Rytų dangaus dievybės ir Didziuno (kin. 帝俊 Dìjùn) vaikai. Jie gyveno Tangu – verdančiame slėnyje už Rytų jūros į šiaurę nuo Juodadančių šalies. Manoma, jog šį saulių pasirodymą išprovokavo per didelė Sihės priežiūra ir reikalavimai vaikams. Tad vieną dieną jiems pabodo būti suvaržytiems, todėl vienu metu pakilo į dangų ir džiaugėsi savo nežabota laisve bei linksmybėmis. Jie net neįsivaizdavo, kas tuo metu vyksta žemėje, kol jie linksminasi danguje. Žmonės, alkani bei kenčiantys nuo nepakeliamo karščio, netoli valdovo namų pasikvietė burtininkę, nes vylėsi, kad ji gali sukelti lietų ir sustabdyti karštį. Tačiau net jai nepavyko apsaugoti žemės nuo kaitrių sūnų-saulių spindulių.

Dievas Didziunas siunčia Šaulį I į žemę gelbėti žmonių

Tuo metu valdęs Jao taip karštai meldėsi dievams, kad šiems pabodo klausytis vis to paties. Nors sūnūs-saulės buvo Didziuno vaikai, bet šis pasiuntė Šaulį I į žemę tam, kad juos sustabdytų. Pats Didziunas Šauliui I padovanojo raudoną lanką ir strėlinę. Nėra žinoma, kokius nurodymus davė Didziunas, tačiau manoma, jog norėjo, kad Šaulys I pamokytų jo vaikus ar keletą nesunkiai sužeistų. Didziuno paliepti Šaulys I ir jo žmona Čangė (kin. 嫦娥 Cháng’é) nusileido į žemę, kur pagalbos laukė valdovas Jao.

 Pirmasis Šaulio I žygdarbis

„Panašiai kaip dvylika žygdarbių atlikęs graikų mitų herojus Heraklis, taip ir Šaulys I, dangaus valdovo liepiamas ir liaudies prašomas, pradėjo atlikti žygdarbius“ (Ke 1989, p. 197). Pirmasis jo darbas buvo sustabdyti saulių šėlsmą danguje ir nutraukti sausrą žemėje. Šaulys I, pasitelkęs savo strėles, vieną po kitos iššaudė saules. Visa laimė, kad Jao pasiuntė žmogų, kuris ištraukė paskutinę strėlę ir sustabdė taiklųjį Šaulį. Taip žemėje įsivyravo vėsa ir problema buvo išspręsta.

 Kiti Šaulio I žygdarbiai

Nors saulės buvo sustabdytos, tačiau žemėje dar buvo likę įniršusių žvėrių, kurie žmonėms kėlė grėsmę. Šaulys I keliavo po įvairius kraštus tam, kad susidorotų su piktadariais. Taip Šaulys I nugalėjo Jaju (kin. 猰貐 YàYǔ) – nuožmiausią žvėrį, panašų į bulių, tačiau jo kūnas buvo raudonas, veidas žmogaus, o kojos arklio; kai kur teigiama, jog jis turėjo drakono veidą ir tigro nagus. Vėliau jis nugalėjo Dzaoči (kin. 鑿齒 Záo chǐ) – siaubūną su žvėries galva ir žmogaus kūnu, taip pat Dziuji (kin. 九嬰 Jiǔ yī) – žvėrį, galėjusį spjaudytis ugnimi ir vandeniu, ir Dafengą (kin. 大風 Dà fēng) –„Didįjį feniksą“, labai nuožmaus būdo paukštį, turintį didelius sparnus ir be galo greit skrendantį. Taip pat jis įveikė milžinišką smauglį bei Fengsi (kin. 封豨 Fēng xī) – siaubūną su aštriais nagais ir ilgomis iltimis, jėga ir žiaurumu pranokusį jautį, kuris niokodavo pasėlius, rijo žmones, naminius gyvulius.

Taip žmonės buvo išgelbėti nuo septynių nelaimių. Dangaus šalies žmonės dėkojo Šauliui I už jo žygdarbius ir jo garbei giedojo himnus. Šaulio I paveikslas amžiams išliko žmonių širdyse kaip didžiojo herojaus pavyzdys. Jao išreiškė didžiulę pagarbą Šauliui I. O pats Šaulys I buvo labai patenkintas, jog įvykdė visus dangaus valdovo reikalavimus.

Dangaus dievo bausmė

Dievas, supykęs ant Šaulio I dėl sūnų-saulių iššaudymo, ištrėmė Šaulį I ir jo žmoną į žemę. Čangė labai įsižeidė, kad niekada nebegalės pakilti į dangų, ir tapo mirtingąja. Šaulys I tapo prislėgtas dėl nuolatinių žmonos priekaištų, todėl paliko namus ir pradėjo klajoti.

Kartą keliaudamas sutiko fėją Fu (Fusi dukrą, nuskendusią upėje), kuri buvo ištekėjusi už upės dievo Hebo (kin. 河伯 Hé bó). Šaulys I buvo žymus didvyris, o fėja – nuostabi gražuolė. Juos siejo toks pat sielvartas, nes nesugebėjo sukurti šeimos židinio. Šaulys I ir fėja pradėjo vienas kitam simpatizuoti, todėl Šauliui I teko kautis su Hebo. Šaulys, būdamas taiklus, strėle pataikė tiesiai į Hebo kairiąją akį. Fėja Fu nutraukė su Šauliu I meilės ryšius, kad meilė nevirstų tragedija ir abiejose šeimose įsivyrautų ramybė.

Nemirtingumo vaistai

Šaulys I grįžo namo, nors tarp jų su Čange dar tvyrojo įtampa. Čangė vis sielojosi, kad nenori numirusi patekti į Judu (požemio karalystę, kur liūdnai teks gyventi su dvasiomis ir velniais). Šaulys I pradėjo ieškoti išeities, kaip su Čange tapti nemirtingiems ir nepatekti į pragarą. Jis sužinojo, kad Kunluno kalne (kin. 崑崙山 Kūnlún Shān) gyvena Si-vangmu (kin. 西王母 Xīwángmǔ), kuri ir turi nemirtingumo vaistų. Gana keista, kad ji galėjo atnešti marą, skyrė bausmes, tačiau galėjo ir dovanoti gyvybę – turėjo nemirtingumo vaistų. Tai panašu į graikų mitus, kur saulės dievas Apolonas ne tik platino ligas, bet ir jas gydė. Pasiekęs kalną, Šaulys I Si-vangmu papasakojo apie savo didžiulius žygdarbius ir norą tapti nemirtingam. Juanas Kė knygoje „Senovės Kinijos mitai“ Si-vangmu aiškino: „Šių vaistų pakanka, kad jūs su žmona būtumėt nemirtingi. Jeigu visus vaistus išgers vienas žmogus, tai jis galės pakilti į dangų ir taps dievybe. Jeigu juos išgers du žmonės, tai jie taps nemirtingi žemėje“ (Ke 1989, p. 214–215). Šaulys I nemirtingumo vaistus atidavė savo žmonai Čangei, kuri vis dar sielvartavo, kad nebėra dangaus deivė. Būdama savanaudė, ji viena pati išgėrė nemirtingumo eliksyrą, dėl kurio pakilo į dangų. Dėl tokio poelgio Čangė tapo šlykščia rupūže ir dar liko įkalinta Mėnulyje.

 Mokinys Fengmengas

Po visų šių įvykių Šaulys I labai pasikeitė. Jeigu kas nepatikdavo, be galo greitai įtūždavo, o tai išprovokuodavo barnius ar net žmonių mušimą. Tačiau buvo vienas tarnas – Fengmengas (kin. 逢蒙 Féng méng). Jis Šauliui I labai patiko ir šis pasisiūlė išmokyti tarną šaudyti iš lanko. Tačiau Šaulys I iškėlė keletą sąlygų, kurių turėjo laikytis Fengmengas. Pirmoji – išmokti nemirksėti, antroji – išmokti mažą daiktą matyti kaip didelį. Kai Fengmengas įvykdė, kas jam buvo liepta, Šaulys I jį išmokė iš lanko šaudyti beveik nepriekaištingai. Tačiau mokinys niekaip neprilygo mokytojui ir jam kasdien vis labiau pavydėdavo. Vieną dieną Šaulys I jojo mišku ir susirėmė su Fengmengu. Jie apsišaudė strėlėmis, o Fengmengas, turėdamas jų daugiau, pervėrė gerklę Šauliui I. Tačiau Šaulys I buvo gabus ir dantimis sukando strėlę, todėl išliko gyvas.

Šaulio I mirtis

Aplinkinių neapykanta vis labiau didėjo ir vieną dieną Šauliui I galvą persmeigė persiko medžio vėzdu. Taip negarbingai mirė didvyris. Jo žygdarbiai išliko liaudies atmintyje, nors jo gyvenimas nebuvo laimingas. Šaulys I išgelbėjo žmones nuo negandų, todėl giliai įstrigo žmonių širdyse.

Mito reikšmė

Šis mitas yra svarbus, nes Šaulio I susidūrimas su dešimt saulių ir įvairiais demonais skirtingose šalies dalyse parodo jo drąsą ir atsidavimą kovojant su blogiu. Būdamas drąsus ir atsidavęs, Šaulys I išgelbėjo daug žmonių nuo bado ir kančios. Taip pat svarbu paminėti, kad Šaulys I vykdė žmonos norus, o tai parodo jo nuolankumą. Nors apie Šaulį I yra labai įvairių mitų interpretacijų, tačiau didžiausiu jo žygdarbiu daugelis laiko žmonių ir žemės išgelbėjimą nuo dešimties saulių.

Naudota literatūra:

Yuan, K., 1989. Senovės Kinijos mitai. Vilnius: Mintis. p. 191-223

Mori, M., 1995. Asian Folklore studies. Nanzan University Vol. 54 Nr. 2, p. 239-241

Mitologijos enciklopedija. 1999. Vilnius: Vaga. p. 97

Roberts, J., 2004. Chinese mythology A to Z. United States of America: Facts on file, inc. p. 135-137

Papildomai žiūrėti:
Rasta internete: https://www.youtube.com/watch?v=D8BXnNY3Mk4 [žiūrėta 2015 balandžio 17]Rasta internete: https://www.youtube.com/watch?v=5JEUEOmyduA [žiūrėta 2015 balandžio 17]

Redagavo Teodoras Kringelis