Didysis Ju
Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200–2100 m. pr. m. e.), dar kitaip vadinamas Da Ju, yra senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070–1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, dėl nuopelnų buvo vadinamas legendiniu valdovu. Net kritiškasis Konfucijus jį pripažino ir laikė sektinu valdovo pavyzdžiu. Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyveno anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ) – seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta. Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e. – 220 m.). Dauguma žinomų faktų apie imperatorių buvo perduodama iš lūpų į lūpas. Hanų...
Daugiau
Fudzanglongas
Fudzanglongas (kin. 伏藏龙 fuzanglong), dar vadinamas paslėptų lobių drakonu, požemio karalystės brangiųjų metalų, brangakmenių bei turtų sergėtojas kinų mitologijoje (McElroy 2020). Ypatybės Gyvena požemiuose, dažniausiai urvuose. Tikima, kad saugo įvairius paslėptus turtus: brangakmenius, aukso luitus bei žmogaus sukurtus meno kūrinius (China Culture 2014). Fudzanglongas dažnai vaizduojamas ryškios tamsiai raudonos spalvos, tvirtai įsikibęs į savo stebuklingąjį perlą. Taip pat šis drakonas siejamas ir su ugnikalnių išsiveržimais. Pasakojama, jog kartais pažadintas iš miego jis staigiai iškyla iš požemių, taip suformuodamas ugnikalnius. Ugnikalniui netikėtai išsiveržus, tikima, jog Fudzanglongas perduoda žinią dangui. Mitas Kinų mitologijoje išskiriamos keturios pagrindinės drakonų rūšys: dangaus drakonas Tianlongas, žemiškasis drakonas Dilongas, dvasių drakonas Šenlongas ir požemių drakonas Fulongas (Giddens 2005). Tikėtina, jog Fudzanglongas priskiriamas pastarajai grupei drakonų. Viename iš Kinijos mitų apie drakonus pasakojama, jog vienuose iš 28 Dangaus drakono Tianlongo pastatytų rūmų gyveno du broliai: Fudzanglongas ir...
Daugiau
Ugnies šunys (Bulge)
Ugnies šunys, arba Bulge (kor. 불 개, bul gae), yra mitiniai padarai korėjiečių mitologijoje. Vadinami šunų žvėrimis iš Tamsos karalystės, Ugnies šunys korėjiečių mitologijoje visada vejasi Saulę ir Mėnulį, sukelia užtemimus, nes įkanda dangaus kūnams. Šios mitologinės būtybės paaiškina tokius reiškinius, kaip Saulės ir Mėnulio užtemimai (Chung 2014, p. 205). Mitas Mitas, užfiksuotas veikale Liaudies mitai iš Korėjos (kor. 한국의 썰워, hangugui seolwo), pasakoja, kad danguje buvo daug sferų. Vienoje iš jų, Tamsos karalystėje, Tamsos karalius Gamangnara ( kor. 가막나라, gamangnara) buvo nuo visko pavargęs. Mite pasakojama, kad karalius pradėjo nekęsti tamsos ir ilgėtis dangaus kūnų šviesos: Saulės ir Mėnulio. Gamangnara nusprendė šias šviesas sugauti, o tam padaryti nusiuntė savo nuožmų žvėrį – Ugnies šunį Bulge (kor. 불 개, bul gae). Savo šeimininko įsakymu Ugnies šuo nusprendė pirmiausia pulti Saulę, bet, atsikandęs jos ir norėdamas nunešti į Tamsos karalystę, nudegė nasrus. Saulė buvo per karšta. Ugnies...
Daugiau
Siuanniu
Siuanniu (玄女, Xuánnǚ) – tai mitinė veikėja, pasak daoizmo ir kinų liaudies mitologijos, gyvenusi mitiniais Penkių Išminčių laikais. Pirminis šios deivės pavadinimas buvo tiesiog Siuanniu (玄女, Xuánnǚ), dažniausiai verčiamas kaip „tamsioji dama“ arba „paslaptingoji moteris“ (Liu, 2016, p. 66). Vėlyvajame Tangų dinastijos laikotarpyje gyvenęs daoizmo meistras Du Guangtingas (杜光庭, Dù Guāngtíng) tekste „Užrašai apie nemirtinguosius, surinkti sienomis apjuostame mieste“ (墉城集仙錄, Yōngchéng Jíxiān Lù) vartojo pavadinimą „Devynių dangaus karalysčių Siuanniu“ (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) (Gu, 1988, p. 350–351). Šiame tekste pasakojama, jog Siuanniu yra imperatoriaus Huangdi (Huángdì) mokytoja ir Vakarų karalienės motinos (Xī Wángmǔ) mokinė. Pasakojama, jog deivė Siuanniu nusileido iš dangaus, kai Huangdi kovojo mūšyje su Čijou (Chīyóu). Čijou sukėlė rūką, jis buvo toks tirštas, kad susiliejo diena ir naktis. Huangdi keliolika dienų klaidžiojo rūke. Dziutien Siuanniu nusileido į rūką raita ant Raudonojo paukščio, vietoj vadžių laikydama fosforą ir...
Daugiau
Fengbo
Fengbo (kin. 風伯, pinyin Fēngbó), taip pat žinomas kaip Fengši, yra daoistinė vėjo dievybė. Senovėje jis buvo vaizduojamas kaip groteskiška dievybė su elnio kūnu, paukščio galva, ragais, gyvatės uodega ir leopardo raštais. Tačiau Mingų laikotarpiu (1368-1644) buvo sukurti atvaizdai, vaizduojantys jį kaip seną vyrą, laikantį vėduoklę, su geltonu apsiaustu, mėlyna ir raudona kepuraite bei balta barzda. Jis laiko ožkos odos maišelį su vėju, ir nukreipia juos kaip nori. (Pregadio, 2013, p. 419-420) Jis buvo laikomas žvaigždžių dievybe, kurią valdo Šaulio žvaigždyno Chi1 žvaigždė (χ1 Sagittarii). Mingų dinastijos mitologijoje Fengbo taip pat buvo žinomas kaip Vėjo grafas (kin. 風伯方天君, pinyin: Fēng bó fāng tiān jun) (Werner, p. 205). Santykiai Kai kurie mitai teigia, kad Fengbo yra Čijou (kin. 蚩尤, pinyin: Chīyóu) pavaldinys ir padeda jam kovoti su Geltonuoju imperatoriumi Džuolu mūšyje (kin. 涿鹿之战, pinyin: Zhuō lù zhī zhàn). Fengbo laikomas neutraliu dievu ir...
Daugiau
